Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei J. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – T. Č. ir L. G..

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė iš atsakovės J. Č. priteisti 550,00 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014 metų rudenį susitarė su atsakovės sūnumi (trečiuoju asmeniu) T. Č. dėl jam nuosavybės teise priklausančio dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo bei avanso sumokėjimo, rašytinės sutarties šalys nesudarė,Ieškovės ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra grindžiamas nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 straipsniu), t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 550,00 Eur, nes šie pinigai buvo mokėti T. Č. kaip avansas pagal žodžiu sudarytą preliminariąją sutartį tarp ieškovės ir trečiojo asmens T. Č.. Ieškovė teigia, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo iš ieškovės 550,00 Eur, kuriuos privalo grąžinti. Atsakovė teigia, kad šie pinigai buvo skirti jos sūnui T. Č. pagal 2014-10-22 sudarytą susitarimą, kuriuos atsakovė perdavė savo sūnui. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to kam (atsakovei ar trečiajam asmeniui T. Č.) mokėjo 550,00 Eur ir pagal kokį susitarimą šie mokėjimai buvo atlikti: 2014-10-22 ranka surašyto susitarimo pagrindu ar savarankiškos žodinės preliminariosios sutarties pagrindu.Atsakovė J. Č. atsiliepimu į ieškinį (T. 1, e. b. l. 34-37) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje T. Č. atsiliepimu (T. 1, e. b. l. 88-89) prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė kartu su savo pažįstama trečiuoju asmeniu L. G. pasisiūlė atsakovės sūnui T. Č. ir jo broliui V. Č. atlikti jiems priklausančio žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo ir žemės paskirties pakeitimo darbus. Šalys buvo sutarusios, jog už minėtą ieškovės ir trečiojo asmens L. G. darbą trečiasis asmuo T. Č. perleis 0,01 (dešimt dešimtųjų) hektaro bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, t. y. dalį sklypo jau su pakeista žemės paskirtimi. Toks šalių žodinis susitarimas buvo ranka surašytas 2014 m. spalio 22 d., kurį pasirašė tretieji asmenys T. Č. ir L. G.. Tame pačiame susitarime buvo numatyta pinigų suma, kuri turėjo būti sumokėta trečiajam asmeniui T. Č. prieš perleidžiant neatlygintinai žemės sklypo dalį. Nors 2014 m. spalio 22 d. susitarime ieškovės vardas nepaminėtas, tačiau vykdydama minėtą susitarimą ieškovė 2015-05-20 pervedė 300 EUR, 2015-12-31 pervedė 50 EUR, 2016-02-08 pervedė 200 EUR. Ieškovė pavedimo paskirtyje nurodė, jog mokama už T. Č. žemę, taigi galima teigti, jog galiojant žodiniams šalių susitarimams ieškovė įvykdė mokėjimus į atsakovės sąskaitą. Atlikus T. Č. priklausančio sklypo padalinimo darbus, ieškovė ir trečiasis asmuo L. G., motyvuodamos didelės mokestinės prievolės atsiradimo galimybe, atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį savo vardu ir pasiūlė parduoti sklypą jų pasiūlytam pirkėjui A. R., kuris jų teigimu, yra L. G. giminaitis. Tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog sklypas bus parduotas kitam asmeniui ar nepadovanotas L. G., patvirtina ir tas faktas, jog tiek ji, tiek ir L. G. buvo notarų kontoroje, kurioje buvo sudaroma prikimo pardavimo sutartis, be to, paskutinį mokėjimą ieškovė atliko prieš kelias dienas iki T. Č. dalies žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo 2016-02-12. Vien ta aplinkybė, jog preliminariuose rašytiniuose susitarimuose ieškovės pavardė nefigūravo, nepaneigia fakto, jog ji aktyviai domėjosi atliekamais žemės sklypų paskirties keitimo klausimais, o vėliau pagrindinėje sutartyje pasiūlė pirkėju nurodyti A. R.. