Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti tinkamai. Byloje gauti šalių prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 56958. Kita sutarties šalis – kredito gavėju sutartyje nurodytas atsakovas A. F. (A. F.). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma – 1 500 Eur, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,76 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 106,18 proc., kredito terminas – 720 kalendorinių dienų, grąžinimo data – 2022 m. liepos 14 d., bendra vartojimo kredito kaina – 1 429,68 Eur. Pagal sutartį ieškovė 2020 m. liepos 14 d. į atsakovo A. F. vardu UAB Paysera LT atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 500 Eur. Ši atsakovo sąskaita buvo nurodyta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia atsakovui perduota ir negrąžinta paskola, taip pat prašo priteisti palūkanas, delspinigius ir administravimo mokestį, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė sutartyje.

8. Atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Pirminiuose teismui pateiktuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi faktiškai paskola suteikta ne jam, o kitiems asmenims, pasinaudojusiems jo asmens duomenimis ir dokumentais. Tačiau prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, atsakovas iš esmės jau neginčijo jam tenkančios pareigos grąžinti paskolą bei pasiūlė ieškovei tartis dėl skolos sumokėjimo dalimis.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas).

10. Kaip jau minėta, atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jis su ieškove faktiškai nesudarė sandorio, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad sudarant sandorį neegzistavo jo valia vartojimo kredito sutarčiai sudaryti, taip pat neįrodė, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį jam nebuvo perduoti.

11. Atsakovas, teigdamas, kad faktiškai nesudarė ginčo vartojimo kredito sandorio, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, savo poziciją grindžia vien prielaidomis (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia atsakovas, kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, Vilniaus apskrities policijos komisariatas šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kurio metu nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, suklastojus reikiamus dokumentus gauti paskolą ir kredito įstaigų, atsakovas kartu su kitais asmenimis kreipėsi į įvairias kredito įstaigas su prašymais gauti paskolas ir jas gaudavo. Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas pats išreiškė valią sudaryti kredito sutartis su atitinkamomis kredito įstaigomis. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamųjų bylų, kuriose atsakovas dalyvautų nukentėjusiojo ir/ar civilinio ieškovo statusu, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog jo atžvilgiu galimai buvo padaryta nusikalstama veika jo vardu neteisėtai paimant kreditą pagal vartojimo kredito sutartį, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovui galimai suklastojus dokumentus, kurie buvo pateikti kredito įstaigai, tenka rizika prisiimti kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai juos vykdyti.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė įvertino atsakovo kredito paraiškoje pateiktą informaciją bei pateiktus dokumentus, taip pat įvertino prieinamų duomenų bazių duomenis bei priėmė sprendimą išduoti atsakovui 1 500 Eur kreditą (ID 56958). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad paskolos suma 2020 m. liepos 14 d. buvo pervesta į atsakovo A. F. vardu UAB Paysera LT atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši atsakovo sąskaita buvo nurodyta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį buvo pervesti į atsakovo vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis atsikerta į ieškinio reikalavimus.

13. Teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ginčo kreditas buvo paimtas esant atsakovo valiai sukurti paskolos teisinius santykius, todėl jam tenka pareiga atsakyti pagal sutartį (CK 1.63, 1.64 straipsniai).

14. Aplinkybės, kad atsakovo neįvardintas trečiasis asmuo, panaudodamas atsakovo duomenis, galimai galėjo išreikšti valią dėl kredito gavimo už atsakovą, taip pat kad į atsakovo sąskaitą pervestą kreditą galimai panaudojo ne kredito gavėjas, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, yra nereikšmingos. Minėta, kad bylos įrodymai tvirtina, kad UAB „Paysera“ sąskaita atidaryta, kreditas pagal vartojimo kredito sutartį paimtas su atsakovo žinia, šiam pritariant. Šiuo konkrečiu atveju žinojimas, suteikimas teisės naudotis savo asmens duomenis ir prisijungimais prilygintini valiai paimti paskolą. Tokios aplinkybės ieškovei nebuvo atskleistos, o atsakovas nuo jam pareikštų pretenzijų negali gintis remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su jo ir trečiojo asmens tarpusavio teisiniais santykiais ir jų vykdymu. Tuo atveju, jei tarp atsakovo ir trečiojo asmens galimai egzistavo kokie nors susitarimai, kurie ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi kredito paėmimo metu ir negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, atsakovas savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti pasinaudodamas įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais nukreipdamas atitinkamus reikalavimus trečiajam asmeniui.

15. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas procesiniuose dokumentuose, ginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių visumą, tačiau nepateikė pagrįstų įrodymų teigiančių priešingai nei ieškovės nurodytos aplinkybės. Ieškovė teismui pateikė AB „Swedbank“ atsakovo banko išrašą, 2020 m. sausio 27 d. sportinės veiklos sutartį (kontraktą) Nr. TFK-2020/01/27-01, iš kurios matyti, kad VŠĮ „Baltijos futbolo akademija“ su atsakovu (sportininku) sudarė kontraktą, kuriame sutarė dėl šalių teisių ir pareigų, atlygio ir kt. Taip pat 2020 m. liepos 14 d. Mokumo deklaracija, kurioje atsakovas patvirtino savo gaunamų pajamų teisėtumą ir dydį. Ieškovė remdamasi ankščiau išvardintu, patikrinusi atsakovo pateiktus duomenis, suteikė Sutartyje numatytą kreditą. Taigi pripažinus, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog atsakovas tinkamai nevykdo pareigos mokėti jam suteiktą kreditą, 1 500 Eur suma (negrąžintas kreditas) ir 433,02 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 9 d.), ieškovei priteisiama iš atsakovo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1, 6.1 ir 7.5, 7.5.1 punktai).

16. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas atsakovas – prievolių vykdymo termino praleidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (sutarties specialiųjų sąlygų skiltis „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“). Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mokėjimo grafike nustatytų įmokų, o ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 15,86 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo taip pat tenkinamas.

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 74,76 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (ieškinio surašymo diena) iki visiško prievolės įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Tačiau aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio neapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad nors šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta ir galioja, sutartinių palūkanų priteisimas iki visiško prievolės įvykdymo neatitiktų formuojamos kasacinio teismo praktikos ir lūkesčių principo turinio. Priešingas aiškinimas lemtų situaciją, kai paskolos gavėjo reikalavimo apimtis priklausytų ne nuo paskolos sutarties sąlygų, o nuo aplinkybės, ar sutartis yra nutraukta, ar ne. O tokia padėtis nebūtų suderinama su šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimu.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 74,76 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (ieškinio surašymo diena) iki visiško prievolės įvykdymo tenkinamas iš dalies, priteisiant 74,76 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (ieškinio surašymo diena) iki 2022 m. liepos 14 d. (Sutarties termino pabaiga), tačiau ne ilgiau kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos. Nurodytos palūkanos priteisiamos ne nuo 1 500 Eur, bet nuo faktiškai negrąžinto kredito sumos, nes atsakovui padengus dalį pagrindinės skolos atitinkamai turi mažėti ir mokėtinos palūkanos.

19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 160 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl 160 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkinamas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Be to, pastebėtina, kad nurodyto dydžio išlaidos – įvertinus atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (formaliai išsiųsti raginimai įvykdyti įsipareigojimus), negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos. Tokių išlaidų dengimo prievolės perkėlimas atsakovui nepagrįstai apsunkintų jo padėtį.

20. Įvertinus tai, kad atsakovas tinkamai nevykdo prievolės grąžinti kreditą ir toliau daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo grąžinti ieškovei, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 948,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovui išaiškinti, kad su siūlymu atsiskaityti su ieškove dalimis jis turi kreiptis tiesiogiai į ieškovę UAB „Sostinės kreditai“.

22. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 92,41 procentai reikalavimų), ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 43,43 Eur (47 Eur × 92,41 procentai) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. F. (A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) negrąžintą kreditą, 433,02 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 02 ct) palūkanas, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) delspinigius, 74,76 (septyniasdešimt keturių ir septyniasdešimt šešių šimtųjų) procentų dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. liepos 14 d., tačiau ne ilgiau kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 948,88 Eu) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.