- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-930-826/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01825-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.3.11Vartojimo sutarties nutraukimas
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS Invest“ prašė priteisti iš atsakovės 435,14 Eur negrąžinto kredito, 65,83 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 63,42 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 70,44 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdomo, ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė su pirmine kreditore UAB „Moment Credit“ (toliau – pirminė kreditorė) 2021 m. gruodžio 22 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 4750110425 (toliau – Sutartis), pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovei 600,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokėdama pastovias mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas.
3. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pirminei kreditorei, pirminė kreditorė su atsakove sudarytą Sutartį 2023 m. birželio 30 d. nutraukė. Pirminė kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą kreditorei UAB „Kalfo“, o ši 2023 m. kovo 15 d. Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties Nr. 2023/03/15 pagrindu pasirašytu 2023 m. birželio 30 d. sutarties priedu visas iš Sutarties kylančias reikalavimo teises (įskaitant (bet neapsiribojant) teisę į palūkanas bei netesybas) į atsakovę perleido naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“, faktinė reikalavimo perleidimo data yra 2023 m. birželio 30 d. Apie reikalavimo perleidimą ieškovė atsakovę informavo rašytiniu pranešimu . Atsakovė savo įsiskolinimo nepadengė.
4. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 435,14 Eur negrąžinto kredito, 65,83 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 14,07 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 70,44 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 585,48 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdomo, ir 20,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:
5.1. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, todėl laikoma pažeidusia prievolę. Sutartis 2023 m. birželio 30 d. buvo nutraukta. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi ieškovės reikalavimus dėl 435,14 Eur skolos už negrąžintą kreditą tenkinti.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 65,83 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas palūkanas (45,99 proc.). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pirminė kreditorė iki sutarties nutraukimo datos apskaičiavo mokėtinas 65,83 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintas.
5.3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 63,42 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Pagal sutartį sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas Specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis (Sutarties 1.13 punktas). Sutarties sudarymo mokesčio 101,52 Eur dydis nurodytas Specialiosiose sąlygose (17 punktas). Teismas nurodė, kad naujausioje teismų praktikoje pažymima, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas neturi teisės reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, nepriklausomai nuo to, kad šalys susitarė dėl vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio, kuris išdėstomas visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo ir ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio pritesimo tenkino iš dalies, ieškovei priteisė 14,07 Eur (2022 m. gegužės 20 d. įmokų mokėjimo grafiko eil. Nr. 1–12 (4,23 Eur x 12) + dalis eil. Nr. 13 (4,23 Eur / 30 d. x 10 d.) – 38,10 Eur sumokėtas sutarties sudarymo mokestis = 14,07 Eur) sutarties sudarymo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos.
5.4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 70,44 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2024 m. gegužės 20 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Šalys sutartyje sulygo dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 45,99 procento), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, o sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų ir pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Sutartis buvo nutraukta, nes atsakovė sutartį vykdė netinkamai, dėl to ieškovei priteistinos 70,44 Eur negautos pajamos.
5.5. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 585,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. vasario 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 20,29 Eur bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai (22 Eur x 92,23 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodo, kad sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 101,52 Eur sutarties sutarymo mokesčio, kuris yra išdėstytas 24 mėn. laikotarpiui (4,23 Eur kiekvieną mėnesį), tačiau šios savo pareigos atsakovė tinkamai nevykdė. Ieškovės įsitikinimu, sutarties sąlyga dėl 101,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio yra aiški, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas.
6.2. Sudarius sutartį, pradinė kreditorė (ieškovė kaip jos teisių perėmėja) įgijo teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti sutartinę prievolę, visiškai nepriklausomai nuo tolesnio sutarties vykdymo ar nevykdymo (t. y. prievolės sumokėti Sutarties sudarymo mokestį atsiradimas nėra siejamas su jokiomis kitomis sąlygomis, jų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu). Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu ar su sutartinių įsipareigojimų (netinkamu) vykdymu. Apeliantės įsitikinimu, sutarties sudarymo mokestis turi būti sumokamas visas, nepriklausomai nuo sutarties trukmės.
6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutarties sąlygas ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti sutarties sudarymo mokestį, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas.
3. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
5. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Moment Credit“ 2022 m. gegužės 20 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 4750110425, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 600,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokėdama pastovias mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, pradinė kreditorė su atsakove sudarytą Sutartį 2023 m. birželio 30 d. nutraukė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą kreditorei UAB „Kalfo“, o 2023 m. kovo 15 d. tarp kreditorės UAB „Kalfo“ ir ieškovės UAB „EDS Invest“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2023/03/15 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą pranešta tinkamai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko skolinga 435,14 Eur negrąžinto kredito, 65,83 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 63,42 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 70,44 Eur negautų pajamų. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
8. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 63,42 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14,07 Eur sutarties sudarymo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir prašo priteisti visą likusį nesumokėtą 63,42 Eur sutarties sudarymo mokestį.
9. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu už akių, teigia, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra atskleista ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte, iš kurio matyti, kad sandorio sudarymo mokestis (101,52 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, o specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 101,52 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovė grąžinti kredito įmokas. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu ar su sutartinių įsipareigojimų (netinkamu) vykdymu, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sandorio sudarymo mokestį.
10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog, pagal analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą, sutarties sudarymo mokestis – vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis. Taigi sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 101,52 Eur sutarties sutarymo mokesčio, kuris yra išdėstytas 24 mėn. laikotarpiui (4,23 Eur kiekvieną mėnesį). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte nustatyta, kad kredito kaina – palūkanų suma, taip pat sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis, kuriuos klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu.
11. Vadovaujantis analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis taip pat nustatyta, kad finansuojama suma – bendra suma, kurią bendrovė suteikia ir (arba) finansuoja klientui, o klientas grąžina bendrovei pagal kredito sutartį. Finansuojamą sumą sudaro kredito suma ir bendrovės finansuojamas sutarties sudarymo mokestis. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
12. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad bendrą vartojimo kredito kliento mokamą sumą sudaro 1 029,84 Eur, iš kurių: 600,00 Eur suteikiamas vartojimo kreditas, 101,52 Eur sutarties sudarymo mokestis, 328,32 Eur palūkanos. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos numato, kad į bendrą vartojimo kredito sumą įskaičiuotos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį (24 mėnesių laikotarpiui) paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti po 4,23 Eur apskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti sutarties sudarymo mokesčio suma – 101,52 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų mėnesinių įmokų dydį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
14. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 101,52 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovė grąžinti kredito įmokas, o sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į nuosekliai analogiškose bylose plėtojamą kasacinio teismo praktiką. Tokio pobūdžio bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sudarymo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-901-413/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-992-657/2024, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1047-538/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-524/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-773-613/2024 ir kt.). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2023 m. birželio 30 d., o ne, kaip reikalauja ieškovė, už visą sutarties vykdymo laikotarpį.
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tai, kad atsakovė sumokėjo mėnesines sutarties sudarymo mokesčio įmokas, o nutraukus Sutartį, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, pagrįstai nurodė, kad ieškovės teisėtas lūkestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotą 14,07 Eur sutarties sudarymo mokestį.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą nesiremti tiek skundžiamu sprendimu už akių, tiek ir šioje nutartyje pacituota teismų praktika. Taigi, įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.
17. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo priteisti ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės siejamas su ieškinio reikalavimų visišku patenkinimu. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu nustačius, kad materialinis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, jį pakeisti ar panaikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, jos prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.