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo konstatuoti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ar preliminarių susitarimų sąlygų pažeidimą, nes, nuo pat ikisutartinių santykių pradžios ieškovė dalyvavo tvarkant žemės sklypo padalinimo ir paskirties keitimo darbuose, mokėjo avansines įmokas, ieškovė pati nurodė būsimą pirkėją ir neprieštaravo, jog pagrindinė sutartis būtų sudaryta jo vardu. Ieškovė, nurodydama aplinkybę apie galiojusį susitarimą tarp jos ir trečiojo asmens T. Č., nenurodo, kada T. Č. įsipareigojo žemės sklypą parduoti, kokio dydžio žemės sklypą ieškovė sutarė pirkti, kokia buvo nustatyta preliminari žemės sklypo pirkimo kaina. Taip pat ieškovė nurodo, jog T. Č. žemės sklypą parduoti persigalvojo. Minėtos aplinkybės ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Trečiojo asmens T. Č. žinioje yra du žemės sklypai ir ieškovei pageidaujant jie abu ar vienas iš jų ieškovei gali būti parduotas už rinkos kainą. Nors šiuo metu T. Č. sklypai yra pardavinėjami, tačiau iki šiol ieškovė jokiu būdu nėra išreiškusi pageidavimo žemę įsigyti nuosavybėn. Trečiasis asmuo L. G. atsiliepimu (T. 1, e. b. l. 158-159) prašo teismo sprendimą nagrinėjamojoje byloje priimti teismo nuožiūra, nurodydama, kad ši byla yra niekaip nesusijusi su jos teisėmis. Nurodo, kad 2014 metais su T. Č. sudarė susitarimą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo ir kt. T. Č. susitarimo įvykdymui jai išdavė 2014-10-17 įgaliojimą, kurio pagrindu sutartį iš savo pusės įvykdė pilnai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog CK 6.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba kreditoriaus paskirtam asmeniui ir toks įvykdymas yra laikomas tinkamu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens (CK 6.44 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo, kad prievolės kreditorius yra trečiasis asmuo T. Č. (ginčijamas yra prievolės pobūdis ir pagrindas), kuris bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad gavo pinigus iš motinos (atsakovės) ir laiko, kad prievolė jam buvo įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovės atlikti mokėjimai: 2015 m. gegužės 20 d. pervesta atsakovei į jos sąskaitą 300,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „atsiskaitymas už T. Č.“ ; 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė pervesta atsakovei į tą pačią sąskaitą 50,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už T. Č. žemę“ (T. 1, e. b. l. 8); 2016 m. vasario 8 d. pervesta atsakovei į tą pačią sąskaitą 200,00 Eur, mokėjimo paskirtis nenurodyta (T. 1, e. b. l. 9), yra prievolės įvykdymas trečiajam asmeniui T. Č.. Dėl to ieškovė ieškiniu neįrodė pirmosios nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, t. y. turi būti nustatyta, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, nes šiuo atveju pinigus gavo trečiasis asmuo T. Č., o atsakovė veikė kaip kreditoriaus paskirtas asmuo (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad klausimas dėl atsakovės tinkamumo būti atsakove nagrinėjamoje byloje buvo iškilęs bylą nagrinėjant iš esmės ir ieškovei buvo siūlyta keisti atsakovą (2016-07-13 teismo posėdžio garso įrašas nuo 07:00 min. iki 07:30 min.; nuo 13:18 min. iki 20:53 min.), tačiau ieškovė, motyvuodama tuo, kad jai nėra žinoma, ar atsakovė gautus pinigus perdavė sūnui, nagrinėjamoje byloje nekeitė atsakovo (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Be to teismas taip pat nurodė, kad rašytiniai įrodymai (EPP priedas, l. 19; T. 1, e. b. l. 160-161) patvirtina, kad pagal 2014 m. spalio 22 d. susitarimą, surašytą ranka, trečiasis asmuo L. G. įsipareigojo trečiajam asmeniui T. Č. savo sąskaita atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ½ dalį iš 1,0 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,50 ha šio žemės sklypo padalinti į 5 sklypus bei pakeisti paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, naudojimo pobūdį - vienbučių ir dvibučių pastatų statybos; trečiajam asmeniui L. G. atlikus minėtus veiksmus, trečiasis asmuo T. Č. įsipareigoja perleisti L. G. 0,10 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, o T. Č. už tai gauna 6000,00 litų (1737,72 Eur) (susitarimo 2-3 punktai). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (T. 1, e. b. l. 40-43), 2016 m. vasario 12 d. sutartis su A. R. (T. 1, e. b. l. 80-86), 2014-10-17 T. Č. L. G. išduotas įgaliojimas (T. 1, e. b. l. 162) patvirtina, kad 2014-10-22 susitarimas buvo vykdomas tiek iš trečiojo asmens L. G. pusės, tiek iš trečiojo asmens T. Č. pusės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė I. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. priimtą sprendimą ir ieškovės I. K. ieškinį tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendime netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo bei iš sutartinių santykių, kylančias prievolių vykdymo normas (CK 6.242 str., 6.44. str.1d. str.), iš esmės pažeidė proceso teisės normas.Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teisėja demonstravo aiškų šališkumą, susiformavusią išankstinę nuomonę bylos baigtimi (akivaizdžiai buvo matoma, kieno naudai bus priimtas sprendimas), pastoviai pabrėžė ieškovės išsilavinimą, taikė dvigubus standartus proceso šalims bei vilkindamas bylą didino bylinėjimosi išlaidas (dėl ko buvo išsakyta ieškovės rašytinė pozicija 2016-10-14d. rašte „Dėl ekspertizės skyrimo“), visiškai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus (ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą), nepagrįstai pradėdamas analizuoti byloje su ieškiniu visiškai nesusijusius trečiųjų asmenų T. Č. ir L. G. sutartinius santykius.Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl 2014-10-22 susitarimo (ne)galiojimo, todėl teismas nei dėl šio susitarimo nuostatų teisėtumo, nei dėl susitarimo sudarymo aplinkybių, nepasisako. Tačiau nepasisakęs dėl susitarimo sudarymo aplinkybių, teismas padarė visiškai nelogišką ir subjektyvią išvadą, kad ieškovė ginčo pavedimus atliko 2014-10-22 susitarimo pagrindu.Teismas visiškai netyrė ir nevertino trečiojo asmens T. Č. pripažinto žodinio susitarimo (2016-09-05d. teismo posėdžio įrašo 1val. 9 min.; 1 val. 13 min., 1 val. 15 min, sudaryto tarp jo ir ieškovės, nei sudarymo, nei vykdymo aplinkybių, nepagrįstai vertino atsakovės prieštaringus parodymus kaip nuoseklius ir dėl atsakovės vyresnio amžiaus labiau tikėjo jos subjektyviai suvokiama arba nesąžininga versija, nes atsakovė yra protinga ir patyrusi moteris, valdo didelį nekilnojamąjį turtą, yra turėjusi verslo liudijimą, nevartoja alkoholio, todėl tikrai yra pajėgi suvokti ir susiskaičiuoti, jog yra iš ieškovės gavusi nepagrįstai 550 Eur pinigines lėšas be jokio teisinio pagrindo.Atsakovė J. Č. pateikė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliacinį skundą grindė panašiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į ieškinį. Be to atsakovė nurodė, kad apeliantė nutyli faktą, jog pagal 2014-10-22 Susitarimą T. C. įsipareigojo perleisti 0,10 (nulis dešimt dešimtųjų) hektaro bendro ploto žemės sklypą, o faktiškai perleido 0,1750 (nulis ir tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt dešimt tūkstantųjų) ha., t.y. ženkliai didesnį žemės sklypą. Be to iš įmokėtos atsakovei bendros 2050 EUR sumos atėmus apeliantės įmokėtą 550 EUR sumą, gaunama 1500 EUR suma, taigi, minėta suma butų akivaizdžiai mažesnė nei buvo nurodyta 2014-10-22 Susitarime 1737,2 EUR. 2016-11-24 L. G. pateiktame atsiliepime yra nurodoma, jog susitarimas buvo pasirašytas ir įvykdytas. Taigi, nors 2014-10-22 Susitarimo turinys neatitinka preliminariai sutarčiai ar dovanojimo sutarčiai keliamų reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog būtent šio Susitarimo pagrindu buvo įmokėtos lėšos atsakovei, bei parduotas sklypas L. G. pasiūlytam pirkėjui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Ieškovės ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra grindžiamas nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 straipsniu), t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 550,00 Eur, nes šie pinigai buvo mokėti T. Č. kaip avansas pagal žodžiu sudarytą preliminariąją sutartį tarp ieškovės ir trečiojo asmens T. Č.. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 65 punktas).Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija faktinės aplinkybės, kad ieškovė 2015 m. gegužės 20 d. pervedė atsakovei į jos sąskaitą 300,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „atsiskaitymas už T. Č.“ ; 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė pervedė atsakovei į tą pačią sąskaitą 50,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už T. Č. žemę“ (T. 1, e. b. l. 8); 2016 m. vasario 8 d. ieškovė pervedė atsakovei į tą pačią sąskaitą 200,00 Eur, mokėjimo paskirtis nenurodyta (T. 1, e. b. l. 9). Atsakovė ir trečiasis asmuo T. Č. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šie pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui T. Č. ir atsakovė juos perdavė jam. Ieškovė taip pat neginčijo aplinkybės, kad pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui T. Č., tačiau abejojo, ar atsakovė perdavė pinigus T. Č..T. C. patvirtino teisme, jog pinigus gavo, be to pateikti banko J. C. sąskaitos išrašai įrodo, jog pinigai buvo nuo sąskaitos nuimami įvairiomis datomis ir sumomis. Duomenų, jog atsakovė prašė į jos sąskaitą pervesti ginčo sumas, byloje nėra. Duomenų, jog atsakovė dalyvavo žodiniuose susitarimuose dėl žemės sklypo pardavimo tarp apeliantės ir trečiojo asmens T. C., nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas siūlė keisti atsakovą (2016-07-13 teismo posėdžio garso įrašas nuo 07:00 min. iki 07:30 min.; nuo 13:18 min. iki 20:53 min.), tačiau ieškovė, motyvavo tuo, kad jai nėra žinoma, ar atsakovė gautus pinigus perdavė sūnui, nagrinėjamoje byloje nekeitė atsakovo (CPK 45 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas originalus 2014 m. spalio 22 d. susitarimas tarp trečiųjų asmenų T. Č. ir L. G. (EPP priedas, l. 19), surašytas ieškovės ranka, tai patvirtino pati ieškovė (T. 1, e. b. l. 131-132). Tokio paties turinio susitarimas, tik surašytas kito asmens ranka nei ieškovės (T. 1, e. b. l. 160-161), pateiktas su trečiojo asmens L. G. atsiliepimu, kuriuo trečiasis asmuo L. G. pripažįsta, kad šis susitarimo egzempliorius surašytas jos. 2014 m. spalio 22 d. susitarimo 1 punkte nustatyta, kad L. G. savo sąskaita atidalija iš bendros dalinės nuosavybės ½ dalį iš 1,0 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,50 ha šio žemės sklypo padalina į 5 sklypus bei pakeičia paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, naudojimo pobūdį - vienbučių ir dvibučių pastatų statybos. L. G. atlikus minėtus veiksmus, T. Č. perleidžia L. G. 0,10 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, o T. Č. už tai gauna 6000,00 litų (1737,72 Eur) (susitarimo 2-3 punktai). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (T. 1, e. b. l. 40-43), 2016 m. vasario 12 d. sutartis su A. R. (T. 1, e. b. l. 80-86), 2014-10-17 T. Č. L. G. išduotas įgaliojimas (T. 1, e. b. l. 162) patvirtina, kad 2014-10-22 susitarimas buvo vykdomas tiek iš trečiojo asmens L. G. pusės, tiek iš trečiojo asmens T. Č. pusės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog ieškovė neįrodė, jog ji su trečiuoju asmeniu T. Č. 2014 m. žodžiu sudarė savarankišką sandorį – preliminarią sutartį dėl ateityje atidalinto 0,10 ha žemės sklypo pirkimo už 1500 Lt už arą, nes tokio susitarimo nepatvirtina nei trečiasis asmuo T. Č., nei byloje esantys netiesioginiai rašytiniai įrodymai. Ieškovė patvirtino, kad ji pažįsta trečiąjį asmenį L. G., su kuria supažindino trečiąjį asmenį T. Č., todėl, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo galimybę domėtis kreipiantis į T. Č., bet ir į L. G. apie žemės sklypų atidalijimo proceso eigą, jei ieškovės minimas žodinis preliminarus susitarimas iš tikrųjų buvo sudarytas. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškiniu neįrodė nepagrįsto praturtėjimo prielaidų, t. y., kad atsakovė yra praturtėjus dėl ieškovės veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės pervestus pinigus (550,00 Eur) gavo trečiasis asmuo T. Č. pagal 2014-10-22 susitarimą, o atsakovė veikė kaip kreditoriaus paskirtas asmuo (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad tik tokiu būdu ji turės galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. CPK 322 str. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantė prašyme nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos žodinio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad visus paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Susipažinusi su byloje esančia medžiaga kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybės ir įvertinus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, nes teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl ieškovės prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė J. Č. pateikė teismui duomenis apie patirtas 300 eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės I. K. atsakovės J. Č. naudai priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. K. į.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.