Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-958-450/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: e2A-958-450/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01290-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
Ieškovas: R. G.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai

Kategorijos

1.3.6.3.2.4Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas
1.4.3Valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimas bei taikymas bendrosios kompetencijos teismuose
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-958-450/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01290-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.4; 1.4.3; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai, veikiančiai per Lietuvos nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iš teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; negrąžinti į teisėjo pareigas, bet priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinį ieškovas grindė tuo, kad Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P- 119-(7.1.2) (toliau – Nutarimas) patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui (toliau – ir Respublikos Prezidentas) atleisti jį iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141 atleido jį iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovo vertinimu, Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 13P-1I9-(7.1.2) yra deklaratyvus, šališkas, neobjektyvus ir teisiškai nepagrįstas, surašytas iškreipiant tikrąją esmę. Ikiteisminio tyrimo byloje kratos procedūra buvo neteisėta, atlikta nesilaikant įstatymų, taip pat nėra nustatyta kitų pakankamai objektyvaus pobūdžio faktų, kurie leistų konstatuoti, kad ieškovas pažemino teisėjo vardą. Teisėjų tarybos patarimas atleisti jį iš teisėjo pareigų neargumentuotas, neišdėstyti motyvai, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Ieškovo teigimu, jis nepažeidė Teisėjų etikos kodekso, nesielgė netinkamai, niekam jokių pažadų nedalijo ir su niekuo nesitarė. Teisėjų taryba išvadą priėmė įvertinus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, vertinant ir jo elgesį kratos metu, tačiau kratos metu jo elgesys negali būti laikomas teisėjo vardą žeminančiu poelgiu ir yra pateisinamas, nes jis sirgo (duomenys neskelbiami) liga ir blogai jautėsi. Be kita ko, operatyvinės medžiagos dalis buvo panaudota iš dalies, nesiejant ją su duomenų visuma, todėl neatskleidžia visų aplinkybių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 1 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) kreipimąsi dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją R. G. (ieškovą), kuriam 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė (toliau – ir Generalinis prokuroras) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšininkavimo. Kreipimesi buvo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas gavus duomenų, jog teisėjas R. G. priėmė T. G. perduotą didesnį kaip 1 MGL (minimalus gyvenimo lygis) 1 000 Eur kyšį, jog, gresiant administracinei atsakomybei už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui administracinio nusižengimo byloje, būtų priimtas palankus sprendimas. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 sutiko, kad teisėjas R. G. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė, ir sustabdė teisėjo R. G. įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė STT atliekamo ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, kurios po susipažinimo turėjo būti grąžintos. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą, atleido R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

4. Atsakovė Teisėjų taryba, veikianti per Nacionalinę teismų administraciją, su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovo atleidimas iš pareigų buvo inicijuotas Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, kuriuo Respublikos Prezidentas paprašė Teisėjų tarybą patarti dėl ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardą. Teisėjų taryba, įvertinusi visą iš Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus gautą ir ištirtą medžiagą, iš jos nustatė, kad: ieškovas, būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimą su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – advokatų kontoroje dirbančiu savo sūnumi T. G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., 30 d. ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (Nr. 11-791-311/2021) už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieškovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Teisėjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – ieškovas savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. Vertindama tokį ieškovo elgesį, kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardą bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Teisėjų taryba nusprendė patarti Respublikos Prezidentui atleisti ieškovą iš Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

5. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pažymėjo, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti turtinę žalą – negautas pajamas, nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio, nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų ir neįvardijo konkretaus laikotarpio, už kurį prašo priteisti žalą. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė nei vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nėra prievolės atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

6. Taigi, ginčas byloje kilo dėl ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą pripažinimo neteisėtu ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo atleidimo iš teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino ir dalį bylos medžiagos pripažino nevieša.

8. Teismas nustatė, kad Respublikos Prezidento 2021 m. spalio 11 d. dekrete Nr. 1 K-141 ieškovo R. G. atleidimo iš pareigų pagrindas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 115 straipsnio 5 punktu, nustatančiu, jog Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindą, yra konstatavęs, kad, jeigu teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iš pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turi įgaliojimus atleisti teisėją iš pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus prašyti Seimo pritarimo jį atleisti); tai turi būti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

10. Teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3S-4134 „Dėl informacijos pateikimo“ Teisėjų tarybai pateikta medžiaga (Segtuvas, iš viso 115 lapų) bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (17.1.-92183) „Dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-21 duomenų pateikimo nagrinėjant R. G. ieškinį“ teismo iniciatyva gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga (su prokuroro leidimu, leidžiančiu su medžiaga supažindinti šios civilinės bylos proceso šalis), nustatė:

10.1. 10.10 (Pateikiami Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).

