Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. Ž. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiaisiais asmenimis byloje esant V. V. ir E. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2019 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp atsakovės I. Ž. ir ieškovės D. V.; nutraukus 2019 m. birželio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės, transporto priemonę Citroen Xsara Picaso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsniu, grąžinti pardavėjai I. Ž.; priteisti iš atsakovės 700 Eur ieškovės naudai, ieškovės sumokėtus pagal 2019 m. birželio 4 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus jas patvirtinančius dokumentus.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Citroen Xsara Picaso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo už 700 Eur. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje skiltyje „transporto priemonės trūkumai“ atsakovė nenurodė jokių trūkumų, taip pat nenurodė transporto priemonės ridos. Jau pirmomis šio automobilio eksploatavimo dienomis paaiškėjo užslėpti transporto priemonės trūkumai: vairo mechanizmo ir pakabos elementuose, elektronikos sistemoje, dėl ko toliau eksploatuoti šį automobilį (dalyvauti eisme) draudžiama.

2019 m. birželio 19 d. ieškovė kreipėsi į R. A. firmą „Nikstas“, kur buvo atliktas transporto priemonės defektavimo aktas. Transporto priemonei nustatyti gedimai: dešinės pusės granatos gumos ir granatos keitimas (detalės – 28 Eur, darbas – 20 Eur), vairo kolonėlės remontas (detalė – 220 Eur, darbas – 100 Eur), stabilizatoriaus traukutės keitimas (detalė – 6 Eur, darbas – 8 Eur), išmetimo vamzdžio remontas (40 Eur), priekinio kairės pusės rato guolio remontas (detalė – 30 Eur, darbas – 25 Eur), kairės pusės galinių stabdžių remontas (40 Eur). 2019 m. birželio 27 d. elektrikas M. B., dirbantis pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko transporto priemonės kompiuterinę diagnostiką, po kurios paaiškėjo, jog nėra komunikacijos su kondicionieriumi, imobilaizerio, komforto bloko ir slidžios dangos kontrolės, bei daug kitų gedimų (preliminari visų blokų remonto kaina nuo 200 – 500 Eur). Viso preliminari transporto priemonės remonto suma nuo 717 Eur iki 1 017 Eur.

Pagal dabartinę automobilio techninę būklę ir defektavimo metu nustatytus gedimus, šiai transporto priemonei turėtų būti draudžiama dalyvauti eisme, pakartotinai atlikus jos techninę apžiūrą, mano, jog techninė apžiūra šiai transporto priemonei būtų panaikinta dėl aukščiau įvardintų defektų.

Paaiškėjus transporto priemonės gedimams, ieškovė su savo sutuoktiniu pristatė transporto priemonę atsakovei ir jos sutuoktiniui. Kadangi atsakovė šią transporto priemonę eksploatavo ilgą laiką, jį remontavo, atsakovė ir jos sutuoktinis žinojo šiuos transporto priemonės defektus. Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis nesutiko priimti atgal transporto priemonės bei gražinti sumokėtus pinigus ar kitaip padengti ieškovės patirtą žalą.

2019 m. birželio 28 d. ieškovės atstovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę, kuriai siūlė susidariusią situaciją išspręsti taikiai – derybų keliu. Atsakovė per nustatytą terminą jokio raštiško atsakymo nepateikė. Automobilio defektai nei sutartyje, nei bendraujant su atsakovės atstovais nebuvo aptarti, priešingai atsakovė visą laiką tvirtino, jog transporto priemonė yra be defektų (b. l. 20-22).

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai ir mano, kad jis yra nepagrįstas. 2019 m. birželio 4 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Pagal sutartį atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo Citroen Xsara Picaso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra pagamintas du tūkstantaisiais metais, t. y. yra prieš 19 (devyniolika) metų ir pagal sutartį buvo parduotas tik už 700 Eur kainą, be to po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ieškovės buvo eksploatuojamas santykinai nemažą laiko tarpą, tai yra buvo naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Tam tikri automobilio trūkumai buvo nustatyti praėjus 15 dienų po šalių sudaryto sandorio, t. y. 2019 m. birželio 19 d., todėl neaišku kada atsirado R. A. firmos „Nikstas“ 2019 m. birželio 19 d. defektavimo akte išvardinti automobilio trūkumai. Be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šių trūkumų (ar kurio nors iš jų) jos įsigyto automobilio nebūtų galima naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį. Neaišku kiek kilometrų automobilis nuvažiavo po sutarties sudarymo, o tai neabejotinai svarbu siekiant nustatyti, ar ieškovės nurodytus defektus automobilis turėjo jo pardavimo metu ir ar apie juos galėjo žinoti atsakovė.

