Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. G. kreipdamasis pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., po savo sutuoktinės J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą iš karto per tris mėnesius, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2025 m. kovo 9 d. mirė jo (pareiškėjo) tėvas A. G., iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). A. G. po mirties testamento nepaliko. Tėvų A. G. ir J. G. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris Nr. 392. Pareiškėjas nurodo esąs vienintelis tėvų vaikas. Po A. G. mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Ukmergės rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė 2025 m. kovo 31 d. išdavė liudijimą Nr. RS-2437, patvirtinantį, kad pareiškėjas priėmė palikimą po A. G. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini).

3. Nurodo, kad po A. G. ir J. G. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: lA5p, kuris įregistruotas Registrų centre J. G. ir A. G. vardu, yra jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigytas pagal 2001 m. lapkričio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6842-7 ir 2001 m. lapkričio 10 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 6844-7; 2.0.0616 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. G. vardu, įsigytas pagal 1993 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5901, 2021 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 47SK-1016-(14.47.110 E); pastatas-sodo pastatas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: 1S1Ž, Registrų centre įregistruotas A. G. vardu, įsigytas nuosavybėn pagal 1996 m. balandžio 12 d. Statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 58.

4. Po A. G. mirties pareiškėjas negali paveldėti jo palikimo, kadangi notarų biure sužinojo, kad tėvas A. G. po sutuoktinės J. G. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo paveldėjimo. Po mirties J. G. testamento nepaliko. Įpėdiniai pagal įstatymą buvo jos sūnus V. G. ir sutuoktinis A. G.. VĮ Registrų centro išduotame 2025 m. liepos 7 d. Testamentų registro išraše Nr. SP-127724(4.55Mr) yra nurodyta, kad po J. G. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Dėl teisinių žinių stokos A. G. įstatymo nustatytu terminu, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo paveldėjimo po sutuoktinės J. G. mirties, kadangi butas su rūsiu Registrų centre buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, o sodo pastatas su žeme Registrų centre įregistruotas tiktai A. G. vardu. Tačiau nors A. G. po sutuoktinės J. G. mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo paveldėjimo, tačiau faktiškai, t. y. per tris mėnesius po J. G. mirties, pradėjo rūpintis nekilnojamuoju turtu: liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi visu butu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, rūpinosi sodo pastatu, dirbo žemę, t. y. išreiškė aktyvius veiksmus įjos palikimą.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos J. G. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjo prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė neturinti duomenų, kad J. G. turto paveldėjimo valstybės vardu procedūra būtų pradėta. Tarnyba neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl mano, jog Pareiškėjo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo, išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir ištyrus Bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinės J. G. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas A. G. paveldėjo sprendimo 3 punkte nurodytą sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai, būdami santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), buvo įgiję butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir J. G.. Palikėja J. G. testamento nepaliko; testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.

12. Pareiškėjo tėvas, kaip palikėjos sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, konstatuotina, kad A. G. atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. G. mirties.

13. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 11 punkte, A. G. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad tėvas rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. prižiūrėjo ir tvarkė, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), perėmė likusius sutuoktinės daiktus. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. A. G. perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. A. G. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad A. G. prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

15. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G. priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. G. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. G. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs J. G. priklausiusį turtą faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. G. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.