Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. Č. sunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2019-12-24, apie 23.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventiniu G. G. metu vieną kartą dūrė jam peiliu į kairę krūtinės pusę, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą, tai sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas

2. K. Č. kalta prisipažino. Ji parodė, kad su G. G. kartu gyvena devynerius su puse metų. Turi bendrą dukrą. Anksčiau su sugyventiniu nekonfliktuodavo, sutarė gerai. Įvykis, dėl kurio buvo pradėta ši byla, yra pirmas. Viskas įvyko 2019 metų Kūčių vakare, apie 23.30 val. Abu su G. šventė Kūčias, nuo 19 val. kalbėjosi, gėrė alų. Ji buvo išgėrusi, jautėsi pavargusi ir atsigulė miegoti, o G. norėjo ją pakelti ir gerti toliau. Ji nesikėlė. G. supyko, pradėjo ją keikti. Ji stengėsi išvengti konflikto, atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį. Jis atėjo iš paskos ir nedavė jai ramybės. Ji atsikėlė, apsivilko striukę ir bandė išeiti iš namų. G. keikėsi, ją vadino įvairiais negražiais žodžiais, išeiti neišleido, suplėšė striukę. Norėdama pagąsdinti G. ir išeiti iš namų, ji iš virtuvės pasiėmė peilį. Nenorėjo sužaloti, manė, kad pagąsdins G. ir jis atstos. Koridoriuje jie susistumdė ir netyčia įdūrė G. į šoną. Pamačiusi kraują labai išsigando, ant žaizdos uždėjo rankšluostį. G. liepė jai apsirengti ir eiti pabūti pas kokią nors draugę, kad neišsivežtų policija. Jis sakė, kad eis prie stotelės ir pats išsikvies greitąją, pasakys, jog prie „načnyko“ jam įdūrė nepažįstamas žmogus. Ji buvo labai išsigandusi, nežinojo, ką daryti, todėl klausė G. Iš buto jis išėjo pirmas, o po to išėjo ji. Matė, kad G. įlipa į greitosios pagalbos automobilį. Labai išgyveno dėl jo sveikatos, norėjo, kad nemirtų ir išgyventų. Sielojosi dėl savo poelgio. Nuėjo į namus pas L. Ž. ir išbuvo apie pusantros paros. Papasakojo, kas įvyko tarp jos ir G. Vartojo alkoholį, tokiu būdu norėjo apsiraminti. Skambino G., jis nekėlė ragelio, skambino į ligonines, tačiau jos neteikė informacijos. Išsikvietė taksi ir su L. važiavo iki namų, pažiūrėti, ar G. yra namuose. Į butą užėjo L. su P., o ji laukė automobilyje, nes bijojo eiti į savo namus. Jie pasakė, kad G. nėra, ir visi sugrįžo į L. namus. Kitą vakarą paskambino pats G. ir pasakė, kad jis guli ligoninėje. Ji lankė G. ligoninėje, su juo susitaikė, G. jai atleido. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka.

3. Be pačios prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais į bylą surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamoji sunkiai sužalojo šeimos narį savo sugyventinį G. G.: būdama apsvaigusi nuo alkoholio konflikto su sugyventiniu G. G. metu vieną kartą dūrė jam peiliu į kairę krūtinės pusę, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą, tai sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

5. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

5.1 Kaltinamoji K. Č. padarė tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą prieš artimą jai asmenį t. y. sugyventinį, dukros tėvą. Nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai. Nukentėjusysis nurodo, kad šiuo metu neigiamų sužalojimo pasekmių nejaučia, kaltinamajai atleido, pretenzijų nereiškia, prašo jos griežtai nenubausti.