Vertinant sutarties šalių veiksmus būtina atsižvelgti į tai, kad 2019 m. birželio 20 d. ieškovė įsigytą automobilį atvarė į atsakovės gyvenamąją vietą ir jį tiesiog ten paliko. Automobilį ji pasiėmė tik gavusi atsakovės 2019 m. birželio 21 d. raštišką įspėjimą, kad jai neatsiėmus automobilio jis bus nugabentas į mokamą automobilių saugojimo aikštelę. Be to palikdama automobilį atsakovės gyvenamojoje vietoje ieškovė taip pat paliko ir 2019 m. birželio 19 d. atlikto automobilio kompiuterinio testavimo ataskaitą, kurios rezultatai iš esmės skiriasi nuo kompiuterinės diagnostikos, pateiktos kartu su ieškiniu rezultatų. Ieškovė savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą grindžia atsakovės pareiga parduoti tinkamos kokybės automobilį ir esminiu sutarties pažeidimu. Su šiuo požiūriu nesutiktina. Visų pirma, nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės automobilį, antra – ieškovė nepagrindė, jog automobilio trūkumų pašalinti neįmanoma, todėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimas šiuo atveju būtų neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir turi būti atmestas (b. l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. tarp ieškovės D. V. ir atsakovės I. Ž. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovė iš atsakovės už 700 Eur įsigijo automobilį, Citroen Xsara Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio pirmos registracijos data 2000 m. lapkričio 16 d (b. l. 5, 6). Šioje sutartyje jokie transporto priemonės trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. pardavėjas deklaravo, kad parduodama transporto priemonė trūkumų neturi, techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. birželio 18 d. (b. l. 75). Iš ieškovės ir trečiojo asmens V. V. paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė nupirktu automobiliu naudojosi aštuonias dienas, tai yra per dieną nuvažiuodama apie 30 kilometrų į darbą ir atgal, tai yra iš viso nuvažiavo apie 200 km. 2019 m. birželio 12 d. ieškovė automobiliu nuvyko į VĮ „Regitra“ Jurbarko skyrių, užregistravo automobilį savo vardu ir grįžtant atgal, įvažiuojant į žiedą, automobilis sugedo (nėjo pasukti automobilio vairo, jis tapo nevaldomas, automobilis užgeso ir nebuvo galima jo užkurti). Kitų eismo dalyvių pagalba ieškovės automobilis buvo nutemptas į šalikelę, važiuodama nedideliu greičiu ir sunkiai valdomu vairu ieškovė grįžo namo. Savaitę laiko ieškovė nesinaudojo automobiliu ir laukė, kol grįš sutuoktinis iš užsienio. Grįžęs vyras apžiūrėjo automobilį, matė išbėgusius skysčius, pripildė skysčiu vairo kolonėlę ir nuvažiavo į servisą. 2019 m. birželio 19 d. buvo gautas R. A. firmos „Nikstas“ defektavimo aktas (b. l. 11), 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta transporto priemonės kompiuterinė diagnostika (b. l. 8-10) ir nustatyti trūkumai. 2019 m. birželio 20 d. ieškovė kartu su sutuoktiniu nuvyko pas atsakovę pareikšti pretenzijų dėl parduoto automobilio trūkumų. Atsakovė prašė laiko pagalvoti, tačiau 2019 m. birželio 21 d., tai yra praėjus parai laiko, pateikė rašytinį atsakymą, kad ieškovė atsiimtų iš jų kiemo automobilį, priešingu atveju jis bus perduotas saugoti į mokamą automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 31). 2019 m. birželio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, kurioje prašė arba nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą arba susitarti dėl mokėjimo atidėjimo ar automobilio trūkumų pašalinimo (b. l. 12). Šalims nesusitarus, ieškovė pateikė ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo –pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.

Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Pažymėtina, kad parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog automobilio Citroen Xsara Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo kolonėlės gedimas įvyko 2019 m. birželio 12 d., tai yra po aštuonių dienų nuo transporto priemonės įsigijimo, per tą laikotarpį ieškovė automobiliu nuvažiavo apie 200 km, nebuvo patekusi į eismo įvykį, automobilio neremontavo ir kitų neįprastų veiksmų neatliko. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio gedimas įvyko praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo. Tai, kad sugedo transporto priemonės vairo kolonėlė patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – R. A. firmos „Nikstas“ defektavimo aktas (b. l. 11), uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina motors“ defektinis aktas (b. l. 65) bei kilnojamojo turto vertintojo konsultacija (priedas prie bylos). Iš 2019 m. birželio 19 d. defektavimo akto matyti, kad ieškovės užsakymu R. A. firmoje „Nikstas“ automobiliui Citroen Xsara Picasso 2019 m. birželio 19 d. buvo nustatyti gedimai ir nurodyta gedimų šalinimo kainos: dešinės pusės granatos guma ir granata – 28 Eur, granatos gumos ir granatos keitimas – 20 Eur, vairo kolonėlė – 220 Eur, vairo kolonėlės remontas –100 Eur, stabilizatoriaus traukutė – 6 Eur, stabilizatoriaus traukutės keitimas – 8 Eur, išmetimo vamzdžio remontas – 40 Eur, priekinis kairės pusės rato guolis – 30 Eur, guolio keitimas – 25 Eur, kairės pusės galinių stabdžių remontas – 40 Eur (b. l. 11). Vėliau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, 2019 m. lapkričio 22 d. automobilio patikrą atliko ir įgaliotasis „Kia Motors“, „Automobiles Citroen“ ir „DS“ atstovas Lietuvoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autosabina motors“, kurio metu buvo nustatyta dar daugiau automobilio defektų: pašalinį garsą skleidžia PK KP rato guolis, PER stabdžių diskai paveikti korozijos, pašalinį garsą skleidžia galiniai būgniniai diskai, rankinio trosai paveikti korozijos, stringa, susidėvėjęs kliba PER KP stabilizatoriaus traukės šarnyras, paveiktas korozijos vidurinis duslintuvo bakelis, susidėvėjusi kliba vairo kolonėlė, matomas alyvos prasisunkimas iš vairo kolonėlės, nusimovusios GAL amortizatorių apsaugos, GAL KP stabdžių vamzdelis nuo ABS iki reguliatoriaus paveiktas korozijos, paveiktas korozijos aušinimo radiatorius, matomas aušinimo sistemos prasisunkimas iš sistemos ties vandens pompa ir aušinimo vamzdžio sudūrimu, taip pat nustatytos kompiuterio klaidos: pastoviai atviras EGR vožtuvas, oro srauto matuoklės signalas nutrūkęs, automobilio imobilaizeris nebeveiksnus, kuro slėgio reguliatorius nekomunikuoja.

Atsakovė neginčijo tos aplinkybės, jog sugedo transporto priemonės vairo kolonėlė, tačiau nurodė, kad tai nėra esminis trūkumas, trukdantis eksploatuoti automobilį. Nei viena iš šalių neprašė teismo skirti ekspertizės siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, galimai dėl nedidelės ginčo kainos, todėl teismas neturi galimybės pasiremti specialių žinių turinčio eksperto išvada. Nustatydamas aplinkybę, ar šis automobilio trūkumas yra esminis, teismas remiasi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintais „Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais“ redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 20 d., kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomai techninei apžiūrai teikiamos transporto priemonės. Pagal reikalavimų 2 priedo 2.1.5 punktą, jeigu nustatomas vairo stiprintuvo sistemoje skysčio nuotėkis, trūksta skysčio (žemiau minimalios ribos), vairo stiprintuvas neveikia ar dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas, tai vertinama kaip pavojingas trūkumas (PT). Pagal reikalavimų 16.3 p., pavojingas trūkumas – tai trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti.

Byloje nustatyta, jog ieškovė siekė įsigyti tvarkingą automobilį kasdieniniam naudojimui pagal paskirtį – nuvykti į nuo namų apie 15 km nutolusią darbo vietą, už automobilį sumokėjo didesnę negu vidutinė rinkos kainą (pagal kilnojamojo turto vertinimo konsultaciją ir portalo autoplius.lt duomenis), savo tikslus aiškiai išsakė pardavėjai atsakovei, tačiau automobiliu pasinaudojo tik aštuonias dienas ir šiuo metu praėjus daugiau kaip metams laiko, automobilis neeksploatuojamas dėl gedimų. Taigi ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės gedimą, dėl ko nebuvo galimybės (nesuremontavus) toliau naudoti automobilį pagal paskirtį. Atsakovė jokių įrodymų, kad automobilio gedimas įvyko dėl ieškovės kaltės ar netinkamos transporto priemonės eksploatacijos, nepateikė. Teismas sutinka su atsakove, kad parduotas automobilis senas (19 m.), tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką (aštuonias dienas) ir nuvažiuoti tik 200 km ir savo rizika pirko automobilį. Pažymėtina ir tai, kad automobilio kokybė priklauso ne tik nuo tokių objektyvių kriterijų, kaip automobilio pagaminimo metai, juo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo paties savininko (valdytojo) veiksmų, t. y. automobilio priežiūros jo eksploatacijos metu.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo – pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje jokie jo trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taigi, tokios ginčo sutarties sąlygos reiškia, kad ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) garantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovai tiek pardavimo skelbime („kuriasi gerai, sėdi ir važiuoji“, b. l. 41), tiek žodžiu sandorio sudarymo metu teigė, jog automobilis tvarkingas, trūkumų neturi. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Š., kartu su ieškove apžiūrėjęs perkamą automobilį. Liudytojas parodė, jog atsidarė kapotą, ten viskas tvarkinga, važiuojant truputį braškėjo, traškėjimas buvo daugiau pasukus vairą, galvojo, kad granata. Pardavėja sakė, kad praeinant techninę apžiūra nerado kas ten braška. Akivaizdžiai nematė, kad kas bėgtų. Jis vizualiai jokių defektų nematė, mašina buvo važiuojanti. Jis juos paliko, sėdo į mašiną ir išvažiavo namo (2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 49 sek. – 37 min. 59 sek.). Šalys pripažino aplinkybę, jog atsakovės sutuoktinis minėjo apie vairo kolonėlės keitimą, tačiau nenurodė, jog ši kolonėlė buvo pakeista į dėvėtą ir tai įvardijo kaip privalumą, jog šiuo metu viskas veikia gerai, taigi laikytina įrodyta aplinkybė, jog automobilis buvo parduotas nei žodžiu, nei raštu nenurodžius jo trūkumų.

