- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2025-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35039-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- A. F.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Kategorijos
- 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. F. (A. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. F., prašydama priteisti iš atsakovo 2 108,88 Eur skolą (1 500 Eur kreditas, 433,02 Eur palūkanos, 15,86 Eur delspinigiai, 160 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas), 74,76 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 5 6958 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu suteikė atsakovui 1 500 Eur kreditą 720 dienų laikotarpiui. Atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartines įmokas. Ieškovės teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku nemokėjo sutartinių įmokų, dėl ko susidarė 2 108,88 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro 1 500 Eur kreditas, 433,02 Eur palūkanos, 15,86 Eur delspinigiai, 160 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad kreditas buvo išduotas moksleiviui, bedarbiui, neturinčiam jokios informacijos apie kredito sutikimo sąlygas, kas neatitiko kredito išdavimo taisyklių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo A. F. (A. F.) ieškovei 1 500 Eur negrąžintą kreditą, 433,02 Eur palūkanas, 15,86 Eur delspinigius, 74,76 procentų dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. liepos 14 d., tačiau ne ilgiau kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 948,88 Eu) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jis su ieškove faktiškai nesudarė sandorio, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, su tokiais atsakovo argumentais nesutiko. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad sudarant sandorį neegzistavo jo valia vartojimo kredito sutarčiai sudaryti, taip pat neįrodė, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį jam nebuvo perduoti. Atsakovas, teigdamas, kad faktiškai nesudarė ginčo vartojimo kredito sandorio, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, savo poziciją grindžia vien prielaidomis (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia atsakovas, iš ieškovės pateiktų duomenų, teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities policijos komisariatas šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kurio metu nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, suklastojus reikiamus dokumentus gauti paskolą ir kredito įstaigų, atsakovas kartu su kitais asmenimis kreipėsi į įvairias kredito įstaigas su prašymais gauti paskolas ir jas gaudavo. Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas pats išreiškė valią sudaryti kredito sutartis su atitinkamomis kredito įstaigomis. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamųjų bylų, kuriose atsakovas dalyvautų nukentėjusiojo ir/ar civilinio ieškovo statusu, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo argumentai, jog jo atžvilgiu galimai buvo padaryta nusikalstama veika jo vardu neteisėtai paimant kreditą pagal vartojimo kredito sutartį, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovui galimai suklastojus dokumentus, kurie buvo pateikti kredito įstaigai, tenka rizika prisiimti kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir tinkamai juos vykdyti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė įvertino atsakovo kredito paraiškoje pateiktą informaciją bei pateiktus dokumentus, taip pat įvertino prieinamų duomenų bazių duomenis bei priėmė sprendimą išduoti atsakovui 1 500 Eur kreditą (ID 56958). Paskolos suma 2020 m. liepos 14 d. buvo pervesta į atsakovo A. F. vardu UAB Paysera LT atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši atsakovo sąskaita buvo nurodyta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį buvo pervesti į atsakovo vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis atsikerta į ieškinio reikalavimus.
7. Teismui pripažinus, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog atsakovas tinkamai nevykdo pareigos mokėti jam suteiktą kreditą, 1 500 Eur suma (negrąžintas kreditas) ir 433,02 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 9 d.), teismas ieškovei priteisė iš atsakovo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1, 6.1 ir 7.5, 7.5.1 punktai).
8. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mokėjimo grafike nustatytų įmokų, o ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio, ieškovės reikalavimą dėl 15,86 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo taip pat tenkino.
9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo 74,76 procentų sutartinių palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (ieškinio surašymo diena) iki visiško prievolės įvykdymo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Teismas nurodė, kad skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio neapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad nors šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta ir galioja, sutartinių palūkanų priteisimas iki visiško prievolės įvykdymo neatitiktų formuojamos kasacinio teismo praktikos ir lūkesčių principo turinio. Priešingas aiškinimas lemtų situaciją, kai paskolos gavėjo reikalavimo apimtis priklausytų ne nuo paskolos sutarties sąlygų, o nuo aplinkybės, ar sutartis yra nutraukta, ar ne. O tokia padėtis nebūtų suderinama su šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimu. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 74,76 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (ieškinio surašymo diena) iki visiško prievolės įvykdymo tenkino iš dalies, ieškovei priteisiant 74,76 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (ieškinio surašymo diena) iki 2022 m. liepos 14 d. (Sutarties termino pabaiga), tačiau ne ilgiau kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos. Nurodytos palūkanos priteisiamos ne nuo 1 500 Eur, bet nuo faktiškai negrąžinto kredito sumos, nes atsakovui padengus dalį pagrindinės skolos atitinkamai turi mažėti ir mokėtinos palūkanos.
