- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1206-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01290-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.3.6.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Teisėjų tarybos, veikiančios per Lietuvos nacionalinę teismų administraciją, atstovui J. B.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Teisėjų tarybai, veikiančiai per Lietuvos nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl atleidimo iš teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. G., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo: pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, negrąžinti į teisėjo pareigas, bet priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš teisėjo pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškina, kad Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 13P- 119-(7.1.2) (toliau - Nutarimas) patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti jį iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141 atleido jį iš Kauno apylinkės Teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovo vertinimu, Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 13P-1I9-(7.1.2), yra deklaratyvus, šališkas, neobjektyvus ir teisiškai nepagrįstas, surašytas iškreipiant tikrąją esmę. Ieškovo nuomone, jis buvo skubotai apkaltintas pagal medžiagą, kurioje tendencingai pateikti neigiami, pagal įstatymo reikalavimus neištirti duomenys. Ikiteisminio tyrimo byloje kratos procedūra buvo neteisėta, atlikta nesilaikant įstatymų, taip pat nėra nustatyta kitų pakankamai objektyvaus pobūdžio faktų, kurie leistų konstatuoti, kad jis pažemino teisėjo vardą. Teisėjų tarybos patarimas atleisti jį iš teisėjo pareigų neargumentuotas, neišdėstyti motyvai, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Konstitucinio Teismo pažymėta, kad formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d nutarimas). Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjų tarybos nutarimai patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų turi būti motyvuoti, aiškiai išdėstyti, pagrįsti nustatytais faktais, įvertinus aplinkybes, kurios lemia asmens tinkamumą ar netinkamumą atitinkamoms pareigoms. Ieškovo teigimu, jis nepažeidė Teisėjų etikos kodekso, nesielgė netinkamai, niekam jokių pažadų nedalijo ir su niekuo nesitarė. Teisėjų taryba išvadą priėmė įvertinus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, vertinant ir jo elgesį kratos metu, tačiau, ieškovo vertinimu, kratos metu jo elgesys negali būti laikomas teisėjo vardą žeminančiu poelgiu. Paaiškina, kad jo elgesys kratos metu yra pateisinamas, nes jis sirgo Covid 19 liga ir blogai jautėsi. Paaiškina, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atlikus SARS-COV-2 diagnostikos testą, 2021 m. rugsėjo 2 d. jam buvo patvirtintas teigiamas testas ir nustatyta susirgimas. Elgesys kratos metu buvo neteisingai suprastas, be to, toks elgesys procedūros metu buvo išprovokuotas koronaviruso susirgimo komplikacijų. Ieškovo vertinimu, operatyvinės medžiagos dalis buvo išimta iš bendro konteksto, ji pilnai neatskleidžia visų aplinkybių. Mano, kad jo veika buvo dirbtinai kriminalizuota, nors ši veika nesudaro nei baudžiamojo nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo sudėčių, o jeigu ir buvo kam nors ir kiek nors nusižengta, tai tikrai ne baudžiamojo proceso priemonėmis ir būdais tokie teisiniai santykiai galėjo ir turėjo būti tiriami.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepime prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 1 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kreipimąsi dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją R. G. (ieškovą nagrinėjamoje byloje), kuriam 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė (toliau – generalinė prokurorė) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšininkavimo. Kreipimesi buvo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas gavus duomenų, jog teisėjas R. G. priėmė T. G. perduotą didesnį kaip 1 MGL, 1 000 eurų kyšį, kad administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviam traukiamam asmeniui administracinio nusižengimo byloje būtų priimtas palankus sprendimas. Kadangi ikiteisminiame tyrime buvo duomenų, kuriais remiantis buvo būtina apklausti teisėją bei atlikti su juo kitus būtinus proceso veiksmus ir, esant būtinybei, taikyti procesines prievartos priemones, generalinė prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 114 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymo) 47 straipsnio 1 dalimi, prašė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją R. G., suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 1 d. dekretu Nr. 1K-716 sutiko, kad teisėjas R. G. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė, ir sustabdė teisėjo R. G. įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė STT atliekamo ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas, kurios po susipažinimo turėjo būti grąžintos. Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, ir atsižvelgdamas į generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 1 d. kreipimesi bei STT pateiktą informaciją, kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo patarė Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą, atleido R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Atsakovė paaiškina, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka tais atvejais, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą. Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iš pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turi įgaliojimus atleisti teisėją iš pareigų; tai turi būti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai). Taip užtikrinama viešojo intereso apsauga ir įgyvendinamas konstitucinis atsakingo valdymo principas. Nagrinėjamu atveju Respublikos Prezidentui, gavus generalinės prokurorės kreipimąsi dėl leidimo patraukti ieškovą baudžiamojon atsakomybėn ir papildomą medžiagą iš ikiteisminį tyrimą atliekančios STT, kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovas atitinka teisėjui keliamus reikalavimus ir gali toliau eiti šias pareigas bei Lietuvos Respublikos vardu vykdyti teisingumą. Nagrinėjamoje byloje Teisėjų taryba, įvertinusi gautą medžiagą, nustatė, kad ieškovas, būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimą su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – savo sūnumi T. G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17, 30 ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-791-311/2021 už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teisėjų tarybos vertinimu, gauta informacija buvo pakankama konstatuoti netinkamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais. Tokiu savo elgesiu ieškovas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. Prezidento kanceliarijos vertinimu, ieškovas nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti priešingai, t. y. kad ieškovo poelgiai, dėl kurių jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat jo elgesys 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, nepažeidė pirmiau nurodytų Teisėjų etikos kodekso normų ir yra suderinamas su teisėjui taikoma nepriekaištinga reputacija. Atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, jog kratos atlikimas suvaržė jo laisvę ir kad jai atlikti buvo būtinas išankstinis Konstitucijoje nurodytų institucijų sutikimas. Krata priskirtina prie savaime teisėjo laisvės nevaržančių procesinių prievartos priemonių, kuri yra būtina siekiant greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas ir kitus pažeidimus, ir kuriai taikyti teisėjo atžvilgiu nėra būtinas išankstinis Seimo ar Prezidento sutikimas. Taip pat atsakovė pažymi, kad ieškovo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo baudžiamajame procese yra nesusiję su nagrinėjama byla ir nedaro įtakos sprendimui dėl jo veiksmų vertinimo kaip žeminančių teisėjo vardą. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymi, kad patikslintu ieškiniu, ieškovas prašo pripažinti neteisėtu tik patį atleidimą, savo reikalavimą grįsdamas tomis pačiomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nekeldamas klausimo dėl jo atleidimo teisinio pagrindo – atitinkamų institucijų sprendimų, sudarančių specialią teisėjo atleidimo iš pareigų procedūrą, panaikinimo. Ieškovas turėtų patikslinti savo reikalavimus, kad teismas, spręsdamas ieškovo atleidimo teisėtumo klausimą, spręstų ir dėl atleidimo teisinio pagrindo – atitinkamų institucijų priimtų sprendimų panaikinimo ar kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl jų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai.
