Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis yra įpareigojamas pašalinti nustatytus pažeidimus, kadangi Rašte yra prašoma geranoriškai pašalinti nustatytus pažeidimus. Administracija sutinka su Ginčų komisijos pozicija, kad minėtas raštas laikytinas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto procesinis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 21RE-69 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. A33(1)-12992 „Dėl pažeidimų pašalinimo“ jam sukelia teisines pasekmes, nes jis Raštu įpareigotas pašalinti pažeidimus.

Kreipdamasis į Ginčų komisiją su skundu panaikinti Administracijos Raštą, pareiškėjas pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Ginčų komisija 2024 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 21RE-69 nusprendė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui. Ginčų komisija Sprendime konstatavo, kad Administracijos Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (kadangi pareiškėjui terminas nustatytas iki 2024 m. birželio 1 d.), o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, nes pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl tarpinio viešojo administravimo subjekto priimto dokumento.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl Ginčų komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti skundą teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi šio skundo nagrinėjimas pagal formuojamą teismų praktiką iš esmės prilyginamas atskirojo skundo institutui ir vertinama, ar pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1111-525/2024).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnis nustato, kad į Ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Tai reiškia, jog Ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo), kurie pareiškėjui sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito Ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Kaip matyti iš Rašto turinio, Administracija prašė pareiškėją iki 2024 m. birželio 1 d. geranoriškai pašalinti nustatytus pažeidimus, kitaip dėl nustatytų pažeidimų šalinimo bus priversta kreiptis į teisėtvarkos institucijas. Taip pat prašė raštu informuoti apie pašalintus pažeidimus. Šiuo raštu Administracija pareiškėją informavo, kad, atlikus patikrinimą, nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, melioracijos griovio Ž-4 apsaugos zonoje (15 m nuo griovio šlaito viršutinės briaunos), pasodinta medžių (apžiūros aktas Nr. ŽŪ8-123 (4.3.)). Taip pat informavo, kad medžių sodinimas melioracijos griovio apsaugos zonoje pažeidžia teisės aktų nuostatas, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriaus antrojo skirsnio 94 straipsnį, kuriame nurodyta, kad melioracijos statinių apsaugos zonose draudžiama: l) statyti pastatus; 2) sodinti medžius; 3) įrengti dirbtinius vandens telkinius. Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008, patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218, 32 punkte nurodyta, kad melioracijos grioviai (toliau – grioviai) ar sureguliuoti upeliai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, todėl juos saugant:

1) draudžiama važinėti per melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius nenustatytose ir neįrengtose vietose, jų šlaituose ganyti gyvulius ir kūrenti ugnį;

2) nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius.

Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Administraciniams teismams skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Be to, akcentuotina, kad tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015) (LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-665-968/2023).

Teismas, įvertinęs Administracijos Rašto turinį, sutinka su Ginčų komisijos motyvais, kad šiuo raštu Administracija tik informuoja apie nustatytus pažeidimus melioracijos griovio apsaugos zonoje (t. y. pasodintus medžius) ir siūlo geranoriškai pašalinti pažeidimą iki 2024 m. birželio 1 d. Taigi, tokio Administracijos Rašto nuginčijamas pareiškėjui nesukelia ir negali jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju Administracijos Raštas laikytinas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas procesinis dokumentas, o jo panaikinimas iš esmės nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų. Tik pareiškėjui iki nustatyto termino neįvykdžius veiksmų, o Administracijai priėmus dėl to atitinkamą galutinį sprendimą, pareiškėjui galėtų atsirasti teisinės pasekmės ir tokį individualų administracinį aktą pareiškėjas turėtų teisę ginčyti.

Kadangi Administracijos Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, teismas daro išvadą, kad šis raštas negalėjo būti ginčo Ginčų komisijoje objektu, todėl pagrįstai ir teisėtai Ginčų komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vien ta aplinkybė, kad Rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nustačius, kad jis negali būti administracinio ginčo objektu, nepatvirtina Sprendimo neteisėtumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, darytina išvada, kad Ginčų komisijos 2024 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 21RE-69 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti jo skundą dėl Administracijos Rašto laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Ginčų komisijos Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo H. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.