Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteista 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8 ir 10 punktais, šios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės UAB „V.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Civilinei ieškovei UAB „V.“ iš nuteistosios G. K. priteista 192,20 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt du eurai ir dvidešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: ji 2017 m. gegužės 2 d., apie 12 val., veikdama kartu su asmeniu, kuriam 2017 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš UAB „V.“ knygyno, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais nuo prekystalio paėmė: 6 vnt. šokoladų „Costa Rica Maleku“, kurių vieno vertė 6,20 Eur, bendra – 37,20 Eur, 9 vnt. šokoladų „Tanzania kilombero Kaffir“, kurių vieno vertė 6,20 Eur, bendra – 55,80 Eur, 8 vnt. šokoladų „Vietnam Ben Tre“, kurių vieno vertė 6,20 Eur, bendra – 49,60 Eur, 8 vnt. šokoladų „Vietnam Ben Tre“, kurių vieno vertė 6,20 Eur, bendra – 49,60 Eur, po to iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais G. K. pagrobė UAB „V.“ priklausantį 192,20 Eur vertės turtą.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį: G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio nuostatų netaikyti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, pati G. K. taip pat neginčija savo kaltės, prisipažįsta padariusi nusikaltimą, tačiau byloje kyla teisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir tinkamos bausmės rūšies parinkimo klausimai. Būtent šiais klausimais nuosprendyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko apeliacinis skundas yra paduotas nuteistosios G. K. padėtį bloginančiais pagrindais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos. MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog, nustatant G. K. pagrobto turto vertę, t. y. viršijančią nedidelę ar nedidelę, turi būti vadovaujamasi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris galiojo nusikaltimo padarymo metu. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XII-2516; įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi G. K. pagrobto turto 192,20 Eur vertė atitinka 5,10 MGL, t. y. pagrobto turto vertė viršija nedidelę, todėl nuteistosios nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju kyla G. K. padaryto nusikaltimo perkvalifikavimo klausimas. BPK 320 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos Baudžiamojo proceso kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į XXV skyriuje numatytus ypatumus. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal bendrąsias baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatas, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla jau yra išnagrinėta ir pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, dėl kurio prokuroras padavė apeliacinį skundą, nurodydamas, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nepagrįstai perkvalifikavo G. K. padarytą nusikaltimą iš BK 178 straipsnio 1 dalies, kaip buvo nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Su paduotu apeliaciniu skundu tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas yra susipažinę, taigi žinojo apie galimybę apeliacinės instancijos teisme perkvalifikuoti G. K. padarytą nusikaltimą. Be to, dėl perkvalifikavimo ir nuteistoji, ir jos gynėjas galėjo pasisakyti teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, iki skundo nagrinėjimo buvo pakankamai laiko susipažinti ne tik su pačiu skundu, pateikti atsiliepimus, bet ir tinkamai pasiruošti gynybai apeliacinės instancijos teisme. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad, perkvalifikuojant G. K. padarytą nusikaltimą iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, nėra pažeidžiamas proceso įstatymas, nuteistosios teisė žinoti, kuo yra kaltinama, ir tinkamai pasirengti gynybai buvo užtikrinta.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą, todėl nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, turi būti keičiamas ir G. K. padarytas nusikaltimas perkvalifikuojamas iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kadangi G. K. padarytas nusikaltimas buvo perkvalifikuotas iš baudžiamojo nusižengimo į nesunkų nusikaltimą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl nuteistajai paskirtos bausmės pakeitimo. BK 178 straipsnio 1 dalies norma numato, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Parenkant G. K. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apygardos teismas įvertina aplinkybes, jog G. K. anksčiau ne kartą yra teista, dažniausiai už vagystes (t. 1, b. l. 85–93), daug kartų bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 114–139). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistosios asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jai neturėjo teigiamos įtakos, nuteistoji nesistengė gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

Būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajai anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės suvaržymu, tačiau ankstesnės bausmės nesustabdė G. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Vis dėlto pažymėtina, jog byloje yra duomenų, kad nuteistoji stengiasi keisti savo gyvenimo būdą. Prie baudžiamosios bylos pridėta G. K. 2018 m. kovo 20 d. charakteristika, gauta iš VšĮ „T.“. Šioje charakteristikoje pažymėta, jog G. K., būdama reabilitacijos centre, sėkmingai vykdo visas užduotis, susijusias su sveikimo procesu, dirba su 12 žingsnių programa, atlieka darbo terapiją, lanko individualias konsultacijas pas psichologą, socialinį darbuotoją bei aktyviai dalyvauja psichoterapijos grupėse, kuriose sprendžia savo vidines problemas, sunkius išgyvenimus. G. K. geba tvarkytis buityje, pozityviai bendrauja bendruomenėje bei su darbuotojais, atsakingai atlieka visas jai patikėtas užduotis. G. K. palaiko ryšį ir per darbuotojus bendrauja su mama bei dukra. Išimties tvarka jai buvo leista esant galimybei pasiimti dukrą į VšĮ „T.“ bendruomenę ir skirtą laiką praleisti kartu, taip skatinant nenutraukti mamos ir dukros ryšio (t. 1, b. l. 198–199). Visos šios aptartos aplinkybės atskleidžia nuteistosios kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, ne tik norą keistis, bet ir realias pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Taigi akivaizdu, jog G. K. savo ankstesnius veiksmus vertina neigiamai ir buvusiame elgesyje įžvelgia atitinkamą pavojingumą bei neteisėtumą. Tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad galbūt ateityje G. K. įstatymuose įtvirtintų draudimų daugiau nepažeis ir laikysis numatytų įpareigojimų.

Nuteistoji G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau daug kartų teista už tyčines nusikalstamas veikas, dažniausiai už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia už smulkaus turto pagrobimą vagystės būdu bei už kitus nusižengimus, paskirtų baudų nemoka. Kita vertus, ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, augina 5 metų dukrą (t. 1, b. l. 200), yra jauno amžiaus, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apygardos teismas daro išvadą, kad G. K. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkį jos dydį, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Apygardos teismo vertinimu, būtent tokia bausmė yra teisinga ir geriausiai atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Apygardos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje buvo teisingai išsprendęs nuosprendžių bendrinimo klausimą, tačiau jį reikia peržiūrėti, kadangi apylinkės teismo paskirta arešto bausmė keičiama į laisvės atėmimą. G. K. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikaltimą padarė 2017 m. gegužės 2 d., t. y. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio priėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu ji pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2017 m. vasario 14 d., t. y. iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės, paskirtos minėtais 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais, buvo subendrintos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalyse nustatyta tvarka, t. y. prie 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo visiškai pridėta 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitant pagal 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį atliktą bausmę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu BK 64 straipsnio nustatyta tvarka su 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, kuri laikytina yra 6 mėnesiai (pagal bylos duomenis, 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė atlikta 2017 m. gegužės 30 d.).

Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę ir pritaikė bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad bausmės tikslai G. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir ją galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir perkvalifikavus G. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, išlieka pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės tikslai G. K. bus efektyviau pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra pakankamai švelni bausmė jaunai ir teigiančiai, kad nori keisti gyvenimo būdą, nuteistajai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8 ir 10 punktais, šios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.