11. Teismas, patikrinęs šias faktines aplinkybes, neturėjo pagrindo jas vertinti kitaip, nei jas vertino Teisėjų taryba ir Respublikos Prezidentas. Teismas pritarė atsakovams, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieškovas R. G., eidamas teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimą apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą. Teismas sutiko su atsakovais, kad toks poelgis, vertinant jį visumoje per visą aptariamą laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., yra nesuderinamas su teisėjo etika ir parodo, jog teisėjas tokiu elgesiu pažemino teisėjo vardą, diskreditavo teismą, kaip valdžios instituciją.

12. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad poelgio aplinkybės nebuvo visapusiškai įvertintos ir yra pateikiamos tendencingai. Teismo vertinimu, aplinkybės yra akivaizdžios. Be to, pats ieškovas nebendradarbiavo tiriant šio savo poelgio aplinkybes, kai jo elgesys buvo svarstomas Teisėjų taryboje ir kai jo poelgį vertino Respublikos Prezidentas. Ieškovas nedavė jokių paaiškinimų Teisėjų taryboje. Pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat rodo, kad ieškovas nebendradarbiavo su tyrėjais ir nepadėjo ištirti įvykio aplinkybių. Apklaustas kaip įtariamasis, ieškovas atsisakė duoti parodymus, nepaaiškino, kokie asmenys yra fiksuoti garso įraše, kokiu tikslu vyksta susitikimas, dėl ko tariamasi (2021 m. rugsėjo 30 d. įtariamojo apklausos protokolas). Ieškovo teiginius apie tai, kad sūnus jam perdavė pinigus kaip skolos grąžinimą už pirktą automobilį, teismas vertino kritiškai, kaip ieškovo pasirinktą gynybos versiją.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nevertino ir nesprendė dėl nusikaltimo, nepasisakė dėl įrodymų teisėtumo ir leistinumo pagal baudžiamojo proceso normas, bet vertino ieškovo elgesį teisėjo etikos aspektais, t. y. sprendė dėl teisėjo galimai padaryto darbo drausmės nusižengimo, todėl ieškovo argumentus dėl surinktų įrodymų neteisėtumo laikė nereikšmingais. Drausminės atsakomybės taikymui nėra keliami tokie aukšti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarime taip pat yra nurodyta, kad, pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą, teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.

14. Teismas pritarė Teisėjų tarybos nutarime padarytoms išvadoms, kad savo elgesiu ieškovas pažeidė 2006 m. birželio 28 d. visuotiniame teisėjų susirinkime sprendimu Nr. 12 P-8 patvirtinto Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovams buvo suprantama, jog Respublikos Prezidento dekretai ir Teisėjų tarybos nutarimas yra šios bylos ginčo dalyku, ir, konstatavus atleidimo neteisėtumą, teismas gali panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą, o kilus abejonių dėl Respublikos Prezidento dekretų, – kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nesirėmė Respublikos Prezidento dekretų neatitikimu aukštesnės galios teisės aktams ir teismas taip pat nenustatė, kad Teisėjų tarybos nutarimas pagal priėmimo procedūras ar pagal turinį prieštarautų įstatymams ir pažeistų ieškovo teises. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios institucijos priimto akto, kurio teisėtumą tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukštesnės galios teisės aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Apeliantas (ieškovas) R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Analizuojant dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-21 duomenų, pateiktų nagrinėjant R. G. ieškinį, matyti, kad nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog R. G., eidamas Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimą su sūnumi T. G. apie jo nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą.

16.2. Pokalbiai vyko tarp V. G., B. L. ir T. G.. Tarp ieškovo R. G. ir T. G. vyko vienintelis pokalbis, fiksuotas 2021 m. rugpjūčio 30 d., nuo 13.20 val. iki 14.00 val.: (duomenys neskelbiami).

16.3. STT pateikė tik vieną sakinį iš viso 40 minučių vykusio pokalbio tarp R. G. ir jo sūnaus T. G.. Iš šio pokalbio fragmentų negalima daryti jokių išvadų, kad kalbama apie R. G. nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą. Kaip apeliantas paaiškino teismo posėdžio metu, jis ir jo sūnus T. G., po ieškovo žmonos D. G. mirties, bendravo nuolatos, t. y. kiekvieną dieną, beveik 3 metus. Šios pokalbio frazės buvo selektyviai ištrauktos iš konteksto, ieškovas ir jo sūnus T. G. yra teisininkai, todėl normalu, jog jie kalbėdavo apie bylas, teisės taikymo praktiką bylose, tačiau niekada nėra kalbėję apie konkrečias R. G., kaip teisėjo, nagrinėjamas ar kitų teisėjų nagrinėjamas bylas, tokios aplinkybės nenustatytos ir ikiteisminio tyrimo metu.

16.4. Vien aplinkybė, kad pokalbio metu buvo paminėta B. L. pavardė, nesuponuoja išvadų, jog buvo kalbama apie konkrečią administracinio nusižengimo bylą ar poveikį teisėjui dėl konkrečios bylos; nebuvo nustatyta aplinkybių, kada būtų vykęs neformalus bendravimas, žeminantis teisėjo vardą.