10. Teismas ieškovės reikalavimo dėl 160 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkino (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), nes nurodyto dydžio išlaidos – įvertinus atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (formaliai išsiųsti raginimai įvykdyti įsipareigojimus), negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos. Tokių išlaidų dengimo prievolės perkėlimas atsakovui nepagrįstai apsunkintų jo padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir sustabdyti šią civilinę bylą, kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-25905-20 Vilniaus miesto 6-ame PK. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Atsakovas savo valia 2020 m. liepos 14 d. su ieškovu nesudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. 56958 (toliau - vartojimo kredito sutartis). Kad tokia sutartis atsakovo vardu buvo sudaryta ir į atsakovo sąskaitą esančią AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 14 d. buvo pervesta 1500 eurų atsakovas neginčija. Atsakovas tuo metu buvo paskutinių mokslo metų mokykloje mokinys. Jam labai trūko pinigų ir kai kuriems draugams jau buvo skolingas. Draugai atsakovą supažindino su anksčiau nepažįstamu asmeniu A. D., kuris atsakovui pasiūlė sumokėti 200 eurų už tai, kad atsakovas per savo sąskaitą banke išgrynintų jam pervestus 1500 eurų. Atsakovui buvo paaiškinta, kad asmuo, kuriam reikalingi šie pinigai, neturi sąskaitos banke, ir A. jam per atsakovo sąskaitą suorganizuos pinigų pervedimą. Kad atsakovo vardu gali būti sudaryta vartojimo kredito sutartis negalėjo net pagalvoti, kadangi tuo metu niekur nedirbo, buvo tėvų išlaikomas moksleivis, jokių pajamų neturėjo. A. paprašė atsakovo asmens duomenų, banko sąskaitos numerio, kuriuos atsakovas jam suteikė. Po kelių dienų, 2020 m. liepos 14 d. A. pasakė, kad bus vykdoma pinigų pervedimo operacija ir dėl to atsakovas su A. susitiko Akropolio prekybos centre. A. paprašė atsakovo mobilaus telefono, kelis kartus su mano pagalba buvo prisijungęs prie mano banko sąskaitos, vieną kartą net paprašė, kad atsakovas save indentifikuotų. Maždaug praėjus dviem valandoms jis pasakė kad pinigai 1500 eurų jau pervesti į atsakovo sąskaitą. Atsakovas iš bankomato išėmė 1000 eurų (toks buvo dienos limitas) ir perdavė A.. Atsakovo draugė V. M. padėjo išgryninti 450 eurų, kai jai sutikus suma telefonu pervesta į jos sąskaitą. Tą pačią dieną išgryninti 420 eurų buvo perduoti atsakovui, o iš jų 300 eurų atsakovas atidavė A.. Apie tai, kad atsakovas skolingas UAB „Sostinės kreditai“ sužinojo tik kai atsakovą pakvietė į apklausą policijoje.
