Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei bei gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 1 d. dirbo kartu su vyresniuoju specialistu P. P.. Apie 16.56 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus per radijo ryšį gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atvažiavęs automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie minėtą įvykį pranešė saugi kaimynystė pirmininkė. Jiems vykstant nurodytu adresu, pranešėja patikslino, kad paminėtas automobilis išvažiavo link Kelmijos Sodų 53-oji g., nuvykus paminėtu adresu, Barčių gatvėje pastebėjo važiuojanti automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), automobilis buvo sustabdytas netoli Salininkų-Kelmijos Sodų 57-sios gatvių sankryžos, Vilniuje. Automobilį vairavo A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo A. B. blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas, o antru pūtimu 2,72 promilių girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, taip pat prisipažino, kad vartojo alkoholį. Automobilis „Toyota Avensis“ buvo išvežtas į saugomą aikštelę, o vairuotojui A. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. (b. l. 65-68)

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad kuo jis yra įtariamas, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga, ligoninėse psichikos sutrikimų nesigydė ir yra pakaltinamas. Jis turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, t. y. gali vairuoti lengvuosius automobilius. Jis savo vardu turi registruotą automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pagamintą 2006 m., benzinas. 2024 m. kovo 1 d. apie 15.00 val. jis atvažiavo pas draugą į svečius Salininkuose, Vilniuje. Pas draugą jis vartojo alkoholį, t. y. gėrė degtinę su draugu ir planavo likti pas jį nakvotį. Draugas pasiūlė pavažiuoti iki kito draugo, netoli jo namų, soduose. Jis sutiko pavažiuoti su automobiliu iki to draugo. Tuo metu jis jautėsi labai gerai ir manė, kad nėra labai girtas. Su draugu, su jo (A. B.) automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki kažkokio namo, bet ten nieko nerado. Jiems važiuojant atgal ir jam vairuojant automobilį, juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jo dokumentus ir suprato, kad jis išgėręs alkoholio. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį ir nustatė kaip įtarime yra nurodyta 2,66 promilių girtumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko ir visus dokumentus jis pasirašė. Jo automobilį išvežė į saugomą aikštelę, o jam įteikė šaukimą atvykti į policiją. Daugiau neturi ką pasakyti ir sutinka, kad byla būtų pabaigta pagreitinto proceso tvarka. (b. l. 74-80)

2024 m. kovo 1 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), pirmuoju pūtimu 17.14 val. nustatyta 2,66 promilių girtumas, antruoju pūtimu 17.36 val. 2,72 promilių girtumas. (b. l. 20)

2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas Bendrojo pagalbos skambučio įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92262550344, skambučio pradžia_ 2024-03-01 16_56_10)“ ir „BPC skambučio įrašas (ID 92262550344, skambu jo pradžia_ 2024-03-01 17_03_05)“: BPC.: 112, klausau Jūsų. P.: Laba diena, iškarto sakau, kad kas nors sužinotų, bet noriu pranešti apie girtus už vairo, dabar aš esu pirmininkė „Saugi kaiminystė“ ir gatvei (duomenys neskelbtini). BPC.: Vilniaus miestą kalbam ? P.: Taip, taip, atvažiavo girtas, keleivis ir vairuotojas, informuoja kur atvažiavo. BPC.: Kokiu automobiliu ? P.: „Toyota“, pilkšvai mėlyna, numeris (duomenys neskelbtini), informuoja apie automobilį, asmenis. BPC.: (duomenys neskelbtini) namas nurodytas ? P.: Jie tuoj išvažiuos. BPC.: Kai išvažiuos perkambinkit? P.: Žibintai įjungti, tuoj išvažiuos, aš galiu pamatyti į kurią pusę nuvažiuos ir informuoja kur gali nuvažiuoti. BPC.: Kai išvažiuos perskambinkit?