3. Atsakovė Teisėjų taryba, veikianti per Nacionalinę teismų administraciją, atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškina, kad ieškovo atleidimas iš pareigų buvo inicijuotas Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, kuriuo Prezidentas paprašė Teisėjų tarybą patarti dėl ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardą, t. y. Prezidentas paprašė Teisėjų tarybos atsakyti ar 1) tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo ir 2) įvertinti, ar jis šiuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardą (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas) (plačiau žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą). Tam, kad Teisėjų taryba galėtų įvykdyti savo iš Konstitucijos kylančias funkcijas ir galėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl patarimo ar nepatarimo Prezidentui, Teisėjų taryba iš Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus gavo informaciją (ikiteisminio tyrimo bylos duomenis) apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Gavus duomenis, iš kurių Teisėjų taryba galėtų spręsti, ar ieškovas atliko veiksmus, kuriais buvo pažemintas teisėjo vardas, klausimas dėl patarimo Prezidentui buvo įtrauktas į Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 1 d. posėdžio darbotvarkę, o ieškovas 2021 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu laišku, taip pat 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu buvo informuotas apie šio klausimo svarstymo laiką ir vietą, išaiškinant jo teisę dalyvauti minėtame posėdyje ir teikti paaiškinimus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Teisėjų tarybos posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 1 d., metu buvo nuspręsta atidėti klausimo dėl patarimo Prezidentui atleisti ieškovą iš teisėjo pareigų nagrinėjimą ir papildomai užtikrinti ieškovo teisę žinoti, kokie priekaištai dėl su teisėjo pareigomis nesuderinamo elgesio jam reiškiami, suteikiant papildomo laiko pasiruošti klausimo nagrinėjimui. Ieškovui 2021 m. spalio 4 d. buvo išsiųstas Teisėjų tarybos raštas „Dėl dalyvavimo Teisėjų tarybos posėdyje“, kuriame suformuotos nagrinėjimo klausimo faktinių aplinkybių ribos ir informuojama, kad klausimas bus svarstomas 2021 m. spalio 8 d. Teisėjų tarybos posėdyje. Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. posėdyje ieškovas nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė, todėl Teisėjų taryba, įvertinusi visą gautą ir ištirtą medžiagą, iš jos nustatė, kad: ieškovas, būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimą su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – advokatų kontoroje dirbančiu savo sūnumi T. G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17, 30 ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-791- 311/2021 už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui; 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, ieškovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Teisėjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – savo elgesiu ieškovas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. Vertindama tokį ieškovo elgesį, kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardą bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui, vadovaudamasi Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Teisėjų taryba nusprendė patarti Prezidentui atleisti ieškovą iš Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Nutarimas, priešingai nei teigiama ieškinyje, yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, priimtas konstituciškai pagrįstos ir teisingą teisinį procesą atitinkančios procedūros metu. Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad pripažinti, jog teisėjas padarė etikos pažeidimus ir taip pažemino teisėjo vardą, pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K- 3-85/2014). Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalį civilinę bylą nagrinėjantis teismas, aiškindamasis Teisėjų tarybos duoto patarimo Prezidentui pagrįstumą, turi vertinti, ar Teisėjų taryba, priimdama sprendimą pripažinti, kad teisėjas atliko teisėjų etikos reikalavimų neatitinkančius veiksmus, turi vertinti, ar Teisėjų taryba turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių kiekvienam Teisėjų tarybos nariui suformuoti savo vidinio įsitikinimo nuostatą dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio egzistavimo, leidžiančio tokį apsisprendimą (pasitikėjimą konkrečiu bendruomenės nariu) išreikšti atviru balsavimu. Teisėjų taryba, įvertinusi visą 2021 m. spalio 8 d. posėdžiui pateiktą medžiagą, sprendė, kad tokie ieškovo kaip teisėjo veiksmai negali būti pateisinami ir toleruojami, todėl priėmė sprendimą patarti Prezidentui atleisti ieškovą iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų. Teisėjų tarybos nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas griežtai laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų taryba atsiliepimu į patikslintą ieškinį papildomai paaiškina, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašo jo atleidimą iš teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu, tačiau neprašo panaikinti su jo atleidimu susijusių sprendimų: Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“ ir Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno ramų teisėjo pareigų“. Teisėjų taryba pažymi, kad, pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį tik Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų spręsti dėl Respublikos Prezidento priimamų teisės aktų teisėtumo. Nustačius, kad atleidimas iš teisėjo pareigų neteisėtas dėl to, kad nepagrįstas, ar dėl to, kad pažeista įstatymu nustatyta procedūra, turi būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Respublikos Prezidento dekretų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Net jei atleidimą iš teisėjo pareigų teismas pripažintų neteisėtu, atleidimo pagrindas (Dekretas dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, Nutarimas ir Dekretas) ir toliau liktų galioti. Taip pat Teisėjų taryba nurodo, kad nesutinka su patikslintame ieškinyje reiškiamu reikalavimu (pripažinus ieškovo atleidimą iš teisėjo pareigų neteisėtu), negrąžinant į Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas priteisti jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nepateikė teisinių argumentų, kodėl jo galimai pažeistos teisės turėtų būti ginamos tokiu jo nurodytu būdu.
4. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašo ieškinio netenkinti. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti turtinę žalą – negautas pajamas, nenurodo prašomos priteisti žalos dydžio, nepateikia žalos dydį pagrindžiančių įrodymų ir nenurodo konkretaus laikotarpio, už kurį prašo priteisti žalą. Ieškovas nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų ieškinio dalykui, todėl atsakovė neturi galimybių išsamiai atsikirsti į bendro pobūdžio samprotavimus. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė nei vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
5. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas 2021 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-727 „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų“, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 1 d. kreipimesi bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu pateikta informacija, kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą (e. bylos t. 1, b. l. 27).
6. Byloje nustatyta, kad Teisėjų taryba 2021 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo patarė Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą (e. bylos t. 1, b. l. 30–31). Teisėjų taryba nutarime konstatavo, kad R. G. būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėju, paskirtu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-791-311/2021, įsitraukė į neformalų bendravimą su minėtos administracinio nusižengimo bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu – advokatų kontoroje dirbančiu savo sūnumi T. G., su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 17, 30 ir 31 d. vykusių neformalių susitikimų metu aptarinėjo galimybes nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-791- 311/2021 už atlygį priimti palankų teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Be to, 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios kratos jo gyvenamosiose patalpose metu, teisėjas R. G. nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Teisėjų taryba pripažino, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti netinkamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. G. elgesį, nesuderinamą su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais – savo elgesiu ieškovas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus. Teisėjų tarybos nutarime pažymėta, kad tokį teisėjo R. G. elgesį Teisėjų taryba vertina kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų ir pažeminusį teisėjo vardą bei pakenkusį teismo ir teismų sistemos autoritetui.
7. Byloje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas 2021 m. spalio 11 d. dekretu Nr. 1 K-141 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų“ atleido R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą (e. bylos t. 1, b. l. 11).
Dėl taikytos teisėjo atleidimo iš pareigų procedūros
8. Kaip minėta, Respublikos Prezidento 2021 m. spalio 11 d. dekrete Nr. 1 K-141 ieškovo R. G. atleidimo iš pareigų pagrindas yra grindžiamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktu, nustatančiu, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
9. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindą, yra konstatavęs, kad, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų; tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iš pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turi įgaliojimus atleisti teisėją iš pareigų (jeigu atleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus prašyti Seimo pritarimo jį atleisti); tai turi būti padaroma nedelsiant (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).
10. Teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalis nustato, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. G. nesutinka, kad Teisėjų tarybos ir Respublikos Prezidento nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Teismas vertina, kad tokių faktinių aplinkybių patikrinimas ir jų teisinis įvertinimas priklauso Vilniaus apygardos teismo kompetencijai pagal teismų įstatymo 90 straipsnio 9 dalies nuostatas.
12. Atsakovai pažymi, kad ieškovas patikslintu ieškiniu nėra suformulavęs reikalavimų dėl Prezidento dekretų panaikinimo ir Teisėjų tarybos nutarimo panaikinimo, nors ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš teisėjo pareigų galėtų būti tenkintas tik teismui konstatavus paminėtų aktų neteisėtumą. Šis klausimas irgi yra nagrinėjamos bylos dalykas.
Dėl faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo poelgį kaip „teisėjo vardą žeminantį“
13. Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui.
14. Ieškovo R. G. poelgis, žeminantis teisėjo vardą, yra grindžiamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinktais duomenimis. Remiantis šia medžiaga, tiek Teisėjų taryba, tiek Respublikos Prezidentas nusprendė, kad R. G. tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir kad šiuo atveju sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų turi būti priimamas nedelsiant, kaip tai yra išaiškinta minėtame Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime.
15. Teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3S-4134 „Dėl informacijos pateikimo“ Teisėjų tarybai pateikta medžiaga (Segtuvas, viso 115 lapų) bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (17.1.-92183) „Dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pateikimo nagrinėjant R. G. ieškinį“ teismo iniciatyva gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga (su prokuroro leidimu, leidžiančiu su šia medžiaga supažindinti šios civilinės bylos proceso šalis), nustatė:
Aprašomoji dalis
16. Teismas, patikrinęs šias faktines aplinkybes, neturi pagrindo jas vertinti kitaip, nei jas vertino Teisėjų taryba ir Respublikos Prezidentas. Teismas pritaria atsakovams, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, jog ieškovas R. G., eidamas teisėjo pareigas, įsitraukė į neformalų bendravimą apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą. Teismas sutinka su atsakovais, kad toks poelgis, vertinant jį visumoje per visą aptariamą laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., yra nesuderinamas su teisėjo etika ir parodo, kad teisėjas tokiu elgesiu tikrai pažemino teisėjo vardą, diskreditavo teismą, kaip valdžios instituciją.
17. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad poelgio aplinkybės nebuvo visapusiškai įvertintos ir yra pateikiamos tendencingai. Teismo vertinimu, aplinkybės yra akivaizdžios. Be to, šiuo atveju yra reikšminga, kad pats ieškovas nebendradarbiavo tiriant šio savo poelgio aplinkybes, kai jo elgesys buvo svarstomas Teisėjų taryboje ir kai jo poelgį vertino Respublikos Prezidentas. Ieškovas nedavė jokių paaiškinimų Teisėjų taryboje. Pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat rodo, kad ieškovas nebendradarbiavo su tyrėjais ir nepadėjo ištirti įvykio aplinkybių. Apklaustas kaip įtariamasis, ieškovas atsisakė duoti parodymus, nepaaiškino, kokie asmenys yra fiksuoti garso įraše, kokiu tikslu vyksta susitikimas, dėl ko tariamasi (2021 m. rugsėjo 30 d. įtariamojo apklausos protokolas). Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jis nesutiko duoti parodymų ikiteisminiame tyrime, nes turi tokią teisę. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nepateikė įtikinamų paaiškinimų apie pokalbį su sūnumi T. G. ir logiškai nepaaiškino nei tokio pokalbio konteksto, nei tolimesnio savo elgesio kratos metu. Ieškovo teiginius apie tai, kad sūnus jam perdavė pinigus kaip skolos grąžinimą už pirktą automobilį, teismas vertina kritiškai. Paminėtina, kad fiksuotuose kriminalinių žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kuriuose analizuojami vaizdo ir garso įrašai, nėra fiksuotas joks pokalbis ar koks nors jo aspektas, iš kurio būtų galima numanyti, kad R. G. ir T. G. susitikimas vyksta dėl paskolos grąžinimo. Todėl teismas vertina, kad tokie ieškovo paaiškinimai yra tik jo pasirinkta gynybos versija, o ne iš tikrųjų susiklosčiusių santykių atspindys.
18. Ieškovas teigia, kad įrodymai yra surinkti neteisėtai, o be to, iš jų nėra įmanoma nustatyti kokią nors nusikalstamą veiką. Tačiau šioje byloje teismas nevertina ir nesprendžia dėl nusikaltimo, nesprendžia dėl įrodymų teisėtumo ir leistinumo pagal baudžiamojo proceso normas, bet vertina ieškovo elgesį teisėjo etikos aspektais, t. y. sprendžia dėl teisėjo galimai padaryto darbo drausmės nusižengimo. Drausminės atsakomybės taikymui nėra keliami tokie aukšti įrodymų leistinumo ir pakankamumo standartai kaip baudžiamajame procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės atribojimo yra suformuota ir aiški (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the United Kingdom, no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Kaip, be kita ko, yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“ (mutatis mutandis Y. v. Norway; Ringvold v. Norway). Civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina (pvz., Ekenler v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Moullet c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarime taip pat yra nurodyta, kad pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad speciali įstatymo numatyta institucija – Teisėjų taryba, patarianti Respublikos Prezidentui dėl teisėjo atleidimo iš pareigų ir turinti konstitucinius įgaliojimus įvertinti, ar tam tikru teisėjo poelgiu iš tikrųjų pažemintas teisėjo vardas (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas, Teismų įstatymo 90 straipsnio 4, 7 dalys), spręsdama ieškovo klausimą, savo vertinimą dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio pagrindė pakankama informacija apie ieškovo neformalų bendravimą su savo sūnumi apie nagrinėjamą bylą. Teismas pritaria Teisėjų tarybos nutarime padarytoms išvadoms, kad savo elgesiu ieškovas pažeidė 2006 m. birželio 28 d. visuotiniame teisėjų susirinkime sprendimu Nr. 12 P-8 patvirtinto Teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinto teisingumo ir nešališkumo principo, 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto nepriklausomumo principo, 12 straipsnio 2 ir 5 punktuose įtvirtinto sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principo, 13 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl Teisėjų tarybos nutarimo ir Respublikos Prezidento dekretų teisėtumo ir pagrįstumo
