Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-849-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
1-849-1060/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
K. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-849-1060-2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30688-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. J. 2019 m. liepos 20 d. apie 11.00 val., ties namu Nr. 17, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2019 m. liepos 20 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), nusipirko alkoholio „Zelionaja marka“ ir parsivežęs į namus išgėrė 0,5 litro. Apie 12.00 val. buvo susitaręs dėl automobilio remonto, todėl sėdo už savo automobilio Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo pas meistrą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, kaip jį sustabdė policija, kadangi buvo labai girtas. Atsimena tik tiek, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini). Kažkada senai jis buvo baustas už vairavimą neblaiviam. Automobilis Volkswagen Passat priklauso jam, įsigytas už 2 500,00 Eur. Šiuo metu automobilio Volkswagen Passat vertė taip pat 2 500,00 Eur, nes jis nenuvertėjo, būklė gera. Labai gailisi, kad neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį Volkswagen Passat. Šiuo metu niekur nedirba (b. l. 69 – 70, 74 – 75).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. R. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu K. D., 10.48 val. gavo specialisto pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sulaikytas neblaivus vairuotojas. 11.05 val. atvykus į nurodytą vietą, pasitikęs pranešėjas E. A. paaiškino, kad pastebėjo po visą kelią važinėjantį automobilį Volkswagen Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis sustabdė ir pastebėjęs, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, paėmė automobilio raktelius, kad toliau nevažiuotų bei iškvietė policiją. Nuėjus prie automobilio vairuotojo, šis pateikė K. J. vairuotojo pažymėjimą ir jo vardu registruoto automobilio registracijos liudijimą. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – kalbėjo nerišliai, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. K. J. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ ir 11.06 val. jam nustatytas 5,00 promilių girtumas, po 24 minučių antru patikrinimu nustatytas 3,90 promilių girtumas. Vairuotojas K. J. su nustatytu girtumu sutiko, paaiškino, kad prieš valandą gėrė alkoholio ir neblaivus važiavo tvarkyti automobilio. Su padarytu pažeidimu sutiko, teigė, kad vartojo alkoholį prieš vairuodamas automobilį, suprato, kad daro pažeidimą (b. l. 43-44).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje stovi automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-13).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 10.48 val., gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sulaikytas neblaivus vairuotojas, važiavęs automobiliu Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 11.05 val., nuvykus minėtu adresu, juos pasitikęs E. A. paaiškino, kad pastebėjo po visą kelią važinėjantį automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdęs pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, todėl paėmė raktelius, kad toliau nevažiuotų, ir iškvietė policiją. Nuėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad tai K. J.. Matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus. K. J. pirmu pūtimu nustatytas 5 promilių girtumas, praėjus 24 minutėms, antru pūtimu – 3,90 promilių girtumas. K. J. su pažeidimu sutiko (b. l. 6).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0253, patikros Nr. 0965758, 2019 m. liepos 20 d. K. J.11.06 val. nustatyta 5,00 promilių, o 11.30 val. nustatyta 3,90 promilių girtumas (b. l. 13).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. liepos 20 d. kelyje nuo savo namų iki (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės (3,90 promilės) alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. K. J. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo nuo savo namų pas meistrą, dirbantį (duomenys neskelbtini)kol buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Iškviesti policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu K. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, nustatė 3,90 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais K. J. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad K. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 82 – 85, 86).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. J. – neteistas (b. l. 50 – 51), per pastaruosius 5 metus keturis kartus baustas administracine tvarka, tačiau už ne itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 52 – 54), bedarbis (b. l. 56), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 59). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog K. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas K. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 20 d. 11.30 val. iki 2019 m. liepos 21 d. 11.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 61 – 62, 63).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. K. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo K. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. liepos 21 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2019 m. liepos 21 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. liepos 21 d. Tokio įstatymo aiškinimo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei į BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 21 d. iki jam paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios, kaltinamajam atlikus arešto bausmę, šio termino skaičiavimą pratęsti.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam K. J. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra minėto automobilio savininkas (b. l. 39), automobilis, kuris perduotas saugoti K. J. (b. l. 22 – 23, 24), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. liepos 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. sausio 22 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

K. K. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00206828 (b. l. 76 – 77, 78 – 79, 80 – 81).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. J., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir K. J. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę K. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 20 d. 11.30 val. iki 2019 m. liepos 21 d. 11.00 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo K. J. faktinio sulaikymo dienos.

Paskirti bausmę atlikti Alytaus pataisos namuose.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 21 d. iki K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios, kaltinamajam atlikus arešto bausmę, šio termino skaičiavimą pratęsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti K. J. priklausantį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti K. J..

Palikti galioti K. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, K. J. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ Regitra.

Palikti galioti automobiliui Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį K. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam K. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išsiųsti įsiteisėjusį baudžiamojo įsakymo nuorašą turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti kaltinamajam K. J., kad:

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė