- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1560-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-313313-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, skolos užginčijimo ir restitucijos įstatymo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-191-920/2015 įpareigojo atsakovę V. S. (toliau – atsakovė, pareiškėja) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – užtaisyti gyvenamojo namo (pažymėjimas plane lAlm), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perdangoje iškirstą angą, kurios matmenys apie 1,0 m x 2,5 m, išmontuoti du namo stoge įrengtus stoglangius ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti 1000,00 litų baudą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja 2023 m. birželio 16 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, skolos užginčijimo ir restitucijos įstatymo taikymo. Kartu su prašymu pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Mareko Petrovskio pradėtas vykdomąsias bylas Nr.0123/16/00871, 0123/17/01042 ir 0123/18/00071, kuriose išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aplinkybes, tiesiogiai patvirtinančias proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bei patvirtinančias, kad yra laikomasi CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų, tai pat pateikti duomenis, susijusius su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjos V. S. prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, skolos užginčijimo ir restitucijos įstatymo taikymo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
5. Teismas nurodė, jog pareiškėja per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė. Kadangi pareiškėja teismo nutartimi nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalino, prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėja V. S. prašo suteikti apeliantei galimybę pašalinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas buvo informuotas, kad pareiškėja yra išvykusi iš Lietuvos ir šiuo metu yra J. K., todėl susipažinti su 2023 m. birželio 15 d. nutartimi ir pašalinti teismo nustatytų trūkumų neturėjo galimybės, nes, paskutinį kartą prie Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) pareiškėja jungėsi 2016 m. gruodžio 19 d, o popierinė nutarties kopija paštu nebuvo negauta.
6.2. Su teismo nutartimi nesutinka ir todėl, kad ji užkerta kelią ir pažeistų teisių gynimui ir tiesos nustatymui. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo nustatytą pareigą nugriauti statinius gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas, teismui jam tokią teisę suteikus. Kai nevykdomas sprendimas, teismas gavęs antstolio surašytą aktą , priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius. Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų nevykdo, antstoliui surašytas sprendimo nevykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, o šis sprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles , priima nutartį ir pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus. Antstolis Marekas Petrovskis neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-5812-920/2017 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (15.24)-2D-12011 įpareigojimo priverstinai vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, skolos užginčijimo ir restitucijos įstatymo taikymo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
10. Apeliantė nurodo, kad teismas nutartį dėl trūkumų šalinimo išsiuntė jai per EPP, nors ji teismą buvo informavusi, kad šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos, o paskutinį kartą ji prie EPP sistemos buvo prisijungusi 2016 m. gruodžio 19 d. Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties kopijos pareiškėja nėra gavusi, todėl negalėjo susipažinti su teismo nustatytais trūkumais.
11. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
12. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
13. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kurioje nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti, pareiškėjai išsiuntė tik per EPP 2023 m. birželio 15 d. (5 t., b. l. 48). Pareiškėja prašyme buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu procesiniai dokumentai nebuvo siųsti.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja LITEKO VEP posistemio paskyra paskutinį kartą naudojosi 2016 m. gruodžio 19 d. Pareiškėja nėra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos paskyra buvo aktyvuota bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama byla vedama ne elektronine forma, pareiškėja procesą iniciavo nesinaudodama elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėja išreiškė prašymą procesinius dokumentus ir visą informaciją gauti prašyme nurodytu adresu, kas šioje byloje, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laikytina pareiškėjos sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, atšaukimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, todėl ji neteko galimybės įgyvendinti teisę į tinkamą savo interesų gynimą. Kadangi nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai nebuvo tinkamai įteikta, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, pripažintina nepagrįsta.
16. Pareiškėja prašyme nurodė, jog procesinius dokumentus ir visą informaciją pageidauja gauti pašto paslauga pagal pareikalavimą adresu – (duomenys neskelbtini) (5 t. b .l. 16). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siųsti procesinius dokumentus pašto paslauga pagal pareikalavimą nėra jokio teisinio pagrindo, nes tokiu atveju procesinių dokumentų įteikimas priklausytų išimtinai nuo pareiškėjos valios juos atsiimti. CPK 805 straipsnyje numatyta, jog jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl prašymo trūkumų šalinimo, turėjo išaiškinti pareiškėjai, kad ji privalo nurodyti teismui savo įgaliotą asmenį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, priešingu atveju, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai pareiškėjai, liks byloje ir bus laikomi įteiktais.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis naikintina ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.