16.5. Ieškovo sūnus T. G., 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo užėjęs į R. G. darbo kabinetą, Kauno apylinkės teisme, adresu (duomenys neskelbiami), ir atnešė jam skolą – 1 000 Eur už automobilio kreditą, kuris buvo paimtas mirusios ieškovo sutuoktinės D. G. ir kurį, po žmonos mirties, mokėjo ieškovas R. G.. Šis kreditas buvo paimtas nupirkti sūnui T. G. automobilį, todėl ieškovas ir jo sūnus T. G. susitarė, jog toliau už paimtą kreditą mokės T. G., o tiek, kiek sumokėjo ieškovas, šis jam grąžins. Tai patvirtina ir prie šio skundo pridedami ieškovo R. G. ir jo sūnaus mokėjimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bigbank“ patvirtinimai. Šio susitikimo metu, neužfiksuotas joks pokalbis, jog būtų kalbama už ką yra perduodami pinigai, tiesiog sūnus atidavė pinigus tėvui.

16.6. Apie tai, kad ieškovui perduoti pinigai nebuvo kyšis, patvirtina ir tai, jog B. L. V. G. perdavė (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami) nominalo kupiūras, t. y. jam buvo perduoti ne B. L atnešti pinigai V. G..

16.7. STT daryti įrašai (kuriuose ieškovas kalba apie automobilio lizingą ir pinigų grąžinimą) nei į baudžiamąją bylą, nei Respublikos Prezidentui, nei Teisėjų tarybai nebuvo pateikti, taip siekiant išvengti interpretavimo dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų. Ieškovo ir jo sūnaus susitikimas, kaip nurodo teismas, nebuvo dėl paskolos grąžinimo, tai eilinis, kasdieninis susitikimas, todėl pokalbis dėl skolos grąžinimo galėjo būti ir bet kurią kitą dieną, bet kurioje kitoje vietoje.

16.8. STT pareigūnai, atvykę į jo gyvenamąją vietą, paskambinę į duris, melagingai nurodė, kad atsitrenkė į ieškovui priklausančio namo tvorą ir ieškovas turi išeiti pasikalbėti; ieškovas, atidaręs duris, jiems paaiškino, kad serga (buvo nustatyta (duomenys neskelbiami) liga, jis tuo metu buvo su itin aukšta temperatūra), pasakė, jog atvyktų kitą dieną, tačiau STT puolė prie ieškovo, o jis, pasiėmęs turėtus pinigus, bėgo, nes tiksliai nesuprato, kas įsiveržė į jo gyvenamąją vietą ir pradėjo naudoti smurtą jo atžvilgiu. Jeigu ieškovas būtų pasipriešinęs STT pareigūnams, jam būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams.

16.9. Teismas nenurodė, kuo konkrečiai remiantis buvo nustatyta, kad ieškovas kalbėjo apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą su sūnumi. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos dalies matyti, kad nėra nei vieno pokalbio ar sakinio, jog būtų kalbama apie minėtą bylą. Nei ieškovas, nei jo sūnus nekalbėjo ir nesitarė dėl nurodytos administracinės bylos. Byloje nenustatyta konkrečių ieškovo veiksmų (CK 6.246 straipsnis), kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip teisėjo vardo pažeminimą (Teisėjų etikos kodekso 5 straipsnis). Tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti neteisėtu, dėl to negaliojančiu Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 13P-119-(7.1.2) patarti Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų ir jį panaikinti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Civilinėje byloje nėra reikalaujama nustatyti objektyvią tiesą ir teismo įsitikinimas tam tikrų faktų egzistavimu neturi būti pernelyg aukštai iškeltas. Teismas gali įsitikinti tam tikrų faktų egzistavimu ir remdamasis netiesioginiais įrodymais, kurie leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą. Vadinasi, net ir nesant, kaip teigia ieškovas, aiškaus tiesioginio ieškovo ir jo sūnaus susitarimo gauti atlygį už tam tikros bylos norimą sprendimą, byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leido pagrįstai spręsti apie tokio susitarimo prielaidos buvimą.

Šalies argumentai

17.2. Ieškovo teiginiai, kad tiek pokalbių metu, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo darbo kabinete įvykusio jo ir sūnaus susitikimo metu, kada T. G. perdavė ieškovui pinigus, buvo derinamas ir įvykdomas T. G. atsiskaitymas su tėvu, ieškovu, už šio mokamą T. G. naudai paimtą paskolą, yra mažiau tikėtini nei teismo padaryta išvada, kad ieškovas su sūnumi kalbėjosi ne tik kaip tėvas ir sūnus apie gyvenimą, bet buvo derinamos tam tikros įtarimų keliančios priemonės, susijusios su konkrečios bylos išsprendimu.

