- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- 2VP-1263-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10000-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- V. M.
nuotoliniu būdu dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo V. M., suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui V. M. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nevykdymo, pradedant skaičiuoti nuo 2019-06-03 privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos – 2019-12-01. Pareiškime nurodė, kad antstolė vykdo 2019-06-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto arba lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, antstolė nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas. Dėl šių priežasčių, antstolė 2021-01-28 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti jį patvirtinančius įrodymus. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2020-02-18. Nurodo, jog privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas baigėsi 2019-12-01.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą dėl pateikto pareiškimo. Nurodė, jog Inspekcija, atlikusi pastato, adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatė, kad minėtame pastate, kuris stovi atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, atliktas paprastasis remontas neturint statybą leidžiančio dokumento. Dėl šių aplinkybių, Inspekcija 2019-06-03 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininką iki 2019-11-30 įvykdyti nurodymą. Kadangi skolininkas nurodymo neįvykdė, Inspekcija 2020-01-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė antstolei šį privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai. Dėl nurodytų aplinkybių, Inspekcija palaiko antstolės pareiškimą ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su antstolės pareiškimu nesutinka. Nurodė, jog su Vilniaus miesto savivaldybe 2019-04-11 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, jog užregistravo sutartį Valstybės įmonėje Registrų centre ir, norėdamas padaryti kosmetinį remontą, sužinojo tikrąją šio namo situaciją. Paaiškino, jog surašė pareiškimą namo įgalioto asmens bei savo vardu dėl apgailėtinos namo padėties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriui. Minėta institucija atsakė, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, norint atlikti paprastąjį namo remontą, yra būtinas leidimas. Nurodė, jog to paties departamento Administravimo skyrius atliko minėto namo techninės priežiūros patikrinimą ir surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad medinės namo konstrukcijos paveiktos puvinio, kai kurios lentos išpuvusios, palėpės angos ne visur užkaltos, namo stogo šiferio danga nesandari, apaugusi samanomis, susidėvėjusi, kai kurių kaminų plytos ištrupėjusios, nėra dalies lietvamzdžių, kiti paveikti korozijos. Namo sienose yra tiek vertikalių, tiek įstrižų įtrūkimų, vietomis ištrupėjęs tinkas, laiptinėje netvarkinga elektros instaliacija. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog namo techninė priežiūra nevykdoma, nėra techninės priežiūros dokumentų, nedaromos sezoninės apžiūros, nevykdomi nuolatiniai namo būklės stebėjimai. Namo bendrojo naudojimo objekto valdytojui jungtinės veiklos sutarties įgaliotai atstovei N. R. buvo teikti reikalavimai vykdyti namo techninę priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka, atlikti namo neeilinę apžiūrą ir defektų remontą. N. R. įgyvendino reikalavimus ir organizavo namo techninės priežiūros vykdymą, atliko neeilinę namo apžiūrą ir surašė statinio techninės apžiūros aktą. Techninės apžiūros akte nėra fiksuota namo konstrukcijų avarinė ar galimai avarinė būklė. Administravimo skyrius atsakyme pažymėjo, jog patikrinimo metu nustatyta, jog V. M. užsiėmė savavališka statyba ir galimai susilpnino namo konstrukcijas iškirsdamas angą. Be to, namas nebepriklauso savivaldybei, todėl ji neturi teisės konstatuoti namo avarinės būklės. Administravimo skyrius taip pat nurodė, jog jei skolininkas nesutinka su apžiūros akto išvadomis, jis gali savarankiškai kreiptis į statinių ekspertus dėl namo techninės būklės įvertinimo. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta, o namo administravimas perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėtų konstatuoti avarinę namo būklę. Papildomai prie atsiliepimo pridėtas eksperto D. K. vertinimo aktas, kuriame nustatyta, jog pastatas yra senas ir medinis, nusidėvėjimo laipsnis didelis, o konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, bei nėra tenkinami esminiai statinio reikalavimai. Ekspertas daro išvadą, jog nėra ekonomiškai tikslinga investuoti lėšas padengti išlaidoms, kad statinys atitiktų esminius reikalavimus, nes pastato remonto ar pamatų stiprinimo išlaidos viršytų statinio likutinę vertę, todėl tikslingiau griauti esamą pastatą ir statyti naują.
Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė su pareiškimu sutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog iki šiol privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Privalomasis nurodymas nebuvo ginčytas. Pažymėjo, kad net ir konstatavus avarinę pastato būklę, suinteresuotas asmuo neįgytų teisės savavališkai atlikti statybų. Atstovė taip pat prašė nustatyti periodinės baudos dydį teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiagoje ir vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. Skolininkas V. M., nesutikdamas su antstolės pareiškimu, nepateikė įrodymų, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų iškelta byla dėl Privalomo nurodymo teisėtumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad skolininko V. M. argumentai, jog Privalomojo nurodymo reikalavimai yra nepagrįsti, kad pastato būklė yra avarinė, nesudaro pagrindo spręsti, kad galiojantis Privalomasis nurodymas, kuri nebuvo ginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, yra įvykdytas ar nevykdomas dėl objektyvių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Privalomasis nurodymas yra vykdytinas, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, skolininko prievolė yra asmeninė. Todėl spręstinas klausimas dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas Privalomasis nurodymas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog Privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
Skolininkas iš esmės neginčijo aplinkybių, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo nevykdomas Privalomasis nurodymas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas nesiima veiksmų įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų, privalomųjų nurodymų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo, privalomojo nurodymo neįvykdė, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną išieškotojo naudai.
Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.
Teismas pažymi, kad parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus priimtas dar 2019 m. birželio 3 d., nustatant skolininkui terminą iki 2019 m. lapkričio 30 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, skolininkas privalomajam nurodymui įvykdyti turėjo beveik 6 mėnesius, tačiau nuo termino pabaigos praėjo daugiau nei vieneri metai. Tai reiškia, jog skolininkas itin ilgą laiką nevykdo Privalomojo nurodymo.
Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.
Iš vykdomosios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje skolininkui anksčiau būtų skirta baudų už analogiškų reikalavimų nevykdymą, todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad šiuo atveju skirtina 3 Eur (trijų eurų) bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Antstolė prašo baudą skaičiuoti nuo 2019-12-01, t. y. nuo kitos dienos, einančios po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Įvertinus tai, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, bauda skirtina nuo minėto akto surašymo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skolininkui V. M. skiria 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 4 d., iki Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto įpareigojimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
V. M. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-06-03 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 4 d., iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-06-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto įpareigojimo įvykdymo valstybės naudai.
Suinteresuotam asmeniui V. M. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti privalomąjį nurodymą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.