11.2. Atsakovas save laiko nusikaltimo auka, kai apgaulės būdu iš atsakovo buvo išgauti elektroninės bankininkystės duomenys, tai iš tikrųjų pateikti teismui įrodymų, kol šis nusikaltimas ir dokumentų klastojimas nebus išaiškintas, nėra galimybės. Dėl šios pačios priežasties atsakovas negali reikalauti pripažinti vartojimo kredito sutartį negaliojančia. Nors šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris tiesiogiai susijęs ir su šioje byloje ieškovės pareikštu reikalavimu pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. 56958 sąlygas, teismas nesustabdydamas bylos, pažeidė Civilinio proceso kodekso 163 str. 4 p., kai bylos sustabdymas prie tokių aplinkybių yra privalomas. Tik ikiteisminio tyrimo metu nustačius visas aplinkybes ir įvertinus atliktas baudžiamąsias veikas teisme, galima būtų spręsti atsakovo civilinės atsakomybės klausimus prieš ieškovę.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 sprendimo panaikinimo netenkinti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
12.1. apeliantas prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, apeliantas iš esmės jau neginčijo jam tenkančios pareigos grąžinti paskolą bei pasiūlė ieškovui tartis dėl skolos sumokėjimo dalimis. Taigi, su pareiga grąžinti skolą sutiko. Apeliaciniame skunde vėlgi, nurodoma, kad faktiškai paskola jam suteikta nebuvo. Teismas sprendime tinkamai nurodė, kad apeliantas teikdamas, kad faktiškai nesudarė ginčo vartojimo kredito sandorio, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, savo poziciją grindžia vien prielaidomis (CPK 178 straipsnis).
12.2. Sprendime teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir nurodė, kad aplinkybės, kad apelianto nurodytas trečiasis asmuo, panaudodamas apelianto duomenis, galimai galėjo išreikšti valią dėl kredito gavimo už apeliantą, taip pat kad į apelianto sąskaitą pervestą kreditą galimai panaudojo ne kredito gavėjas, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, yra nereikšmingos. Minėta, kad bylos įrodymai tvirtina, kad UAB „Paysera“ sąskaita atidaryta, kreditas pagal vartojimo kredito sutartį paimtas su apelianto žinia, šiam pritariant. Šiuo konkrečiu atveju žinojimas, suteikimas teisės naudotis savo asmens duomenis ir prisijungimais prilygintini valiai paimti paskolą. Tokios aplinkybės ieškovei nebuvo atskleistos, o apeliantas nuo jam pareikštų pretenzijų negali gintis remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su jo ir trečiojo asmens tarpusavio teisiniais santykiais ir jų vykdymu. Tuo atveju, jei tarp apelianto ir trečiojo asmens galimai egzistavo kokie nors susitarimai, kurie ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomi kredito paėmimo metu ir negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, apeliantas savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti pasinaudodamas įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais nukreipdamas atitinkamus reikalavimus trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – savo ir V. M. 2020-07-14 bankų sąskaitų operacijų išrašus. Nors apeliantas nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl teikiamus rašytinius įrodymus iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teisme. Susipažinus su pateiktais rašytiniais įrodymais, su teikiamų rašytinių įrodymų datomis, matyti, jog jie egzistavo pirmosios instancijos teisme civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas rašytinių įrodymų pateikimu į bylą, pradėjo rūpintis po sprendimo priėmimo, nėra pagrindas rašytinius įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Dėl bylos sustabdymo
17. Apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir sustabdyti šią civilinę bylą, kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-25905-20 Vilniaus miesto 6-ame PK.
18. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (LR CPK 164 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų sprendimai bei nutarimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes, tačiau reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
20. Apeliantas nurodo, kad šią bylą būtina stabdyti dėl to, kad apeliantas galėtų įrodyti, jog jis nesiekė laisva valia sudaryti kredito sutartį, jis pats buvo apgautas ir yra nusikaltimo auka. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos iki tol, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas.
21. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021-01-29 nutartimi prašymo sustabdyti civilinę bylą netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamoji byla nėra perduota teismui, nėra aišku, dėl kokių konkrečių ir reikšmingų šiai bylai aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu, o ne šios bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso tvarka. Apeliantas šios nutarties neskundė, todėl nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl jos teisėtumo negali pasisakyti, nes šios apeliacijos objektas yra 2021-04-30 sprendimo teisėtumo patikrinimas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, prašydamas sustabdyti bylą apeliacinės instancijos teisme jokių naujų aplinkybių nenurodė. Taip pat apeliantas, prašydamas apeliacinės instancijos teismo sustabdyti šią civilinę bylą, nepagrindė, kokie klausimai ikiteisminio tyrimo metu bus tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese. Šių aplinkybių apeliantui nepagrindus, darytina išvada, kad nėra pagrindo bylos sustabdymui.