20. Atsakovai pažymi, kad ieškovas prašo jo atleidimą iš teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu, tačiau nėra suformulavęs reikalavimų panaikinti teisės aktus, kurie sudaro atleidimo pagrindą, t. y. neprašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“, Teisėjų tarybos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 13P-119-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti R. G. iš Kauno apylinkės teismo Kauno ramų teisėjo pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. rugsėjo 10 d. dekreto Nr. 1K-727 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį tik Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
21. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju netiksliai ir nepilnai suformuluoti ieškinio reikalavimai nesudaro kliūčių teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nustato, kad nagrinėdamas darbo bylas teismas yra aktyvus, t. y. pats savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, gali įtraukti papildomą atsakovą, gal viršyti ieškinio reikalavimus ir ginti darbuotojo teises kitu alternatyviu darbuotojo teisių gynimo būdu, nei prašė darbuotojas (CPK 414, 417, 418 straipsniai). Šioje byloje teismas ir rinko įrodymus, t. y. surinko duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, gavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat įtraukė į bylą papildomu atsakovu Lietuvos valstybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovams buvo suprantama, jog Prezidento dekretai ir Teisėjų tarybos nutarimas yra šios bylos ginčo dalyku, ir kad konstatavus atleidimo neteisėtumą, teismas gali panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą, o kilus abejonių dėl Respublikos Prezidento dekretų, – kreiptis į Konstitucinį Teismą.
22. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nesirėmė Respublikos Prezidento dekretų neatitikimu aukštesnės galios teisės aktams ir teismas taip pat nenustatė, kad Teisėjų tarybos nutarimas pagal priėmimo procedūras ar pagal turinį prieštarautų įstatymams ir pažeistų ieškovo teises. Be to, vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios institucijos priimto akto, kurio teisėtumą tirti yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties aukštesnės galios teisės aktams, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (pvz., Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą pripažinimo neteisėtu. Taip pat netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Dėl bylos medžiagos neviešumo
24. CPK 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
25. Dalis šios civilinės bylos medžiagos yra nevieša, t. y. kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri į šią bylą prokuroro leidimu yra pateikta ribotam naudojimui – susipažinti teismui ir bylos šalims. Teismas vertina, kad yra pagrindas šią medžiagą, pateiktą teismui Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (17.1.-92183) „Dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pateikimo nagrinėjant R. G. ieškinį“ (126 lapai) ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 3S-4134 „Dėl informacijos pateikimo“ (adresuotas Teisėjų tarybos pirmininkei, Segtuvas, viso 115 lapų), pripažinti nevieša ir neleisti su ja susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.
26. Nevieša laikoma ir šio teismo sprendimo dalis, t. y. 15.1 – 15.9 pastraipos, kuriose pateikiama informacija yra grindžiama paminėta nevieša ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Šalys nepateikė įrodymų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 ir 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo R. G. ieškinį atmesti.
Pripažinti nevieša šią bylos medžiagą: Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. (17.1.-92183) „Dėl dalies ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pateikimo nagrinėjant R. G. ieškinį“ priedus (126 lapai); Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 3S-4134 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuoto Teisėjų tarybos pirmininkei priedus (Segtuvas, viso 115 lapų); šio teismo sprendimo 15.1 – 15.9 pastraipose pateiktą informaciją.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.