Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. K. firmos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kervita“ atstovei advokatei V. G.,

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. firmos UAB „Kervita“ ieškinį atsakovams BUAB „Eliuda“ ir E. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. firma „Kervita“ (pardavėja) ir atsakovė UAB „Eliuda“ (pirkėja) 2010 m. birželio 1 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo perduoti prekes pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą (sutarties 1.1. punktas). Pagal šios sutarties 4.1 punktą pirkėja įsipareigojo mokėti pardavėjai 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos tuo atveju, jeigu bus pažeisti mokėjimo terminai. 2023 m. kovo 7 d. ieškovė ir atsakovas E. N. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo atsakyti ieškovei (kreditorei) visu savo turtu (200 000 Eur ribose), jeigu UAB „Eliuda“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies už jai parduotas prekes (sutarties 2.1 punktas). Laidavimo sutarties šalys susitarė, kad skolininkė ir laiduotojas atsako kreditorei kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai (sutarties 3.1 punktas). Iš 2024 m. balandžio 3 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto nustatyta, kad atsakovė UAB „Eliuda“ patvirtino 54 307,90 Eur skolos faktą. Iš ieškinio priedų (PVM sąskaitų faktūrų) matyti, kad po minėto akto surašymo dienos atsakovei buvo išrašytos papildomos sąskaitos už pateiktas prekes. Iš ieškovės pateiktos atsakovės neapmokėtų sąskaitų sąrašo matyti, jog atsakovės skolos suma siekia 57 443,52 Eur. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-156-1042/2025 (BUAB „Eliuda“ bankroto byloje) patvirtino V. K. firma „Kervita“, UAB 63 082,95 Eur kreditorinį reikalavimą (57443,52 Eur – 1 etapo, 5639,43 – 2 etapo) ir ši teismo nutartis įsiteisėjo.

6. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo atsakovų atžvilgiu, tačiau atsakovės BUAB „Eliuda“ atstovas nurodė, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje, o atsakovas E. N. sutikdamas su ieškovės reikalavimais prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos sumos

7. Prieš tai minėta, kad ieškovė V. K. firma „Kervita“ (pardavėja) ir atsakovė UAB „Eliuda“ (pirkėja) 2010 m. birželio 1 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo perduoti prekes pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą (sutarties 1.1. punktas). Šios sutarties sąlygos atitinka teisinio reglamentavimo normas, pagal kurias pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

8. Tarp šalių nekilo ginčo dėl 2010 m. birželio 1 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

9. Tiek atsakovė BUAB „Eliuda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, tiek atsakovas E. N. sutiko su ieškovės V. K. firma „Kervita“, UAB, reikalavimais dėl 57443,52 Eur skolos sumos. Skolos sumą patvirtina ieškovės pateiktas 2024 m. balandžio 3 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas ir ieškovės atsakovei UAB „Eliuda“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

Dėl bylos dalies nutraukimo

10. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas).

11. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas).

12. Ginčo nagrinėjimas teisme paprastai užbaigiamas priėmus sprendimą, tačiau gali būti baigiamas ir kitais teismo procesiniais dokumentais (pvz., nutartimi).

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. firma „Kervita“, UAB, atsakovės BUAB „Eliuda“ bankroto byloje pateikė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš 2010 m. birželio 1 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties ir administratorius, įvertinęs prašymo pagrįstumą, tokiam kreditorės reikalavimui pritarė, o Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-156-1042/2025 patvirtino V. K. firmos „Kervita“, UAB 63 082,95 Eur kreditorinį reikalavimą (reikalavimą sudarė 57 443,52 Eur skola ir 5 639,43 Eur delspinigiai).

14. Teismo vertinimu, pakartotinis ieškovės reikalavimų dalies dėl 57 443,52 Eur skolos ir 5 639,43 Eur delspinigių, jau patvirtintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi), pagrįstumo vertinimas negali būti atliekamas, kadangi tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą. Akivaizdu, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, res judicata galia saisto bankrutuojančią įmonę ir tą jos kreditorių (nagrinėjamu atveju ieškovę), kurio naudai šis sprendimas yra priimtas.

15. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nutrauktina bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš BUAB „Eliuda“ 57 443,52 Eur skolą ir 5 639,43 Eur delspinigius.

Dėl laiduotojo atsakomybės solidarumo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

17. Minėta, kad 2023 m. kovo 7 d. ieškovė V. K. firma „Kervita“, UAB, ir atsakovas E. N. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo atsakyti ieškovei (kreditorei) visu savo turtu (200 000 Eur ribose), jeigu UAB „Eliuda“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies už jai parduotas prekes (sutarties 2.1 punktas).

18. Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja CK 6.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

19. Laidavimo sutarties šalys susitarė, kad skolininkė ir laiduotojas atsako kreditorei kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai (sutarties 3.1 punktas). Iš laidavimo sutarties turinio nustatyta, kad laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditoriui už neįvykdytas prievoles, įskaitant netesybas ir kitas su tuo susijusias prievoles (sutarties 2.1 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl laidavimo santykių teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra nuosekli. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

21. Byloje nustatyta, kad pagrindinė skolininkė BUAB „Eliuda“ tinkamai neįvykdė savo prievolių kreditorei V. K. firmai „Kervita“, UAB, pagal 2010 m. birželio 1 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį. Netinkamai įvykdžius apmokėjimo už prekes prievoles, skolininkė BUAB „Eliuda“ ir laiduotojas E. N. atsako kreditorei V. K. firmai „Kervita“, UAB, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, ir už skolos grąžinimą laiduotojas atsako savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinė skolininkė.

