- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-95-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00379-2005-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 25 d. priimtą nutarimą Nr. 1721 taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. teistas 2012-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 214 str. 1 d. - 8 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009-11-13 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-07-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2012-02-01 nuosprendis ir panaikintas BK 63 str. 1 d., 4 d. taikymas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinta BK 180 str. 3 d. ir BK 214 str. 1 d. apėmimo būdu ir paskirta 5 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2009-11-13 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 10 metų 5 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patikslintas 2012-12-01 nuosprendis, paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinta su 2010-04-30 nutartimi, galutinė bausmė paskirta 10 metų 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2007-02-22, bausmės pabaiga – 2017-07-22.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1721 nutarė nuteistajam S. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o pasibaigus intensyvios priežiūros terminui taikyti atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, padarius išvadą, jog yra tikimybė, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad po paskutinio nuteistojo svarstymo yra praėjęs neilgas laiko tarpas, naujų esminių duomenų, leidžiančių spręsti, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
S. S. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartį ir pritarti Komisijos nutarimui taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija vienbalsiai pritarė jo lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra, taigi teismas nepasitiki Komisijos išvadomis, nors Komisija atstovauja visuomenės interesą, o teismas vykdo teisingumą. Taigi išeina, jog teismas pats nepaiso visuomenės intereso. Nuteistasis teigia, kad jo praeities aplinkybes laikyti viršesnėmis už dabartines aplinkybes yra neteisinga, kai lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pakartotinai. Pažymima, jog jis yra atsakingesnis, jo požiūris į gyvenimą pasikeitęs, yra tvirtai nusprendęs daugiau nepažeisti įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Jo elgesio korekciją rodo gauti paskatinimai, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, kelių specialybių įgijimas, dirbamas darbas, stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, jo socialinė aplinka nėra kriminalizuota. Iš karto po paleidimo jis bus įdarbintas, turės legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis turi šeimą, nori prisidėti prie mažametės dukros auklėjimo, pradėti ženkliau atlyginti nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
S. S. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias privaloma atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant šį klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo asmenybė ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks jai keliamą tikslą.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nepritarti pirmos instancijos teismo sprendimui neturi objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į teigiamai S. S. charakterizuojančius duomenis (aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dešimt kartų skatintas, mokėsi, dirba), ir į neigiamas aplinkybes (vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ankstesni teistumai, šešios grubios drausminės nuobaudos, kartą jau taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurie nepasiekė jiems keliamų tikslų), todėl detaliau dėl šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nepasisako.
Nors nuteistasis skunde pažymi, jog teismas pernelyg sureikšmina jo praeitį, ankstesnį nusikalstamą elgesį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir be šių duomenų S. S. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Teismui pateikta medžiaga liudija, jog nuteistajam sunkiai sekasi spręsti problemas, jis dažnai kartoja tas pačias klaidas. Nors pataisos namuose mokėsi, įgijo kelias specialybes, turi darbinę motyvaciją, tačiau planai įsidarbinti laisvėje pernelyg optimistiniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvėje pastovaus darbo neturėjo, yra dirbęs darbininku, gelbėtoju pliaže, duonos kepykloje kepėju, krovėju. Pataisos namuose įgijo tekintojo ir ožinių – tiltinių kranų mašinisto specialybes, o įsidarbinti planuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Minėta įmonė užsiima visų rūšių buhalterinių ir teisinių paslaugų teikimu, o S. S. neturi nei teisinio, nei ekonominio, nei vadybinio išsilavinimo ar juo labiau tokio darbo praktinės patirties. Todėl minėtos įmonės sutikimas įdarbinti nuteistąjį teismui kelia rimtų abejonių.
Neigiamai vertinama ir ta aplinkybė, jog S. S. palaiko tam tikro pobūdžio ryšius su netinkamais draugais. Nusikaltimas, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje, t. y. kartu su bendrininkais aiškiai pasidalinus vaidmenimis, nusikaltimą suplanavus iš anksto, jam pasiruošus. Psichologinės tarnybos išvada patvirtina, jog nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoti apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad nuteistasis sugeba sąmoningai valdyti savo elgesį, slėpti savo jausmus ir emocijas, kurios daro įtaką jo elgesiui. Taigi mąstymo problemos išlieka aktualios. Nors S. S. teigia palaikantis stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau akivaizdu, jog stabilaus, ilgalaikio ryšio jam nepavyksta išlaikyti. Savo šeimos jis nėra sukūręs, buvo vedęs, tačiau išsiskyrė, šiuo metu turi draugę.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis sistemingai nusikalsta pagal iš esmės tą patį kriminalinį modelį, t. y. vagystės ir plėšimai. Visų nusikaltimų motyvas finansinis. Šiuo metu S. S. turi 52 226 Lt solidarų ieškinį, taip pat iš jo priteista 14 520 Lt alimentų. Šie įsipareigojimai nuteistajam yra didelė finansinė našta ir kartu kriminogeninis veiksnys. Nors nuteistasis mano, kad laisvėje sugebėtų pragyventi iš gaunamo atlyginimo, tačiau to jam padaryti nepavyko net ir neturint priteistų ieškinių. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau jį finansiškai taip pat remia ir artimieji. Taigi išgyventi iš gaunamo atlyginimo S. S. nesugeba, kas rodo jo negebėjimą tvarkyti pajamų. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi. Nuteistasis privalo nuoširdžiai siekti resocializacijos, integracijos į visuomenę, o ne vien tikėtis lengvesnio bausmės atlikimo režimo taikymo. Tinkamas bausmės atlikimas yra nuteistojo pareiga, todėl trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiškos neturėtų būti sureikšminamos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes šioje byloje ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 1721 taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagal S. S. skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.