Bendrojo pagalbos cetnro garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92262550344, skambu io prad ia_ 2024-03-01 17_03_05)“, skambučio įrašo trukmė 00:01:00 val., jame girdime: BPC.: 112, klausau. P.: Aš tik ką kalbėjau su Jūsų kolega, noriu pranešti, kad pasuko link Salininkų. BPC.: Patikslinkit aplinkybes, kad suprasčiau apie kokį įvykį kalbate? P.: „Toyota“, važiuoja su išgėrusiais vyrais ir už vairo ir keleivis link Salininkų, numeris (duomenys neskelbtini). BPC.: Vairuotojas turit omeny neblaivus? P.: Abudu ir keleivis ir vairuotojas. BPC.: Svarbu vairuotojas neblaivus, kur nuvažiavo? P.: Link Salininkų, čia yra daug kelių, paprašė pakoreguoti informaciją. BPC.: Jus iš paskos nesekat? P.: Nu ne, aš stoviu savo sklype, čia labai agresyvus kaimynas. BPC.: Supratau pone, gerai, perduosim viso gero? P.: Viso gero. (b. l. 55-57).

2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti BODY kamerų įrašai: „PSS-20240301-171106UTC+0200“; „PSS-20240301-171134UTC+0200“ ir „PSS-20240301-173351UTC+0200“: 1. Body kameros įrašas pavadinimu „PSS-20240301-171106UTC+0200“ yra 00:05:48 val. trukmės. Vaizdo įraše matome važiuojanti policijos pareigūnų automobilį, kuris priekyje sustabdo važiuojanti automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas išlipa iš savo automobilio ir priėjęs prie „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo, pasako, kad gavo pranešimą, kad nelaivus vairuoja. Pareigūnas paklausia ar vartojo alkoholį, vairuotojas atsako vartojo prieš 2 valandas. Vaizdo įraše matome, kad vairuotojas yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). A. B. pareigūnui paduoda dokumentus ir vėliau pareigūnė duoda jam pūsti į alkotesterį. Kiek parodo alkotesteris, pareigūnė nepasako ir neparodo, pareigūnas pasako laukiam 20 min., dar kartą papūsim ir pareigūnė pasako 2,66. Policijos pareigūnas radijo ryšiu informuoją budėtoją, kad pirmas pūtimas 2,66. Pareigūnai įsėda į tarnybinį nežymėtą automobilį ir kompiuteryje pildo informaciją. Vaizdo įraše daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. 2. Body kameros įrašas pavadinimu „PSS-20240301-171134UTC+0200“ yra 00:05:21 val. trukmės ir jis yra analogiškas vaizdo įrašui „PSS-20240301-171106UTC+0200“, tik įrašas padarytas pareigūnės. 3. Body kameros įrašas pavadinimu „PSS-20240301-173351UTC+0200“ yra 00:01:47 val. trukmės. Vaizdo įraše matome pareigūną, kuris išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galo, prie kurio stovi vairuotojas A. B.. Pareigūnas A. B. duoda pūsti į alkotesterį ir įraše matome, kad alkotesteris rodo 2,72 promilių. Pareigūnas įsėda į tarnybinį automobilį ir kolegei pasako 2,72. Vaizdo įraše daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota. (b. l. 60-62)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos parodymai (b. l. 65-68), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 20), kitų objektų apžiūros protokolai (b. l. 55-57, 60-62), bei kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017)

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka (b. l. 106 – 107), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 108 – 109), nedirba (b. l. 110 – 112). A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).

D. K. yra kaltinamojo sugyventinė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena kaip pora jau apie 10 metų, kaltinamąjį apibūdino kaip neprobleminį asmenį, pabrėžė, kad kaltinamasis jos nuomonės klauso, pažymėjo, kad pati alkoholio visai nevartoja, todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes (neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti) bei turtinę padėtį (nedidelės mėnesinės pajamos, tik viena šeimoje dirba) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 5 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, savininkas yra A. B., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2 380 Eur su PVM (b. l. 39), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad automobilį pirko už dar mažesnę sumą – 1 600 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo A. B. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi bylą teisme nuspręsta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2024 m. kovo 5 d. nutarimu laikinai apribojo A. B. nuosavybės teises į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisė apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas VĮ „Regitra“, o kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. (A. B.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos D. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2024 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. B. taikomas kardomąsias priemones – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, o kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti A. B.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.