Neteisėtiems pardavėjo veiksmams (netinkamam sutarties vykdymui), kaip vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoti nepakanka vien nustatyti, kad parduotas daiktas turi trūkumų – garantijos atveju turi būti nustatyta (tai įrodyti turi pirkėjas), kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo momento ar dėl iki perdavimo buvusių priežasčių, o pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl atsakomybės įrodydamas, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, jog ne vien parduoto daikto trūkumų faktas įrodytas, taip pat įrodyta, kad šie trūkumai atsirado dėl vairo kolonėlės ilgalaikio nusidėvėjimo eksploatacijos metu, tai yra dėl iki transporto priemonės perdavimo buvusių priežasčių. Liudytojas R. A., tikrinęs automobilio techninę būklę ir surašęs defektavimo aktą, parodė, jog išbėgus skysčiui pasunkėja automobilio valdymas, gali atsirasti kritiniai pažeidimai. Hidraulinis skystis iš vairo kolonėlės gali išbėgti įvairiai, ne tik pro kolonėlę, gali būti įvairių gedimų. Jeigu vairo kolonėlė leidžia skystį, vizualiai bus matyti, bus pribėgę skysčio. Sugesti kolonėlė gali staiga tik tokiu atveju, jeigu užvažiuoji ant ko nors. Dažniausiai trūksta skysčio, nepastebi, važiuoja žmonės. Nustatyti tą trūkumą galima jeigu tik gedimo stadijoje, tai kai susuki iki galo vairą būna garsas, jei manevruoji nedaug, gali net nepajausti. Jeigu pas juos atvažiuotų žmogus norintis pirkti automobilį, hidraulinio skysčio pratekėjimą pastebėtų. Pratekant skysčiui iš vairo kolonėlės, techninės apžiūros negalima praeiti. Gali būti skirtingas ištekėjimo srautas, priklausomai nuo išdilimo. Automobilis nenaujas, gali bet kada išlysti defektas. Jei prieš tai dėta vairo kolonėlė buvo restauruota, gali toks gedimas atsitikti (2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 0 sek. – 20 min. 23 sek.).

Įvertinus automobilius techninės apžiūros duomenis, matyti, jog 2016 m. gegužės 25 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 7 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti vairo mechanizmo defektai, dėl ko atsakovės teigimu 2016 m. buvo pakeista vairo kolonėlė. Tačiau net ir po pakeitimo, 2018 m. birželio 18 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atliekant automobiliui Citroen Xsara Picasso techninę apžiūrą, buvo nustatytas eksploatacinių skysčių nuotėkis, kas neabejotinai patvirtina, kad ir tuo metu vairo kolonėlė tinkamai neveikė, buvo fiksuoti transporto priemonės vairo mechanizmo defektai ir po kolonėlės pakeitimo (b. l. 71, 72, 74). Nors liudytojas G. V., remontavęs automobilį Citroen Xsara ir 2018 m. praėjęs techninę apžiūrą, nurodė neprisimenantis, jog tuo metu buvo nustatytas skysčių nuotėkis ir jeigu vairo kolonėlė būtų leidusi skysčius, jis būtų ją keitęs, tačiau aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatytos priešingos aplinkybės (2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 3 sek. – 27 min. 15 sek.). Kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, jog pardavėjas nėra atsakingas už parduoto naudoto daikto kokybę, juolab, kad pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimo ir be kaltės. Be to, vartojimo prekės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.

