Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-3083-836/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-09-30
Bylos Nr.: 1-3083-836/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27211-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis: J. A.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-3083-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27211-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 30 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam J. A., jo gynėjai advokatei Justinai Arbatavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A., 2024 m. liepos 16 d. apie 11.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkęs automobilio galine dalimi į aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51, tai yra 1,64 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0148, patikros protokolo registracijos Nr. 2069550, 2024 m. liepos 16 d. 12.22 val. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, 12.40 val. nustatytas 1,82 promilės neblaivumas).

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. liepos 16 d. ryte išgėrė 100 g brendžio, o po maždaug keturių valandų, apie 11.30 val. perstatydamas automobilį kliudė kaimyno automobilį, bet nepajuto. Kaimynas viską matė ir iškvietė policiją, nors jis ir prašė nekviesti, žadėjo atlyginti žalą. Kitam automobiliui buvo įlenktas sparnas. Laukiant policijos, paskambino žmona, kuri yra ligota, ir paprašė jai pajungti deguonies balioną. Grįžęs namo prijungė žmonai deguonies balioną ir dar išgėrė brendžio, nes susinervino, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir buvo iškviesta policija. Gailisi dėl įvykio. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vairuoja 59 metus, anksčiau įvykių neturėjęs, dirba mokykloje ir prižiūri neįgalią žmoną, kuri yra gulintis ligonis, pati nevairuoja, ją reikia vežioti į ligoninę. Jo finansinė padėtis yra sunki, nors dirba bei gauna savo ir žmonos pensijas, kas sudaro apie 2 000 Eur pajamas per mėnesį, tačiau žmona serga, reikia pirkti jai vaistus, mokėti mokesčius.

Pretendentas į laiduotojus Ž. A. prašė atleisti tėtį J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jis dirba, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už žemės sklypo nepriežiūrą, baudą yra sumokėjęs. Su tėčiu bendrauja kiekvieną dieną, atvažiuoja ir padeda jam prižiūrėti mamą. Tėčiui svarbi jo nuomonė, jis labai pergyvena dėl įvykio, niekada nevairuoja išgėręs. Bauda tėčiui taip pat didelė finansinė našta, nes jis turi susimokėti mokesčius, be to, jie nuomoja mamai deguonies įrenginį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Liudytojas G. K. parodė, 2024 m. liepos 16 d. apie 12.00 val., būdamas namuose, pro langą pastebėjo, kad aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga du kartus atsitrenkė į aikštelėje stovintį jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis nuėjo į aikštelę prie savo automobilio ir pamatė, kad automobilyje „Toyota Picnic“ yra tik vairuotojas - jo kaimynas J. A.. Jam priėjus prie automobilio, kaimynas iš automobilio išlipo ir pasakęs, kad kiek reikės, tiek jis už automobilio „VW Passat“ remontą sumokės, nuėjo namo. Jis paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjo R. R. 2024 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. liepos 16 d. 11.46 val., dirbant kartu su tyrėja T. V., buvo gautas pranešimas, kad kieme prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir minėto automobilio vairuotojas pasišalino. Atvykus nurodytu adresu pranešėjas G. K. nurodė, kad į jo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kaimyno J. A. automobilis „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kaimynas po įvykio nuėjo namo. Į įvykio vietą atėjęs J. A. prisipažino, kad vairuodamas automobilį „Toyota Picnic“ atsitrenkė į kaimyno automobilį. Bendraujant su J. A. akivaizdžiai matėsi, kad asmuo yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. J. A. paklausus ar jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, pastarasis prisipažino, kad vartojo alkoholį prieš maždaug penkias valandas ir būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2024 m. liepos 16 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose matyti pokalbis tarp policijos pareigūnų ir kaltinamojo J. A., kuris prisipažįsta, kad vartojo alkoholį ir, kad tai jis vairuodamas savo automobilį apgadino kaimyno automobilį „VW Passat“. Užfiksuota kaip tikrinamas kaltinamojo blaivumas bei nustatinėjami jo neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 15-17).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje stovi žalios spalvos automobilis „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio galinio bamperio dešinė pusė yra su nubrozdinimais. Dešinėje pusėje nuo minėto automobilio užfiksuotas lygiagrečiai stovintis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės sparnas yra įlenktas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos paimtas kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas ir automobilio registracijos liudijimas (1 t., b. l. 18-20).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra B. A. (1 t., b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Picnic“, pagaminto 2000 m., vidutinė rinkos vertė yra 1 960 Eur su PVM (1 t., b. l. 35).

Alkotesteriu kaltinamajam J. A. 2024 m. liepos 16 d. 12.22 val. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, 12.40 val. nustatytas 1,82 promilės neblaivumas (1 t.., b. l. 65-66).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti J. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos (1 t., b. l. 66).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, 2024 m. liepos 16 d. apie 11.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkęs automobilio galine dalimi į aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51, tai yra 1,64 promilės neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį – atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino – nuėjo namo ir vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Jam alkotesteriu nustatyto girtumo neginčijo. Kaltinamojo vairavimo bei eismo įvykio padarymo faktą ir pasišalinimą iš įvykio vietos patvirtina ir liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, o alkoholio vartojimą po pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir iki įvykio aplinkybių nustatymo, patvirtina pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, vaizdo įrašų turinys, alkoholio matavimo prietaiso registracijos žurnale bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padaręs eismo įvykį vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet atvykę policijos pareigūnai nustatė jam vidutinį neblaivumą. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis byloje yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį Ž. A. atsakomybei (2 t., b. l. 33).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Jis neteistas (1 t., b. l. 103-105), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, ankstesni protokolai su administraciniais nurodymais įvykdyti (1 t., b. l. 106-108), dirba (1 t., b. l. 109-111), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 40), vedęs, slaugo savo neįgalią žmoną (2 t., b. l. 44-51), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė (1 t., b. l. 114-115). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Byloje yra pateiktas kaltinamojo sūnaus Ž. A. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 34-35, 41). Ž. A. neteistas, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas, anksčiau už žemės sklypo nepriežiūrą skirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 37-38, 39), jis dirba, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad prašo atiduoti J. A. jo atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad jų ryšys stiprus, jis gali daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs Ž. A. kaip laiduotoją, charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajam ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį Ž. A. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam – 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Taigi, J. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-599/2012, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. sukėlęs eismo įvykį iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas minimaliam terminui – 1 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo, t. y. 2024 m. liepos 17 d.

Prokuroras prašo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę – 1 960 Eur.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taip pat dėl jos taikymo sprendžiama ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, taigi, nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nusikalstamai veikai daryti kaltinamasis panaudojo automobilį „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo sutuoktinės B. A. vardu. Byloje nustatyta, kad automobilis yra įgytas santuokoje, todėl bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso ir kaltinamajam (1 t., b. l. 34, 98-99). Pats kaltinamasis posėdžio metu paaiškino, kad automobilio naudotojas yra jis, nes B. A. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir automobilio ji nevairuoja, negali to daryti ir dėl ligos, dėl kurios nuolat guli lovoje. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-16-942/2022). Taigi, šioje byloje kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 86-97), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prokurorės 2024 m. liepos 18 d. nutarimu iki 2025 m. sausio 18 d. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45-47), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas, perduoti saugoti J. A. (1 t., b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) J. A. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai; 3) vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

J. A., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduoju paskiriant Ž. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą J. A. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti B. A. vardu registruotą automobilį „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti J. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Ž. A., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Prokurorės 2024 m. liepos 18 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. A. vardu registruotam automobiliui „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį „Toyota Picnic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą, perduotus saugoti J. A., nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) J. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai; 3) vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė