Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litradės didmena“ (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. 1Š-276 (toliau – ir Patikrinimo aktas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu Patikrinimo aktu konstatuotos patikrinimo aplinkybės, patikrinimas užbaigtas išvadoje nurodant, jog vienkartinių e-cigarečių Whoop tikrintų tipų (Palma, Rio, Fogo, Bora Bora, Casablanca, Nica, Bahamas) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), kas neatitinka Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 94 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau jokio administracinio sprendimo dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir specialisto pirminio įvertinimo nėra priimta.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, veiklos, susijusios su tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, neapdorotu tabaku, priežiūrą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, pagal kompetenciją vykdo, be kita ko, Tarnyba. Įstatymo 26 straipsnis nustato, jog asmenims gali būti skiriamos baudos už Įstatymo pažeidimus. Taip pat atitinkami pažeidimai gali sąlygoti turimų licencijų ir joms gauti Įstatymo 11 straipsnyje keliamus reikalavimus ar kitokio pobūdžio poveikio priemones. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti priimtas konkrečiam asmeniui teisines pasekmes sukeliantis ir administracinę procedūrą užbaigiantis administracinis sprendimas. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai apie draudimą prekiauti ir duotus nurodymus UAB „Norfos mažmena“ nėra ginčijamo patikrinimo akto dalis. Jokių nurodymų pareiškėjui ginčijamu Patikrinimo aktu nebuvo duota.

Teismas įvertinęs tai, jog Tarnybos priimtas Patikrinimo aktas yra tarpinis, procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime pareiškėjui materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia, sprendė, jog jis negali būti savarankišku administracinio ginčo (skundo) dalyku. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Patikrinimo aktas sukelia teisines pasekmes – prekybos tinklai gavę Tarnybos patikrinimo aktus yra įpareigojami išimti prekes iš prekybos (nes kitaip pažeidimo pašalinti negali), o toks veiksmas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo, kaip importuotojo ir platintojo, teisėms ir pareigoms. Tarnyba persiųsdama patikrinimo aktus prekybos partneriams liepia išsiimti pareiškėjo prekes iš prekybos, akcentuodama, kad patikrinimo aktu yra konstatuotas Įstatymo pažeidimas. Pareiškėjo prekybos partneriai gavę tokius Tarnybos patikrinimo aktus imasi veiksmų – išima prekes iš prekybos. Taigi būtent toks veiksmas sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui, nes jis yra importuotojas ir didmeninis platintojas, todėl savo prekes parduoda prekybos tinklams, kurie jas parduoda galutiniam vartotojui. Prekybos vietai gavus Tarnybos patikrinimo aktą ir išėmus prekes iš prekybos, pareiškėjas patiria finansinius nuostolius bei klientų akyse susigadina savo reputaciją, nes neva teikia prekes neatitinkančias teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame Patikrinimo akte, kurį teismas laiko tarpiniu dokumentu, yra konstatuotas pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (netinkamas prekių ženklinimas, kuris neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų), todėl Patikrinimo aktas turi reikšmės jo teisinei padėčiai, ir skundas dėl Patikrinimo akto turėtų būti išnagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismo argumentas, kad Patikrinimo aktu pareiškėjui nėra priimtas joks konkretus sprendimas, nenustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjui nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, yra nepagrįstas. Tarnyba Patikrinimo akte pateikiamoje išvadoje konstatuoja, kad pareiškėjo prekės neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų (konstatuoja pažeidimą). Tarnyba Patikrinimo akto pagrindu informuoja trečiuosius asmenis (pareiškėjo prekybos partnerius), kad pareiškėjo produktai tariamai neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų ir turi būti išimti iš prekybos. Vien pažeidimo konstatavimas ir tokio Patikrinimo akto panaudojimas prieš trečiuosius asmenis, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Patikrinimo aktas sukelia pareiškėjui tiek teisines, tiek tam tikra prasme finansines pasekmes. Laikantis pozicijos, kad Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas, administracinės procedūros dalis, jis negalėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui, tačiau praktikoje situacija yra kitokia, kaip matoma iš aukščiau pateiktų aplinkybių.

Akcentuoja, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Patikrinimo aktą. Patikrinimo aktas varžo pareiškėjo komercinę veiklą – vienkartinių elektroninių cigarečių prekybą. Prekybos tinklams gavus Tarnybos patikrinimo aktus, kuriuose tariamai konstatuojamas pareiškėjo pažeidimas, jie grąžina prekes, pareiškėjas grąžina sumokėtus pinigus, o tai lemia nuostolį. Patikrinimo aktas žemina pareiškėjo dalykinę reputaciją – gaudami Tarnybos raštus prekybos partneriai praranda pasitikėjimą pareiškėju, o tai turi įtakos tolimesniems, ilgalaikiams verslo santykiams. Tarnyba pateikdama patikrinimo aktus prekybos vietoms pristato pareiškėją kaip Įstatymo reikalavimų nesilaikančią įmonę ir pažeidėją. Toks informacijos pateikimas mažina partnerių / klientų pasitikėjimą pareiškėju.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-133-1188/2023).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius, vykdydamas rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje, atliko patikrinimą UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir patikrino visas patikrinimo metu prekyboje buvusias vienkartinio naudojimo elektronines cigaretes, kurias į rinką pateikė pareiškėjas. Patikrinimo išvadoje nurodoma, jog vienkartinių e-cigarečių Whoop tikrintų tipų (Palma, Rio, Fogo, Bora Bora, Casablanca, Nica, Bahamas) ženklinime nenurodytas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį) ir tai neatitinka Įstatymo 9⁴ straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir tik bylą nagrinėjant iš esmės bei atliekant įrodymų vertinimą būtų galima pagrįstai spręsti dėl Patikrinimo akto pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Patikrinimo aktas yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui materialinio pobūdžio teisinių pasekmių, nevertino ir nenurodė, kada baigsis administracinė procedūra ir kokį viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą pareiškėjas galės skųsti teismui. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrįsto pagrindo spręsti, kad Patikrinimo aktas akivaizdžiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir parduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litradės didmena“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.