- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- eI-3167-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00871-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- A. Š., T. Š.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą atsakovams A. Š. ir T. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą patikslintu prašymu (toliau – ir prašymas) iš atsakovės A. Š. priteisti 112,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) ir solidariai 112,46 Eur iš A. Š. ir T. Š., apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir iš kiekvieno po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai nauja redakcija buvo išdėstyti Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244. Paaiškino, kad atsakovė A. Š. nuo 2006 m. kovo 3 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. Š. valdo nekilnojamojo turto objektą Biržų rajono savivaldybės teritorijoje. Po atsakovės sutuoktinio V. Š. mirties jo palikimą priėmė atsakovai A. Š. ir T. Š., todėl jiems pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsnį, kaip įpėdiniams kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovams vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, savininkams ir kaip palikimą priėmusiems įpėdiniams, atsakingiems už palikėjo skolas.
A. Š. ir T. Š. atsiliepimų į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1-2 punktai).
Taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 1.2 punktu patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą. Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244 Nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, naujos redakcijos Nuostatai įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 5.7, 5.13 punktai).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Pareiškėja atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 5.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 22.1, 22.2, 34 punktai). Be to, pareiškėja atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė tuo, jog už palikėjo skolas atsako palikėjo įpėdiniai.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 21 d. išrašo duomenimis nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotos A. Š. ir V. Š. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyventojų registro išrašo duomenimis V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.
Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turto dalys yra lygios, todėl atsakovė A. Š., kaip ½-osios dalies gyvenamojo namo savininkė, buvo atsakinga sumokėti vietinės rinkliavos mokestį iki palikėjo V. Š. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovė A. Š. nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 18 d. už ½ -ąją dalį nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), privalėjo sumokėti 97,35 Eur vietinės rinkliavos.
Byloje esančių 2021 m. kovo 4 d. Testamentų registro išrašo ir Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D. 2021 m. gegužės 10 d. rašto Nr. S-219 duomenimis, po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė A. Š. ir sūnus T. Š..
Rinkliavų įstatymas ir Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.52 straipsnis nustato, kad pėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus, o jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Be to, pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, jog, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-80-602/2021). Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės, jos yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-602/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų išaiškino, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad be nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo Panevėžio RATC bendraturčiams A. Š. ir V. Š. nekilnojamojo turto adresu siuntė vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimus. Kadangi pranešimai buvo siųsti abiejų bendraturčių vardu, ir pagal Nuostatų 17 punktą bendraturčiai buvo laikomi vienu vietinės rinkliavos mokėtoju, daroma išvada, kad A. Š. turėjo būti žinoma ir apie palikėjo V. Š. nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą.
Minėta, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikoma, jog palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Pareiškėja reikalavimą įpėdiniams, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad pareiškėja per 3 mėnesius po palikėjo mirties būtų siuntusi pranešimus aukščiau nurodyto objekto adresu ar kitu būdu būtų informavusi palikėjo įpėdinį T. Š. apie turimą skolos reikalavimą palikėjui, byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad Panevėžio RATC nepateikė įrodymų, jog įgyvendino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą per šioje įstatymo nuostatoje numatytą 3 mėnesių terminą informuoti įpėdinį T. Š. apie palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą pareiškėjai. Pareiškėja papildomų duomenų ir (ar) paaiškinimų teismui nepateikė, be to, iš pareiškėjos prašymas dėl aptariamo termino atnaujinimo nebuvo gautas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Minėta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama pagal paveldėjimo teisės normas. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ¼ -ąją dalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio o jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; tuo atveju, kai sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Testamentų registro išrašo duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Šiuo atveju A. Š. sutuoktinio turtą paveldėjo pagal įstatymą kartu su palikėjo pirmos eilės įpėdiniu, palikėjo sūnumi T. Š., todėl pagal įstatymą ji paveldėjo ¼ -ąją dalį palikimo, o įpėdinis T. Š. paveldėjo ¾ -ąsias dalis palikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui konstatavus, kad palikėjo sutuoktinei A. Š. buvo žinoma apie palikėjo vietinės rinkliavos skolą pareiškėjai, daroma išvada, kad palikėjo V. Š. nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos dalis už nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 18 d. priteisiama iš palikimą priėmusios įpėdinės A. Š., proporcingai jos paveldėto palikimo ¼ -ajai daliai, t. y. 24,34 Eur.
Nustačius, kad Panevėžio RATC per 3 mėnesių terminą neinformavo įpėdinio T. Š. apie palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą, pareiškėjos prašymas dėl palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 18 d. iš įpėdinio T. Š. yra nepagrįstas ir netenkinamas. Atsižvelgus į pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. pateiktą pažymą, tai sudaro 73,01 Eur iš bendrai pareiškėjos prašomos priteisti palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos 97,35 Eur sumos.
Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio RATC prašymas dėl palikėjo V. Š. nesumokėtos vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš palikėjo įpėdinių už 2017 m. spalio 1 d. – 2020 m. liepos 18 d. laikotarpį tenkinamas iš dalies.
Minėta, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
Palikėjas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenimis, kad atsakovai po V. Š. mirties palikimą priėmė. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, daroma išvada, kad atsakovai A. Š. ir T. Š. nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atitiko vieną iš Nuostatuose numatytų vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės teise disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje.
Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovai nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 30,21 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo.
Įvertinus aplinkybę, kad po palikėjo V. Š. mirties atsakovei A. Š. nuosavybės teise disponavus ½-ąja dalimi gyvenamojo namo dalimi ir dar paveldėjus ¼-ąją dalį palikimo, o T. Š. paveldėjus ¾-ąsias dalis palikimo, pareiškėjos prašoma nesumokėtos vietinės rinkliavos 30,21 Eur suma iš atsakovų priteisiama proporcingai valdomo nekilnojamojo turto daliai – iš A. Š. pareiškėjai priteistina 18,88 Eur, o iš T. Š. priteistina 11,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už 2020 m. liepos 19 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Atsakovai vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo ir būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Biržų rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams, nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dalių parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovų valdomo nekilnojamojo turto objekto plotą, ir jame savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių bei deklaravimo laikotarpius, Nuostatų 22.1, 22.2 ir 26 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuotu atsakovų bei palikėjo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu už 2017 m. spalio 1 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Pareiškėja prašė iš atsakovų priteisti po 7,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakyta pozicija, jog viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, teismas vertina, kad pareiškėja Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.
Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti iš dalies.
Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš:
- A. Š. – 140,57 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 57 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį;
- T. Š. – 11,33 Eur (vienuolika eurų ir 33 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2020 m. liepos 19 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.