Dėl delspinigių

22. Ieškovė prašo priteisti 5 639,43 Eur delspinigius, nurodydama, jog jie apskaičiuoti įvertinus 6 mėnesių laikotarpį ir pateikė delspinigių paskaičiavimo detalizaciją.

23. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

24. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

25. Iš ieškovės V. K. firmos „Kervita“ ir atsakovės UAB „Eliuda“ 2010 m. birželio 1 d. sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog pažeidusi apmokėjimo terminus ir tvarką arba atsisakiusi mokėti už prekes pagal sutarties sąlygas, pirkėja privalo sumokėto pardavėjai 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, nurodytos sąskaitoje.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 40 punktą).

27. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, parodančių, kad sutartyje nustatyti delspinigiai neatitiko šalių valią ir yra akivaizdžiai neprotingi. Pažymėtina, kad laiduotojas E. N. neneigė jo atsakomybės už BUAB „Eliuda“ prisiimtas prievoles ieškovės atžvilgiu, nekvestionavo skolos ir delspinigių sumos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

28. Dėl to ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovo E. N. atžvilgiu tenkintini.

Dėl procesinių palūkanų

29. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

30. Taigi, šios palūkanos yra priteisiamos dėl to, kad skolininkas laiku neįvykdė savo prievolės ir kreditorius dėl to patyrė nuostolius.

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo E. N. ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

34. Pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.

35. Tarp ieškovės ir atsakovės 2010 m. birželio 1 d. sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ieškovės reikalavimas dėl 11,65 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės BUAB „Eliuda“ yra pagrįstas ir tenkintinas .

36. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

37. Kasacinis teismas, aiškindamas savo esme analogišką, iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad toks reguliavimas skirtas finansiškai pažeidžiamoms bankrutuojančioms bendrovėms apsaugoti ir jis reiškia, kad laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo bendrovei negali būti skaičiuojamos palūkanos už visas prievoles, tarp jų ir įstatymo nustatytos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-823/2020).

38. Atsižvelgiant į atsakovės BUAB „Eliuda“ teisinį statusą (2024 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą) ir imperatyvų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reguliavimą (draudimą skaičiuoti procesines palūkanas), 11,65 proc. dydžio palūkanos atsakovei BUAB „Eliuda“ skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. gruodžio 9 d.), o atsakovui E. N. – 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 63 082,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

40. Bylos duomenimis, ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 1245,40 Eur žyminis mokestis, 619,66 Eur išlaidos antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2994,75 Eur advokatės pagalbos išlaidos.

41. Advokatės pagalbos išlaidos neviršija maksimalaus priteistino dydžio, todėl jos nemažintinos.

42. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2348/2013, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013, 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063/2013, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.).

43. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, ieškovei grąžintinas 1245,40 Eur žyminis mokestis.

44. Teismas, įvertinęs, aplinkybes, kad ieškovės materialiniai reikalavimai iš esmės buvo pagrįsti ir, atsakovai su jais sutiko, sprendžia, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos bei tarp atsakovų padalijamos lygiomis dalimis (po 309,83 Eur išlaidų antstoliui dalis ir po 1497,37 Eur advokatės pagalbos išlaidos iš kiekvieno) (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 98 str. 2 d.).

45. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

46. Nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos.

47. Minėta, kad 2024 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjo teismo nutartis iškelti UAB „Eliuda“ bankroto bylą, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos.

48. Tik 226,87 Eur atsakovei BUAB „Eliuda“ tenkanti atlyginti advokatės pagalbos išlaidų dalis (50 proc. advokatės atstovavimo dviejuose teismo posėdžiuose išlaidų) buvo patirtos po UAB „Eliuda“ bankroto bylos iškėlimo, todėl ši dalis išlaidų priteistina iš BUAB „Eliuda“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

49. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sukeltų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

50. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

51. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).

52. Atsakovas prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė teismui išsamių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad jo padėtis ateityje pagerės. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė nurodė, kad per pakankamai ilgą laikotarpį nuo įsiskolinimo atsiradimo atsakovas kaip laiduotojas nepadengė jokios atsakovės prievolės dalies.

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik sąžiningas asmuo, savo prievolės laikinai negalintis vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, gali pretenduoti į įstatyme numatytą teismo sprendimo vykdymo lengvatą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-801-823/2016 15 punktas).

54. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad praėjus pusmečiui po laidavimo sutarties sudarymo, jis padovanojo savo dukteriai jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, atsakovo finansinės padėties pablogėjimą lėmė paties atsakovo elgesys.

55. Be to, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vien tik atsakovo noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-605-516/2019 24 punktas). Teismo vertinimo, šiuo atveju nenustatyta pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti bylos dalį pagal ieškovės V. K. firmos „Kervita“, UAB, reikalavimus dėl 57 443,52 Eur skolos ir 5639,43 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės BUAB „Eliuda“.

Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 443,52 Eur (penkiasdešimt septynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų, penkiasdešimt dviejų centų) skolą ir 5 639,43 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt devynių eurų, keturiasdešimt trijų centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 63 082,95 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų, devyniasdešimt penkių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1807,20 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų, dvidešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės BUAB „Eliuda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 11,65 procentų dydžio metines procesines palūkanas už 63 082,95 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų, devyniasdešimt penkių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki nutarties iškelti atsakovei BUAB „Eliuda“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. gruodžio 9 d.), taip pat 1807,20 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų, dvidešimties centų) bylinėjimosi išlaidas, 226,87 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų, aštuoniasdešimt septynių centų) šių bylinėjimosi išlaidų dalį priteisti iš BUAB „Eliuda“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Grąžinti ieškovei V. K. firmai „Kervita“, UAB, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1245,40 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų, keturiasdešimties centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3372.

Atmesti atsakovo E. N. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.