Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ skundu dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. liepos 12 d. patikrinimo akto Nr. 1Š-276 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litradės didmena“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) 2023 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. 1Š-276 (toliau – ir Patikrinimo aktas), taip pat atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Litradės didmena“ skundą ir nurodė grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. rugsėjo 28 d., mokėjimo nurodymo Nr. 526.

Teismas pažymėjo, jog Patikrinimo akte nustatyta, kad vienkartinių e-cigarečių Whoop tikrintų tipų (Palma, Rio, Fogo, Bora Bora, Casablanca, Nica, Bahamas) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), tai neatitinka Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 94 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Patikrinimo akte konstatuotas neatitikimas minimo įstatymo normoms, tačiau pareiškėjui nenumatytos jokios pareigos ar tokio atlikto patikrinimo teisinės pasekmės.

Teismas, apžvelgęs Įstatymo ir VVTAT direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1-193 patvirtinto Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, priėjo prie išvados, jog Įstatymas ir Tvarkos aprašas numato galimo Įstatymo pažeidimo tyrimo tvarką, kuri baigiama priėmus galutinį sprendimą – nutarimą skirti / neskirti ekonominę sankciją arba nutarimą nutraukti bylą, kai nepadarytas šio Įstatymo pažeidimas. Patikrinimo akto surašymas yra viena iš tarpinių procedūrų, atliekama prieš protokolo surašymą, kuri, neištyrus pažeidimo byloje esančių įrodymų, pati savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Nagrinėjant pažeidimo bylą VVTAT direktoriaus įsakymu sudarytoje komisijoje (toliau – ir Komisija), būtų surinkti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Įstatymo 94 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą dėl Įstatymo pažeidimo būtų priimtas Tvarkos aprašo 47.1 punkte numatytas nutarimas taikyti šio Įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas, jis, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos galėtų būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, konstatavęs, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis, procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui materialinio pobūdžio teisinių pasekmių, nusprendė, jog jis (Patikrinimo aktas) negali būti savarankišku administracinio ginčo (skundo) dalyku, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas UAB „Litradės didmena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino Patikrinimo akto esmę ir jo sukeliamas teisines pasekmes. Patikrinimo aktas buvo priimtas nustačius, kad vienoje iš UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių parduodamos iš pareiškėjo įsigytos prekės neatitinka Įstatymo reikalavimų. VVTAT nurodo prekybos vietoms, kad atliekant patikrinimus nustatyti pažeidimai, užfiksuoti patikrinimo aktuose, yra pagrindas išimti prekes iš prekybos ir grąžinti jas pareiškėjui. Prekybos vietos neturi kito būdo pašalinti pažeidimus (pvz., pakeisti prekių ženklinimą, perpakuoti), todėl dėl tariamų pažeidimų, nagrinėjamu atveju užfiksuotų Patikrinimo akte, pareiškėjui kyla tiesioginės pasekmės (pvz., jis patiria finansinius nuostolius, žalą reputacijai, suvaržymus komercinei veiklai). Vien pažeidimo konstatavimas ir tokio Patikrinimo akto panaudojimas prieš trečiuosius asmenis leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas aktas sukelia pareiškėjui tiek teisines, tiek finansines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo motyvas, kad Patikrinimo aktas nesukelia teisinių pasekmių, laikytinas nepagrįstu. Be to, skundžiamoje nutartyje pateiktas vertinimas yra nesuderinamas su teismų praktika, suformuota pagal ankstesnį pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-536-442/2023).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju VVTAT Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius, vykdydamas rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje, atliko planinį patikrinimą UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje ir patikrino visas patikrinimo metu prekyboje buvusias vienkartinio naudojimo elektronines cigaretes, šiuo atveju – vienkartines e-cigaretes Whoop, kurias į rinką pateikė pareiškėjas (platintojas). Įvertinus vienkartinių e-cigarečių Whoop ženklinimą, nustatyta, jog visų septynių tipų (Palma, Rio, Fogo, Bora Bora, Casablanca, Nica, Bahamas) pakuočių ženklinimas, kuris buvo vienodas, neatitinka Įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad vienkartinių elektroninių cigarečių ženklinime turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), nes ant pakuočių pateiktas teiginys „tabako kvapiosios medžiagos“ nėra konkrečios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimas.

Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą mažmeninėje prekyboje, 2023 m. gegužės 12 d. buvo pradėtas pareiškėjo (platintojo) neplaninis patikrinimas, kurį atliekant priimtas Patikrinimo aktas. Patikrinimo akte apžvelgtos UAB „Norfos mažmena“ planinio patikrinimo aplinkybės, atliekant pareiškėjo neplaninį patikrinimą atlikti procedūriniai veiksmai (pvz., prašymai pareiškėjui ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pateikti duomenis ir dokumentus) ir nustatytos aplinkybės. Patikrinimo aktas užbaigtas patikrinimo išvada: „vienkartinių e-cigarečių Whoop tikrintų tipų (Palma, Rio, Fogo, Bora Bora, Casablanca, Nica, Bahamas) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), tai neatitinka Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų.“ VVTAT direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių (ginčui aktuali 2022 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 1-64 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 4 priede pateiktoje patikrinimo akto formoje esanti skiltis „Nurodau“ yra pašalinta iš Patikrinimo akto.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo akte padarytomis išvadomis, kreipėsi į teismą su 2023 m. liepos 21 d. skundu, prašydamas panaikinti šį aktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11109-816/2023 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). LVAT, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-536-442/2023 išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, 2023 m. rugsėjo 29 d. padavė skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Aiškinant minėtą teisės normą, pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Administraciniams teismams skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Be to, akcentuotina, kad tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju Patikrinimo akto surašymas yra viena iš tarpinių procedūrų, atliekama prieš protokolo surašymą, kuri, neištyrus pažeidimo byloje esančių įrodymų, pati savaime nesukelia teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog VVTAT turi kompetenciją skirti baudas už Įstatymo 9⁴ straipsnio nuostatų pažeidimus (Įstatymo 26 str. 13 d. 2 p.). Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio Įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje nurodytų institucijų įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę šio Įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad VVTAT įgaliotam valstybės tarnautojui ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, surašius Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą, VVTAT direktorius paskiria Komisijos narį atsakingu už bylos medžiagos paruošimą ir pateikimą Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi bylą dėl Įstatymo pažeidimo, priima vieną iš šių nutarimų: 1) taikyti šio Įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas; 2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas, kai nėra tam šio Įstatymo nustatyto pagrindo; 3) nutraukti bylą, kai nepadarytas šio Įstatymo pažeidimas; 4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti (Tvarkos aprašo 47.1–47.4 p.).

Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamoje teismo nutartyje pateiktas vertinimas yra nesuderinamas su LVAT 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-536-442/2023 pateiktais išaiškinimais, kurie pateikti nagrinėjant ankstesnį pareiškėjo atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo. Atsakant į šiuos argumentus, primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, be kita ko, yra akcentavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT paminėtoje 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje akcentavo teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). LVAT 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje konstatavo: „nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir tik bylą nagrinėjant iš esmės bei atliekant įrodymų vertinimą būtų galima pagrįstai spręsti dėl Patikrinimo akto pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Patikrinimo aktas yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui materialinio pobūdžio teisinių pasekmių, nevertino ir nenurodė, kada baigsis administracinė procedūra ir kokį viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą pareiškėjas galės skųsti teismui. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrįsto pagrindo spręsti, kad Patikrinimo aktas akivaizdžiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.“

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama teismo nutartis neturi tų esminių trūkumų, kuriuos 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį priėmusi LVAT teisėjų kolegija nustatė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje, ir, skirtingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, vertinama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra nesuderinama su teismų praktika. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pateikė pakankamus motyvus, pagrindžiančius, kad Patikrinimo aktas akivaizdžiai nesukelia teisinių pasekmių ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, be kita ko, teismas įvertino ir aptarė tolesnę administracinės procedūros eigą bei nurodė, kokį viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą pareiškėjas galės skųsti teismui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su atsirojo skundo teiginiais, kad Patikrinimo aktas esą sukelia teisines pasekmes. Atsakant į šiuos argumentus, akcentuotina, kad (i) Patikrinimo akte nėra suformuluotas nurodymas pareiškėjui susigrąžinti arba tretiesiems asmenims grąžinti pareiškėjui Įstatymo reikalavimų neatitinkančius produktus, (ii) pareiškėjo finansiniai nuostoliai tiesiogiai kiltų ne dėl Patikrinimo akto priėmimo, o dėl paties pareiškėjo arba trečiųjų asmenų veiksmų, nusprendus, atitinkamai, susigrąžinti arba grąžinti Įstatymo reikalavimų neatitinkančius produktus, (iii) Patikrinimo akte išvardyti pažeidimai buvo pirmiausiai nustatyti atliekant UAB „Norfos mažmena“ planinį patikrinimą, o pareiškėjas objektyviais duomenimis nepagrindė, kokią neigiamą įtaką jo reputacijai daro išimtinai tik Patikrinimo aktas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.