- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-1346-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00379-2005-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 827 taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 3 d., 214 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. – 8 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009-11-13 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-13 nuosprendį pakeistas 2012-02-01 nuosprendis ir panaikintas LR BK 63 str. 1 d., 4 d. taikymas, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinti LRBK 180 str. 3 d. ir LR BK 214 str. 1 d. apėmimo būdu ir paskirta 5 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su 2009-11-1.3 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 10 metų 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2012-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį patikslinti 2012-12-01 nuosprendį, paskirtą bausmę 5 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinti su 2010-04-30 nutartimi, galutinė bausmė paskirta 10 metų 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2007-02-22, pabaiga: 2017-07-22.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-05-19 priimtu nutarimu Nr. 827 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nutarta: taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 3 p. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 2 mėnesiai ir 3 dienos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-06-19 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-05-19 nutarimą Nr. 827 taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, dabartinė nusikalstamo elgesio rizika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde Kauno apygardos teismui prašė taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Nuteistasis savo skunde nurodė, kad jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės išliks ir toliau, jomis nuolat grįsti teismo sprendimus yra nepagrįsta. Nuteistojo atžvilgiu neveikia teisingumo principas, o tampa formalus bausmių atlikimo progresayvumo principas, kadangi yra nuolat skatinamas, o jo teisinė padėtis nėra švelninama, nors visi Komisijos nariai yra už jo paleidimą, tačiau teismas jau ne kartą tomis pačiomis nuteistąjį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis atsisako tvirtinti Komisijos nutarimus. Tai yra neteisinga, prieštarauja teisingumo principui, nes jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės gerėja, nes jis aktyviai, nuolat dalyvauja pataisos procese, sąžiningai ir stropiai dirba, yra skatinamas, o paleistas lygtinai bus įdarbintas. Labai svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra nenutrūkę, socialinė aplinka nėra kriminalizuota, nuteistasis nutraukė ryšius su buvusiais draugais ir nusprendė save paaukoti šeimai. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu labai pasikeitė.
Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė 60 balų pagal OASys, tačiau anksčiau buvo nustatyti 72 balai, per trumpą laiką net 12 balų sumažėjo, tai rodo, jog mažės ir ateityje ir šį pataisos procesą gali tęsti Probacijos tarnybos pareigūnai. Lygtinio paleidimo Komisijos nariai jau trečią kartą nagrinėdami S. S. paleidimo klausimą nutarė taikyti lygtinį paleidimą, kadangi daugelis Komisijos narių dirba pataisos namuose ir jį kasdien stebi, bendrauja ne vienerius metus. Komisijos sprendimas pagrįstas, nes apsvarstytos ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Nuteistasis visomis išgalėmis stengiasi pakeisti gyvenimą ir toliau nepažeisti įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistasis anksčiau lengvabūdiškai žiūrėjo į gyvenimą ir prarado galimybę prisidėti prie vaikų auklėjimo ir vystymosi, tai suvokė ir padarė išvadas. Jau yra atlikęs nemažą bausmės dalį, likusi neatlikta dalis sudaro 2 metus 1 mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, S. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. S. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, aktyviai dalyvauja pataisos namuose vykdomosiose socialinėse reabilitacijos programose, mokėsi, skatintas 11 kartų, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs iš pataisos įstaigos būtų įdarbintas, nors ir rodo nuteistojo korekciją teigiama linkme, tačiau dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad S. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad S. S. daromų nusikalstamų veikų pobūdis kartojasi, kas leidžia daryti išvadą, jog veikos nėra atsitiktinės. Nusikaltimų modelis – vagystės ir plėšimai. Taip pat nuteistasis teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, bei šaunamųjų ginklų laikymą. Anksčiau S. S. teistas 6 kartus, šis teistumas 7, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu S. S. vėl nusikalto. Nuteistasis bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nors nuobaudos jau negaliojančios, tačiau rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados S. S. sunkiai sekasi spręsti problemas, jis dažnai kartojo tas pačias klaidas. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad dauguma S. S. nusikaltimų planuoti, nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoti apie pasekmes, lengvai pasidavė neigiamai draugų įtakai. Tai ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai (visi nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje). Taigi visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, apylinkės teismo buvo išanalizuotos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tačiau neduoda pagrindo išvadai, jog S. S. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tačiau pažymima, jog ji vis dar išlieka vidutinė (60 balų pagal OASys).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad S. S. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-19 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.