Atsakovė atsikirsdama į ieškinį teigia, jog ieškovė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes pasitikrinti automobilį servise, kadangi pirkimo – pardavimo sutartis buvo užregistruota tik po keleto dienų, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti visas iš to išplaukusias pasekmes. Nesutiktina su tokiu atsakovės vertinimu, kadangi nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog tikėjosi įsigyti tvarkingą transporto priemonę, tinkamą naudoti pagal paskirtį, šias aplinkybes nurodė atsakovei, todėl net ir įsigydama naudotą ir santykinai seną automobilį už 700 Eur, galėjo pagrįstai tikėtis, jog jį naudos tikrai ilgiau negu aštuonias dienas. Kadangi automobilio vairo kolonėlės nusidėvėjimas, lemiantis tokį staigų jos gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos kelioms dienoms nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu, atmestini atsakovės aukščiau nurodyti atsikirtimai.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą kainą ir nutraukti sutartį (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje nesutiko atlyginti pirkėjo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, nors prieš tai ieškovė pateikė rašytinę pretenziją su trimis galimais variantais – nutraukti sutartį, atidėti mokėjimus arba pašalinti trūkumus. Atsakovė pateikė reikalavimą ieškovei atsiimti grąžintą automobilį, priešingu atveju jis bus pastatytas į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę. Sutikimo pašalinti daikto trūkumus arba sumažinti daikto kainą atsakovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, pasirinkdama kitą gynimosi nuo ieškinio taktiką, taigi galima konstatuoti, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, siekdama nustatyti savo parduoto daikto trūkumus, jų atsiradimo priežastis ir galimo sprendimo būdus. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog automobilio remonto kaina galėtų svyruoti nuo 717 eurų iki 2 930 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau ieškovė, pirkdama 19 metų naudotą automobilį, galėjo tikėtis, jog jis turės kitų, neesminių trūkumų, todėl kilnojamojo turto vertintojo konsultacijoje nurodyti remonto kaštai 2 936 Eur vertės vertintini kaip neatitinkantys teisingumo ir protingumo kriterijų ir labiau tikėtina ir pagrįsta yra apie 700 Eur siekianti automobilio remonto kaina. Kadangi atsakovė iš esmės neginčijo, jog automobilio remontas siektų automobilio vidutinę rinkos vertę, tinkamai nebendradarbiavo su ieškove, nesiūlė kitų sprendimo būdų, ieškovė negalėjo tikėtis, kad daiktas gali sugesti po 8 dienų nuo įsigijimo ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų, investicijų ir laiko sąnaudų, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę parduoto daikto kainą – 700 Eur, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nepažeis pirkimo – pardavimo sutarties šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, nurodydamas, jog daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Nutraukus sutartį taikytina restitucija, automobilis Citroen Xsara Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovės nuosavybėn, o ieškovei priteistina iš atsakovės už automobilį sumokėta 700 Eur suma (CK 6.222 straipsnis, 6.363 straipsnio 8 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 987 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 200 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (b. l. 15), 20 Eur žyminis mokestis už pareiškimo šioje civilinėje byloje pateikimą (b. l. 111), taip pat ieškovė patyrė 765 Eur (100 Eur, 130 Eur, 250 Eur, 285 Eur) teisinės pagalbos teikimo išlaidas (b. l. 156, 157, 165).

Advokato ir advokato padėjėjo nurodytos ieškovės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 5 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Taip pat pagrįstomis išlaidomis laikytinos ieškovės patirtos išlaidos dėl žyminio mokesčio.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina šios bylinėjimosi išlaidos: 200 Eur žyminio mokesčio ir 765 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų, viso 965 Eur.

Ieškovės atstovas teikdamas pareiškimą dėl patikslinto ieškinio dalyko keitimo sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės pareiškimą dėl patikslinto ieškinio dalyko keitimo ir šis pareiškimas buvo grąžintas su priedais ieškovei, tačiau nebuvo grąžintas žyminis mokestis, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovei grąžintinas 20 Eur žyminis mokestis.

Šioje byloje valstybė patyrė 40,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Patenkinus ieškovės reikalavimus 100 procentų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2019 m. birželio 4 d. tarp ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą transporto priemonės Citroen Xsara Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis šimtus eurų (700 Eur), o atsakovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę šią transporto priemonę savo lėšomis atsiimti iš ieškovės.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus (965 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt eurų trisdešimt tris centus (40,33 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dvidešimt eurų (20 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 4 d. (mokėtojas S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.