Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama, dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje bausmę atliekančio asmens asmeninėje sąskaitoje, bei kitų asmenų į šią sąskaitą pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į antstolę I. B. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant, ar viršija minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), todėl skolininkui nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Antstolė I. B. 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymu pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad skundžiamo patvarkymo pagrindu buvo areštuotos visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą, kadangi byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis gauna Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžio ribojimus, todėl antstolė neturi pagrindo riboti pareiškėjo išskaitų dydį pagal CPK 736 straipsnį. Nurodė, kad pareiškėjo iš artimųjų periodiškai gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas pilna apimtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų tenkino; panaikino antstolės I. B. 2017 m. spalio 11 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje S-17-11-35947.Teismas nurodė, kad išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Teismas nustatė, kad pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Antstolė 2017 m. sausio 27 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, nurodė, jog vadovaujasi CPK 688 straipsniu. Teismas pažymėjo, jog Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Teismas nurodė, jog vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-47191-863/2017 ir pareiškėjo M. T. skundą atmesti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomos CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos dalies, jei ji neviršija vieno MMA. Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016);nurodo, jog galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Teigia, jog lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas;nurodo, kad antstolė gali išieškoti pinigines sumas iš skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, darbo užmokesčio bei kitų pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. Trečiųjų asmenų pervedamos pajamos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui ir joms nėra taikoma CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui, yra visų rūšių pensijos, dividendai, stipendijos, autoriniai atlyginimai, laimėjimai loterijoje, konkurse, grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, sumos, gautos už žalos atlyginimą;nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems asmenims nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Asmenys, kurie neturi savo drabužių ir avalynės nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, jie gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o asmenys, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas – pagal racionalus maitinimo normas. Taigi atliekantiems bausmę asmenims yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.Pareiškėjas M. T. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, bei grąžinti antstolės areštuotas pinigų sumas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti tokie esminiai argumentai: Antstolis negali išieškoti skolų iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens asmeninių lėšų, kurias pervedė artimieji asmenys iš Vyriausybės nustatyto MMA;sutinka, kad įkalinimo įstaigoje esantys asmenys yra pilnai aprūpinami maistu, lova, apranga ir avalyne pagal sezoną, tačiau teigia, jog turi papildomų išlaidų, už kurias reikia susimokėti, tai yra pareiškėjas turi susimokėti už elektros energiją, už siunčiamų laiškų ir kanceliarinių prekių išlaidas, taip pat už telefoninius skambučius. Pareiškėjas pažymi, kad turi žmoną ir mažametę dukrą, su kuriomis nori palaikyti socialinius ryšius, tačiau antstolei areštavus visas jo lėšas jis netenka galimybės palaikyti socialinius ryšius ir bendrauti su artimaisiais.Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-3535-716/2014 dėl 579,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. T. išieškotojos I. J. naudai. Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolė 2017 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-11-35942, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomosios b.l. 92-91). Antstolė taip pat priėmė 2017 m. spalio 11 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-35947, nurodydama, jog pagal CPK 688 straipsnį, antstolė areštuoja 579,24 Eur skolos ir 255,40 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 834,64 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas sąskaitoje (vykdomosios b.l. 92-91).Nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės priimtais patvarkymais, kuriais pilna apimtimi areštuotos jo turimos lėšos ir apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir aplinkybėmis, kad taikius jam priklausančių trečiųjų asmenų perduotų lėšų areštą pareiškėjas negali susimokėti už elektros energiją, už siunčiamų laiškų ir kanceliarinių prekių išlaidas, taip pat už telefoninius skambučius.Atskirajame skunde nurodoma, jog šioje vykdomojoje byloje galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į visas pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, antstolė nurodo, jog šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, šiuo atveju pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip turtas (o ne pajamos), todėl turi būti taikomas CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Nagrinėjamu atveju antstolės 2017 m. spalio 11 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-35947, nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, bet nėra nurodyta, jog suma iš kurios turi būti išieškota yra kaip nors ribojama (nustatoma). Iš pirmos instancijos teismo motyvų matyti, jog skolininko sąskaitoje, esančioje laisvės atėmimo vietoje, lėšų nebuvo daugiau negu viena MMA, todėl antstolės patvarkymu areštuoti visas esančias lėšas buvo pažeistos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prieš priimdama patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolė visų pirmą turėjo išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas.Dėl pirmiau nurodytų išaiškinimų antstolės atskirojo skundo argumentai, kad išieškojimas iš fizinio asmens lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, nepatenka į turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, sąrašą, bei tai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas aktualus išieškant tik iš skolininko turto, įskaitant pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikytini nepagrįstais. Remiantis išdėstytu pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės antstolės I. B. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gruodžio 5 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.