- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 2KT-64-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11999-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 3.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-677-324/2023,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2023 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjo S. R. prašymas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-677-324/2023. Nutartyje nurodyta, kad S. R. prašymas grindžiamas aplinkybėmis dėl galimo viso Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl šiame teisme nebeliko teisėjų, įstatyme įgaliotų spręsti pareikšto nušalinimo klausimą.
Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
5. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Šalies argumentai
7. Pagrįsdamas savo 2023 m. birželio 12 d. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. birželio 2 d. pateikė prašymą dėl teisėjos V. G. nušalinimo. Nušalinimą pareiškėjas pagrindė tuo, kad teisėja V. G. atidėjo civilinės bylos Nr. 2S-677-324/2023 nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-543-324/2023 bei tuo, kad teisėja ir jos sutuoktinis yra dirbę Kauno apylinkės teisme, kuriame teisėju dirbo B. L., kuris yra pareiškėjo vaikų motinos L. S. krikšto tėvas, o B. L. dukra M. L., dirbusi teisėjo padėjėja Kauno apygardos teisme, yra jos pusseserė. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, laikinai atliekanti Civilinių bylų skyriaus pirmininkės funkcijas, R. P., nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl teisėjos V. G. nušalinimo. Prieš priimdama tokią nutartį, teisėja turėjo susipažinti su civilinėje byloje Nr. e2A-543-324/2023 priimtu sprendimu, o nutartyje išdėstyti paaiškinimai dėl teisėjo B. L. bei jo dukters teisėjo padėjėjos M. L. atrodo keistai. Kadangi Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme teisėjai ne kartą priėmė pareiškėjo atžvilgiu nenaudingas nutartis, tai, S. R. vertinimu, įrodo, kad tokios nutartys priimtos B. L. ir M. L. įtakojant.
8. Nors pareiškėjas pateikė prašymą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų šališkumu, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo prašyme iš esmės dėstomi argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas S. R. prašymas dėl teisėjos V. G. nušalinimo, nepagrįstumo. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo teisėjos sutuoktinis praeityje (prieš 18 metų) yra dirbęs kartu su pareiškėjo vaikų motina susijusių asmeniu, niekaip nepagrindžia Kauno apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-677-324/2023. Kiti prašymo teiginiai dėl pareiškėjo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme priimtų nutarčių taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).
9. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-677-343/2023, pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. R. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-677-343/2023 nagrinėjimo netenkinti.