Dėl ginčo esmės
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 56958. Kita sutarties šalis – kredito gavėju sutartyje nurodytas apeliantas A. F. (A. F.). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma – 1 500 Eur, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 74,76 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 106,18 proc., kredito terminas – 720 kalendorinių dienų, grąžinimo data – 2022 m. liepos 14 d., bendra vartojimo kredito kaina – 1 429,68 Eur. Pagal sutartį ieškovė 2020 m. liepos 14 d. į apelianto A. F. vardu UAB Paysera LT atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 500 Eur. Ši atsakovo sąskaita buvo nurodyta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovui perduota ir negrąžinta paskola, kartu prašydama priteisti palūkanas, delspinigius ir administravimo mokestį, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė sutartyje.
23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas į savo asmeninę sąskaitą pinigus gavo. Apeliantas įrodinėjo, kad savo valia 2020 m. liepos 14 d. su ieškovu nesudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. 56958, kurios pagrindu buvo išmokėti pinigai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė, kad sudarant sandorį neegzistavo jo valia vartojimo kredito sutarčiai sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti.
24. Paskolos sutartis yra realinė, laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Šioje byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas neįrodė, jog grąžino paskolą (CPK 178 straipsnis), taip pat nenuginčijo paskolos sutarties (CK 6.875 straipsnis).
25. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui – apeliantui, dėl ko vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo faktą, o apeliantas neįrodė nei paskolos grąžinimo, nei nuginčijo pačią paskolos sutartį.
26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad sandorio sudarymo dieną susitiko su jam mažai pažįstamu asmeniu A. D.. Apeliantas už gautą iš A. D. užmokestį suteikė šiam asmeniui visus prisijungimus prie savo asmeninių duomenų ir telefono. Gavęs iš ieškovės 1 500 Eur į savo banko sąskaitą, atsakovas pinigus išgrynino ir perdavė juos A. D.. Šios apelianto nurodomos aplinkybės, jo asmeninių duomenų, reikalingų kredito sutarčiai sudaryti perdavimas įrodo, kad suteikdamas savo duomenis beveik nepažįstamam asmeniui prisiėmė riziką, kad jo asmeniniai duomenys gali būti panaudoti A. D. nuožiūra. Darytina išvada, kad paskola gauta su apelianto valia. Kadangi apeliantas pripažįsta faktą, kad jis pinigus gavo į asmeninę sąskaitą, spręstina, jog jis galėjo matyti, kas jam pervedė pinigus ir kokiu tikslu pinigai buvo pervesti. Iš ieškovės su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad atliekant pinigų mokėjimo pervedimą į apelianto sąskaitą mokėtojas nurodomas Sostinės kreditai, o pavedimo paskirtyje nurodoma, kad 1500 Eur pervedama pagal kredito sutarties nr. 56958. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, kad sudarant sandorį neegzistavo jo valia vartojimo kredito sutarčiai sudaryti, taip pat neįrodė, kad pinigai pagal vartojimo kredito sutartį jam nebuvo perduoti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad apie savo įsiskolinimą UAB „Sostinės kreditai“ sužinojo tik kai atsakovą pakvietė į apklausą policijoje.
27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto byloje nurodomi argumentai dėl sutarties sudarymo kelia abejonių dėl tikrųjų faktinių aplinkybių. Viena vertus, atsakovas neigia kredito sutarties sudarymo aplinkybę, kita vertus, prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, atsakovas iš esmės jau neginčijo jam tenkančios pareigos grąžinti paskolą bei pasiūlė ieškovei tartis dėl skolos sumokėjimo dalimis.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog sudarant vartojimo kredito sutartį jis buvo apgautas, juo buvo pasinaudota, ieškovė jam negalėjo suteikti kredito dėl tinkamai nepatikrintų duomenų, galėtų būtų reikšmingi tuo atveju, jeigu apeliantas būtų pareiškęs reikalavimą pripažinti sudarytą vartojimo kredito sutartį negaliojančia, t. y. jei būtų ginčijęs sudarytą sutartį. Tuo tarpu esant galiojančiai sutarčiai, jos nevykdymas negali būti pateisiamas minėtomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
29. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.