17.3. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo išrašų matyti, kad R. G. BIGBANK AS pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1817689/96au po 209,94 Eur mokėjo kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn., 2021 m. liepos–spalio mėnesiais pagal tą pačią sutartį mokėjimus atliko T. G. (pažymėtina, kad teismo tirti pokalbiai ir ieškovo susitikimas su sūnumi vyko 2021 m. rugpjūčio mėn.). Be šių, R. G. vykdė ir kitus sutartinius įsipareigojimus tam pačiam bankui. Pateikti mokėjimai leidžia daryti išvadą, kad T. G. galėjo savarankiškai atlikti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, jam nebuvo būtinas tėvo, ieškovo, tarpininkavimas. Tiek R. G., tiek T. G. mokėjo naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis ir skolos grąžinimui nebuvo reikalinga atnešti pinigų kupiūras į R. G. darbo vietą ir dėti (kišti) jas po ieškovo darbo stalviršiu. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra fiksuotas joks pokalbis, iš kurio būtų galima numanyti, kad R. G. ir T. G. susitikimas vyksta dėl paskolos grąžinimo

17.4. Kai ieškovo elgesys buvo svarstomas Teisėjų taryboje, šis atsisakė duoti parodymus, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis, teismo posėdžio metu taip pat nepateikė įtikinamų paaiškinimų apie pokalbį su sūnumi. Apeliaciniame skunde ieškovas nepatikslino, pagal kokią kredito sutartį jis atliko mokėjimus už sūnui pirktą automobilį, kokiam laikotarpiui buvo sudaryta sutartis, kaip ieškovas su sūnumi buvo susitarę dėl šios paskolos grąžinimo ir už kokį laikotarpį T. G. grąžino tėvui skolą.

17.5. Teismo posėdžio metu ieškovas bandė aiškinti, kad pradėjus kratą, jis, nelabai suprasdamas, kas vyksta, iš komodos stalčiaus paėmė pinigus ir bandė juos išsaugoti. Tačiau byloje nustatyta, kad R. G. paimtus pinigus pradėjo plėšyti, bėgo nuo pareigūnų ir jiems priešinosi.

17.6. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, V. G. darbo kabineto seife buvo rastos pinigų kupiūros įvairiais nominalais, ne tik B. L. perduoti pinigai. Pinigų kupiūrų nominalų skirtumas su R. G. perduotomis, nepaneigia padarytos išvados apie B. L., V. G., T. G. ir R. G. susitarimą pinigus perduoti ir jų perdavimą ieškovui.

17.7. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjams keliami itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Todėl pagal Konstituciją teisėjui, savo poelgiu pažeminusiam teisėjo vardą, taikytina griežčiausia drausminės atsakomybės priemonė – atleidimas iš pareigų (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

17.8. Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas; formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas; ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo buvo pažemintas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų faktų nustatymą (konstatavimą), bet ir jų vertinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai).

17.9. Teisėjas turi užtikrinti, kad jo elgesys, protingo stebėtojo požiūriu, yra nepriekaištingas. Teisėjo veiksmai ir elgesys turi patvirtinti žmonių tikėjimą teismų sistemos garbingumu. Teisingumas turi būti ne tik vykdomas – jo vykdymas turi būti pastebimas.

17.10. Nagrinėjamu atveju, ieškovas leidosi į dviprasmiškus pokalbius su sūnumi, leido susidaryti įspūdžiui, kad atitinkami asmenys gali daryti įtaką jo sprendimams, priėmė pinigus (ieškovas neneigia, kad T. G. jam davė (pakišo po darbo stalviršiu) pinigus, tik kitaip interpretuoja šio veiksmo priežastį), juos slėpė ir norėjo sunaikinti. Toks ieškovo elgesys sukėlė abejonių dėl nepriekaištingos ieškovo (teisėjo) reputacijos ir Respublikos Prezidentui.

17.11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos patarimas dėl ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą buvo duotas nesilaikant tinkamo teisinio proceso reikalavimų: Teisėjų taryba išsiaiškino aplinkybes, informacija buvo pateikta laiku, balsuota dėl sprendimo tinkamai, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, ieškovui buvo sudarytos sąlygos pasisakyti, tačiau jis nebendradarbiavo. Teisėjų taryba vertino R. G. neformalų bendravimą kaip žeminantį teisėjo garbingą vardą.

17.12. Teismai, būdami viena iš valstybės valdžią – teisminę valdžią – įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimas teismais yra svarbus demokratinės teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės elementas, reikšminga teisminės valdžios veiksmingos veiklos sąlyga (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys nėra garbingas, todėl jis kelia nepasitikėjimą juo kaip pareigūnu, galinčiu valstybės vardu vykdyti teisingumą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė Teisėjų taryba, veikianti per Nacionalinę teismų administraciją, prašo ieškovo R. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1. Teisėjo drausminės atsakomybės įgyvendinimo procese nei teisės aktais, nei konstitucinio teismo doktrina ar kitais teisės šaltiniais nėra nustatyta kiek ir kokios informacijos pakanka konstatuoti su teisėjo garbe nesuderinamo elgesio egzistavimą. Duomenis apie teisėjo vardą žeminantį poelgį Teisėjų taryba vertina savarankiškai. Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad pripažinti, jog teisėjas padarė etikos pažeidimus ir taip pažemino teisėjo vardą, pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

18.2. Teisėjų taryba pripažino, kad egzistuoja pakankamai duomenų konstatuoti netinkamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, ir sprendė, jog teisėjas tokiu savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

18.3. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad, jam nesupratus T. G. pokalbio su advokate V. G. apie reikiamos medžiagos suknelės siuvimui kiekį, T. G. paaiškino: (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).

18.4. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vykęs ieškovo ir jo sūnaus pokalbis nebuvo vienintelis jų susitikimas, susijęs su galimu neteisėtu poveikiu nagrinėjant ieškovui paskirtą administracinio nusižengimo bylą. Iš byloje esančios medžiagos, Teisėjų taryba pagrįstai sprendė, kad, ieškovo neformalus bendravimas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d., tuo metu, kai T. G. iniciavo susitikimą su ieškovu iškart po to, kai advokatė V. G. paprašė T. G. tai padaryti po pokalbio su advokatu B. L.. Tą dieną ieškovui buvo perduota informacija apie nagrinėjamą bylą ir pasiteirauta, kokios galimybės sumažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą bei gautas ieškovo atsakymas: (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami).

18.5. Visą teisėjo vardą žeminančio ieškovo elgesio schemą teismas tinkamai išanalizavo ir aprašė skundžiamo sprendimo 15.1–15.9 papunkčiuose. Šių faktinių aplinkybių kontekste, Teisėjų taryba turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju, įsitraukė į teisėjo elgesio ribas peržengiantį bendravimą su savo sūnumi ir toleravo pareiškimus, jog už palankaus sprendimo priėmimą gali būti atsilyginta pinigais.

Šalies argumentai

18.6. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie paskolinius teisinius santykius su sūnumi T. G., kaip priežastį ikiteisminiame tyrime užfiksuotiems susitikimams vykti, vertina ieškovo gynybine versija. Nepaisant esminių prieštaravimų tarp kriminalinės žvalgybos metu fiksuotų aplinkybių ir ieškovo pateiktos įvykių versijos, nėra aišku, kam buvo reikalinga tokia konspiracija (kodiniai pavadinimai, aptakios frazės, baimė būti išgirstiems, svarstymai, kur padėti telefoną, kad „nesigirdėtų“, pinigų palikimas po ieškovo darbo stalu, bet ne įprastas jų perdavimas), jei visas pokalbis, anot ieškovo, vyko apie įprastus ir teisėtus jų tarpusavio santykius. Ieškovo pateiktas savitas veiksmų interpretavimas negali paneigti Teisėjų tarybos pateikto vertinimo, pagrįsto visapusišku ir nešališku situacijos vertinimu.

18.7. Ieškovas už teisėjo vardo pažeminimą iš teisėjo pareigų buvo atleistas ne už pinigų paėmimą dėl pažadėto palankaus sprendimo priėmimo, bet vien už tokių pasiūlymų toleravimą, neformaliai bendraujant su tokiu sprendimu suinteresuotu asmeniu – T. G. (Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas). Todėl nėra reikšminga aplinkybė, ar pas V. G. kabinete rasti ir pažymėti pinigai atitinka kratos metu pas ieškovą rastus pinigus.

18.8. Teisėjo drausminė atsakomybė dėl teisėjo vardo pažeminimo yra atskira teisinės atsakomybės rūšis, nei materialiuoju, nei procesiniu teisiniu aspektu nepriklausoma nuo kitų teisinės atsakomybės pagrindų buvimo.

18.9. Teisėjų taryba sprendė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, patvirtinantys, jog procesinių veiksmų atlikimo metu ieškovas priešinosi teisėsaugos pareigūnams, nepakluso jų reikalavimams, mėgino naikinti tyrimui reikšmingus duomenis (pinigus), leidžia spręsti, kad tokiu elgesiu ieškovas nesielgė taip, kaip dera teisėjo statusą turinčiam asmeniui, pažeidė Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

19.1. Drausminės atsakomybės taikymui nėra keliami tokie aukšti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės atribojimo yra suformuota ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013).

Šalies argumentai

19.2. Apeliantas prašo jo atleidimą iš teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu, tačiau nėra pateikęs reikalavimų panaikinti teisės aktus, kurie sudaro atleidimo pagrindą, t. y. neprašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno ramų teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“. Esant galiojantiems nurodytiems teisės aktams, negali būti konstatuojami valstybės neteisėti veiksmai.