5.2. Kaltinamosios K. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamoji teigia, kad peiliu nukentėjusįjį sužalojo netyčia, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažįsta, kad sunkų kūno sužalojimą G. G. patyrė nuo jos dūrio peiliu. Lengvinančia aplinkybe pripažintina ir ta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojamu laikomas nukentėjusiojo elgesys, kuris iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę, kad kaltininkas nusikalstų nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Provokuojamas nukentėjusiojo G. G. elgesys pasireiškė tuo, kad girtas nukentėjusysis neleido K. Č. miegoti, reiškė pretenzijas ir ją vadino keiksmažodžiais, nusekė į kitą kambarį, o kai ši, norėdama išvengti konflikto, apsivilko striukę ir norėjo išeiti iš namų, išeiti neišleido, bandydamas ją sulaikyti suplėšė striukę. Taigi kaltininkės nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojamus nukentėjusiojo veiksmus. Kaltinamosios gynėja nurodo, kad po įvykio kaltinamoji G. G. padavė rankšluostį, pridėjo jį prie žaizdos, tokiu būdu suteikė pagalbą nukentėjusiajam ir prašo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų darytina išvada, kad kaltininkė nerodė visiško abejingumo savo nusikalstamos veikos padariniams, rankšluosčiu bandė stabdyti kraujavimą, bet vien rankšluosčio padavimas ar pridėjimas prie žaizdos negali būti vertinamas kaip realios pagalbos suteikimas nukentėjusiajam aktyviais veiksmais, todėl šių veiksmų negalima pripažinti atitinkančiais BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2002, 2K-278/2009, 2K-143-1073/2020) nustatant nurodytos aplinkybės buvimą iš kaltininko yra reikalaujama aktyvaus ir realaus indėlio, siekiant išvengti kilusių padarinių arba juos sušvelninti, tačiau tokių reikalavimus atitinkančių kaltinamosios veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

5.3. Kaltinamosios atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.4. Kaltinamoji yra anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2018 m. birželio 4 d. yra bausta įspėjimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nedirba, nes augina septynerių metų amžiaus specialių poreikių turinčią dukrą (2 tomas, b. l. 181, 183).

5.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, inter alia, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).

5.6. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-225-648/2017). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, yra mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. K. Č. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

5.7. Nagrinėjamoje byloje nustatytos dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamoji neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Iš K. Č. elgesio teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji yra padariusi atitinkamas išvadas. Visos nustatytos ir anksčiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamoji nėra tiek pavojinga, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę. Vertintina ir tai, kad nukentėjusysis atleido savo sugyventinei, dėl įvykusio įvykio kaltina pats save ir prašo K. Č. griežtai nebausti, nurodo, kad ji yra gera motina ir paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti mažametės dukros interesai. Iš pažymos dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo matyti, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo dukrai O. nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo ir dideli specialieji ugdymo poreikiai (2 tomas, b. l. 181, 182). Dukros tėvas G. G. dirba užsienyje, po kelias savaites nebūna namuose, todėl motinos atskyrimas nuo didelių specialiųjų poreikių turinčio septynerių metų vaiko gali turėti negrįžtamų pasekmių O. G. emocinei savijautai, psichologinei elgesio raidai.

5.8. Įvertinus visas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skiriant laisvės apribojimo bausmę, nes straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas ilgesnis negu sankcijoje numatytas vidurkis, kartu laisvės apribojimo bausme kaltinamajai skirtini atitinkami įpareigojimai.

6. Nukentėjusysis G. G. civilinio ieškinio nepareiškė.

7. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys (1 tomas, b. l. 67–68) dėl padarytos žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu (1 tomas b. l. 69) ir tenkintinas visiškai. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Vadovaujantis CK 6. 283 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamajai nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį jis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl 2975,19 Eur išlaidos Valstybinei ligonių kasai, atsiradusios dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, priteistinos iš K. Č. (CK 6. 263 straipsnis, CK 6.283 straipsnis, CK 6. 280 straipsnis).

7. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilis, perduotas saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui ( 2 tomas, b. l. 79–81), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. 8 vokai su kompiuterinėmis laikmenomis, pridėti prie bylos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti prie bylos, o pasibaigus kasacinio apskundimo terminui sunaikintini.

8. K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi įpareigoti:

- per pirmuosius laisvės apribojimo metus dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per pirmuosius laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Išaiškinti K. Č., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Iš K. Č. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 2975,19 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

K. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, t. y. peilį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

8 vokus su kompiuterinėmis laikmenomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie bylos, o pasibaigus kasacinio apskundimo terminui –sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.