- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-891-267/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1014-671/2016 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui K. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, byloje teikianti išvadą, – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. A. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti dukters U. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimu dukrai U. A. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo K. D. išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė jos ir atsakovo turtinės padėtys, išaugo pragyvenimo lygis, pabrango daugelis būtinų prekių, maisto produktai, komunaliniai mokesčiai, pasikeitė ir išaugo vaiko poreikiai. Dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 420 Eur. Dirba pagal verslo liudijimą, taip pat šiuo metu mokosi kolegijoje, išlaiko dar vieną dukrą, M. K., gim. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas K. D. sutiko su ieškinio dalimi dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, o ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašė atmesti. Teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukros išlaikymui 120 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo K. D. išlaikymą dukrai U. A. po 130 Eur kas mėnesį, nuo 2016-04-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė U. A. gyvenamąją vietą su mama L. A. jos gyvenamojoje vietoje; kitą ieškinio dalį atmetė; iš K. D. priteisė L. A. 57 Eur žyminio mokesčio.
5. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Išlaikymas nepilnametei dukrai buvo priteistas prieš septynerius metus, vaikas užaugo, vaiko poreikiai taip pat ženkliai pasikeitė, pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, todėl teismas sprendė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimu priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko poreikių. Atsakovas dirba, jo pajamos nėra didelės, tačiau pakankamos teikti didesniam išlaikymui. Atsižvelgiant į devynerių metų amžiaus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir turimų išlaikytinių skaičių, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principais, teismas pakeitė teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį, nuo 2016-04-06 iki vaiko pilnametystės.
6. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, į tai, kad dukra labiau yra prisirišusi prie motinos, į tai, kad atsakovas neprieštarauja, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė L. A. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo dukros išlaikymui po 160 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. 1. Apeliantės nuomonė, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dukrai yra nepagrįsta, todėl turi būti pakeista. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė abiejų tėvų turtinė padėtis, išaugo pragyvenimo lygis, pabrango maisto produktai, būtinos prekės, mokesčiai, išaugo dukters poreikiai, todėl sutinka su teismo išvada, kad dukters išlaikymo dydis keistinas jį didinant. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymo teisinius kriterijus apibrėžtus įstatymo ir išaiškintus teismų praktikos. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, dirba statybų versle, gauna geras pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl, apeliantės įsitikinimu, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Mano, kad atsakovo nurodomos jo gaunamos pajamos neatitinka tikrovės, jos yra žymiai didesnės. Formalus teismo konstatavimas, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia jam teikti dukrai tik po 130 Eur kas mėnesį, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
8. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilo ginčas dėl nepilnametės U. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio.
10. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė padidinti teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai U. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 86,89 Eur iki 160 Eur kas mėnesį dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties ir pasikeitusių vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, jį padidindamas, ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai U. A. išlaikymą kas mėnesį po 130 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė, prašydama pakeisti jos skundžiamą teismo sprendimą ir išlaikymo dydį padidinti iki ieškiniu prašyto 160 Eur dydžio.
11. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
12. Apeliaciniu skundu apeliantė neginčija teismo išvados, kad pasikeitus vaiko poreikiams dukters išlaikymo dydis keistinas jį didinant, tačiau nesutinka su teismo priteistu 130 Eur išlaikymo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus vertina šalių turtinės padėties ir padidinto išlaikymo proporcingumo aspektais.
13. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, dirba statybų versle, gauna geras pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl, apeliantės įsitikinimu, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Mano, kad atsakovo nurodomas darbo užmokestis neatitinka tikrovės, jis yra žymiai didesnis. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, dirbdamas dviejose darbovietėse: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), 2015 m. gavo apie 300–500 Eur darbo užmokesčio (38, 39 b. l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dirbant pagal verslo liudijimą jos pajamos vidutiniškai yra apie 300 Eur, o teismo posėdžio metu pripažino, kad per mėnesį uždirba apie 400 Eur. Apeliantė teigdama, kad atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šios faktinės aplinkybės leidžia teismui spęsti, kad šalių gaunamos pajamos yra panašios. Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruota tik transporto priemonė (32–33, 35 b. l.). Ieškovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis butas, esatis (duomenys neskelbtini) mieste, ir transporto priemonė (8–9, 50, 56, 57 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, ir pagrįstai atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką sprendžiant apie tėvų galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
16. Nors ieškovės turtinė padėtis turimo turto aspektu yra geresnė, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad ieškovė šiuo metu gyvena su dukromis jai nuosavybės teise priklausančiame bute, išlaikymą teikia dar vienai dukrai M. K., todėl nėra jokių abejonių, kad apeliantei tenkanti kasdienių rūpesčių našta yra didesnė, tuo pačiu ir didesnė išlaikymo pareiga. Tai, kad teismo atliktas vertinimas nesutampa su ieškovės pageidaujamu vertinimu, negali būti pagrindu teigti, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Šalių turtinės padėties vertinimą lemia ne atskiros pavienės aplinkybės, o jų visuma. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina šalių turtinę padėtį, ir jo atliktas įrodymų vertinimas visapusiškai pagrindžia teismo išvadas dėl tėvų turtinės padėties tinkamo įvertinimo ir išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.