19.3. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokio dydžio turtinę žalą patyrė, už kokį konkretų laikotarpį prašoma priteisti žala, todėl neįrodė ir civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto ir dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai, veikiančiai per Lietuvos nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iš teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo atleidimo iš teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ginčas byloje kilo dėl ieškovo R. G. atleidimo iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, t. y. dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė apelianto ir jo sūnaus T. G. SEB banko sąskaitų išrašus ir nors jų neprašo priimti į bylą, tačiau apeliaciniame skunde jais remiasi.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, viena vertus, yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

24. Kita vertus, draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teikiami išrašai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; be to, apeliantas neprašo priimti teikiamų duomenų į bylą ir jie neturi reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, todėl šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo naujai teikiamus banko sąskaitų išrašus.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

26. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. liepos 19 d. dekretu Nr. 540 ieškovas R. G. buvo paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėju.

27. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 17.2.-2406 informavo Respublikos Prezidentą apie atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00003-21 surinktus duomenis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. atžvilgiu; prašė leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 17.2.-2406 pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2021 m. rugsėjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 „Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ davė sutikimą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 4-01-6597 Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai buvo pateikta informacija apie R. G. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00003-21 ir pateikti atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys.

29. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr.17.2.-2406 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 4-01-6597 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“ kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl R. G. atleidimo iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

30. Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P-119-(7.1.2), neviešame Teisėjų tarybos posėdyje susipažinusi bei įvertinusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcinio skyriaus Teisėjų tarybai pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-7-00003-21 medžiagos dalį, nustatė, kad: ieškovas, būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nr. II-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimą su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – advokatų kontoroje dirbančiu sūnumi T. G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., 30 d. ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-791-311/2021 už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracine atsakomybe patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieškovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Teisėjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – ieškovas savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. Vertindama tokį ieškovo elgesį, kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardą bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Teisėjų taryba nusprendė patarti Prezidentui atleisti ieškovą iš Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

31. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1K-741 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, atleido R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

32. Kaip buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo R. G. atleidimo iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, t. y. dėl drausminės atsakomybės ieškovui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia trimis argumentų grupėmis, t. y.: 1) byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas, eidamas teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimą su sūnumi T. G. apie R. G. nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą (pokalbiai fiksuoti tarp V. G., B. L. ir T. G., tuo tarpu, tarp ieškovo R. G. ir T. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuo 13.20 val. iki 14.00 val. vyko vienintelis pokalbis, tačiau STT pateikė tik šio pokalbio fragmentą (vieną sakinį), kuris nepagrindžia, jog kalbama apie R. G. nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą); 2) ieškovui jo sūnaus T. G. perduotų 1 000 Eur (8 vnt. po 50 Eur nominalo kupiūrų ir 6 vnt. po 100 Eur nominalo kupiūros) kupiūrų nominalai nesutampa su B. L. V. G. perduotais 2 000 Eur kupiūrų nominalais – perduotos 9 kupiūros po 200 Eur ir 2 kupiūras po 100 Eur, tai, apelianto manymu, pagrindžia, kad jam buvo perduoti ne B. L. atnešti pinigai V. G., o sūnaus T. G. 1 000 Eur skola už automobilio kreditą; 3) STT pareigūnai į jo namus atvyko vėlų vakarą, tuo metu ieškovas sirgo, todėl tiksliai nesuprato, kas įsiveržė į jo gyvenamąją vietą ir pradėjo naudoti smurtą jo atžvilgiu, todėl, pasiėmęs turėtus pinigus, bėgo. Be to, apeliantui nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas būtų pasipriešinęs STT pareigūnams.

Dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą procedūros

33. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime, vertindamas šalių teisinių santykių prigimtį, pažymėjo, kad nors ieškovas nėra suformulavęs reikalavimų dėl Prezidento dekretų panaikinimo ir Teisėjų tarybos nutarimo panaikinimo, tačiau ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš teisėjo pareigų neteisėtumo galėtų būti tenkintas tik teismui konstatavus paminėtų aktų neteisėtumą. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos dalykas atitinkamai yra ir Teisėjų tarybos nutarimo bei Respublikos Prezidento dekretų, priimtų apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nagrinėjamų teisinių santykių prigimtį, yra nurodęs, kad teisėjo atleidimui iš pareigų taikoma speciali procedūra, reglamentuota Konstitucijoje, Teismų įstatyme, išsamiai išaiškinta oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje. Teisėjas ir jį į pareigas priimantis Respublikos Prezidentas yra konstitucinio reguliavimo subjektai, jų nesieja darbo teisiniai santykiai, taigi netaikytinos ir juos reguliuojančios atskiros Darbo kodekso normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

35. Ieškovas, siekdamas vienintelio tikslo, kad jo atleidimas iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalies pagrindu būtų pripažintas neteisėtu, ieškinyje nors ir nesuformulavo tokių reikalavimų, tačiau iš esmės siekė visų teisėjo atleidimui iš pareigų būtinų procedūrų įvertinimo, kadangi reiškiamo ieškinio tikslas – atleidimą iš teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu.

36. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą, Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą. Analogiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas įtvirtintas Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

37. Respublikos Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus inicijuoti apylinkės teismo teisėjo atleidimą iš pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu – teisėjui savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ši konstitucinė Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva kyla iš Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 4 dalies nuostatų.

38. Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje.

39. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teisėjų tarybai teisėjo atleidimo iš pareigų procedūroje tenkantis vaidmuo – nustatyti teisėjo atsakomybės taikymo faktinį (materialinį) pagrindą, t. y. Respublikos Prezidentui iškėlus abejones dėl konkretus teisėjo elgesio, įsitikinti, jog tam tikras poelgis buvo ir kad šiuo poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas. Tokias teisėjų kolegijos pastabas pagrindžia ir toliau nurodoma Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.

40. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios teisėjų institucijos – Teisėjų tarybos – statuso, sprendžiant teisėjo atleidimo iš pareigų klausimą, yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos kylantis negalimumas Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas –negalimumas teikti jo Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisėjas – negalimumas prašyti Seimo pritarimo jį atleisti) be Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos pritarimo yra labai svarbi teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantija, viena iš priemonių, padedančių visų be išimties bendrosios kompetencijos teismų (taip pat visų be išimties pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų) teisėjams apsisaugoti nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų kišimosi į teisėjo ar teismo veiklą, kurį expressis verbis draudžia (ir už kurį numatyti atsakomybę įstatymų leidėją įpareigoja) Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, įvertina, ar teisėjo darbas, elgesys, reputacija, kitos savybės atitinka jam keliamus reikalavimus, inter alia nustatytus Teisėjų etikos kodekse. Teisėjų taryba, kaip Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, patardama Respublikos Prezidentui, kartu išsprendžia ir pasitikėjimo konkrečiu teisėjų bendruomenės nariu klausimą, t. y. įvertina, ar teisėjas, būdamas vienos iš valstybės valdžią įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų narys, veikė taip, kad visuomenė pasitikėtų šia institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

42. Aiškindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Respublikos Prezidentas, gavęs Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos patarimą atleisti teisėją, savo poelgiu pažeminusį teisėjo vardą, iš pareigų, turi įgaliojimus atleisti jį iš pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus prašyti Seimo pritarimo jį atleisti). Tai turi būti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

43. Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų“, kuriuo patarė Respublikos Prezidentui atleisti ieškovą iš Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1K-741 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, atleido R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Tai reiškia, kad atleidžiant ieškovą R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų procedūros reikalavimų.

Dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio

44. Nagrinėjamu atveju Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretą Nr. 1K-727, kuriuo buvo kreiptasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl apelianto atleidimo iš pareigų, priėmė susipažinęs su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr.17.2.-2406 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 4-01-6597 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikta informacija. Apelianto manymu, nurodyta prokuroro ir tarnybos raštuose pateikta informacija nesudarė pagrindo vertinti teisėjo veiksmus kaip pažeminusius teisėjo vardą, todėl poreikio kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjo atleidimo nebuvo.

45. Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų objektyvaus pobūdžio faktų nustatymą, bet ir jų vertinimą. Taigi tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją, kad ši patartų dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų, minėta teisėjų institucija privalo įsitikinti, jog tam tikras teisėjo poelgis (veika) iš tikrųjų objektyviai buvo, bei tai, ar teisėjas šiuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

46. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

47. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

48. Teismai, būdami viena iš valstybės valdžią – teisminę valdžią – įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų, todėl teisėjui, kaip teisingumą vykdančiam asmeniui, keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jo reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo. Teisėjo nepriekaištinga reputacija ir elgesys, etikos ir moralės normų paisymas garantuoja ne tik visuomenės pasitikėjimą teisine valdžia, bet ir užtikrina asmens konstitucinę teisę į nešališką bylos nagrinėjimą. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms apie teisėjo elgesį, nesuderinamą su jo profesijai keliamais reikalavimais, yra pagrindas spręsti apie teisėjo vardą žeminančio poelgio egzistavimą, sudarantį pagrindą svarstyti dėl galimybės jam toliau eiti savo pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog teisėjo etikos pažeidimo konstatavimui nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog būtų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Be kita ko, teisėjo vardą pažeminantis poelgis – vertinamojo pobūdžio pažeidimas, dėl kurio buvimo kiekvienu atveju sprendžia tai padaryti įgaliotas subjektas – Teisėjų taryba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

49. Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad advokatė V. G. pokalbio su advokatu B. L. metu pasako: (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas neneigia ir neginčija Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje užfiksuotos nurodytos informacijos (neneigia bendravimo su sūnumi T. G. nurodytais klausimais fakto), tačiau teigia, jog, po apelianto žmonos mirties, su sūnumi bendravo nuolatos (kiekvieną dieną beveik 3 metus), abu, būdami teisininkai, dažnai kalbėdavo apie bylas ir iš konteksto selektyviai ištrauktos pokalbio frazės nesudarė pagrindo vertinti, kad buvo kalbama apie konkrečią bylą.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teikdama Respublikos Prezidentui apibendrintus tyrimo rezultatus, viena vertus, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra laisva nurodyti (cituoti) pasirinktas, jos vertinimu, reikšmingiausias, tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreipti dėmesį į tam tikrus apelianto veiksmus, bei vertinti juos jai suteiktų įgaliojimų ribose, todėl apelianto argumentai dėl tarnybos išvadų vienpusiškumo atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, apelianto versija, kad tiek pokalbių metu, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo darbo kabinete įvykusio jo ir sūnaus susitikimo metu, kada T. G. perdavė pinigus (1 000 Eur), kaip skolos grąžinimą už išsimokėtinai pirktą automobilį, vertintina kritiškai, nes tokiu atveju, kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, nebuvo jokios būtinybės šios pinigų sumos perduoti slaptai pakišant pinigus po apelianto darbo stalviršiu ir atitinkamai ieškovo bei jo sūnaus T. G. pokalbių metu užuominomis tartis dėl atlygio už „bylos padarymą pagal tą bylą“.

51. Pasisakant dėl apelianto elgesio kratos metu, pažymėtina, kad apelianto pateikti paaiškinimai dėl tokio elgesio pateisinimo, kuomet, apelianto nuomone, toks jo elgesys buvo išprovokuotas STT pareigūnų ir susirgimo komplikacijų (sirgo ir blogai jautėsi), teisėjų kolegija vertina kaip išimtinai gynybinę poziciją, nes, viena vertus, nėra logiška, jog, kaip teigė apeliantas, „įsiveržus“ STT pareigūnams ir iš komodos stalčiaus paėmus pinigus, juos bandant išsaugoti, asmuo imtų pinigų kupiūras plėšyti, bėgti nuo pareigūnų ir jiems priešintis. Priešingai, tokie veiksmai paprastai atliekami tuomet, kai bandoma nuslėpti reikšmingas įvykio aplinkybes ar sunaikinti pinigų kupiūras, tačiau ne tuomet, kai jas bandoma išsaugoti. Kita vertus, apelianto bandymas apeliuoti į skirtingų nominalų kupiūras, t. y. jo sūnaus perduotų apeliantui kupiūrų nominalų nesutapimą su kupiūromis, kurias B. L. perdavė V. G., nėra teisingas, kadangi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu V. G. darbo kabineto seife buvo rastos pinigų kupiūros įvairiais nominalais, (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo duomenys neskelbiami). Pažymėtina ir tai, kad drausminė atsakomybė ir administracinė atsakomybė yra savarankiškos atsakomybės rūšys ir, priešingai nei teigia apeliantas, drausminė atsakomybė asmeniui už tuos pačius veiksmus gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, jog apeliantas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasipriešinimą STT pareigūnams.

52. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijos teisę nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini žeminantiems teisėjo vardą, ir ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą sprendžiama įvertinus visus su tuo poelgiu susijusius ir turinčius reikšmės nagrinėjimui įrodymus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas leidosi į dviprasmiškus pokalbius su sūnumi dėl galimybės už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, leido susidaryti įspūdžiui, jog atitinkami asmenys gali daryti įtaką jo sprendimams, priėmė pinigus, kuriuos apelianto sūnus pakišo po jo darbo stalviršiu, juos slėpė ir norėjo sunaikinti. Atitinkamai Teisėjų taryba, įvertinusi šias faktines aplinkybes, nusprendė, kad savo elgesiu apeliantas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintą nepriklausomumo principą, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą ir 14 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą ir patarė Respublikos Prezidentui atleisti ieškovą iš Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

53. Kaip nagrinėjamoje byloje buvo pažymėta ne kartą, vertinant ar teisėjas savo veiksmais pažemino teisėjo vardą, vertinamas ne tik teisėjo elgesys, susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, bet ir jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis. Teisėjo elgesys pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardą ne tik įrodžius teisėjo bendravimo su asmeniu, suinteresuotu bylos rezultatu, pasekmes, bet ir tokio bendravimo faktus. Teisėjo elgesys pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardą nustačius faktus ir aplinkybes, kurios kelia abejones dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo. Teisėjas turi elgtis taip, kad savo poelgiu nežemintų teisėjo vardo, vengti situacijų, galinčių kelti abejones dėl jo šališkumo. Šiuo atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma Teisėjų tarybai leido pagrįstai spręsti, kad apeliantas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir patarti atleisti jį iš teisėjo pareigų. Patikrinęs šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kitaip, nei jas vertino Teisėjų taryba ar Respublikos Prezidentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl tokio apelianto elgesio vertinimo.

54. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, ir kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

56. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos; tuo tarpu, kitos bylos šalys nereiškė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėAntanas RudzinskasIrmantas Šulcas