- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-326-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00380-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. T., uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“, S. T.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1346-460/2018 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ dėl žalos atlyginimo, prie kurios prijungtos civilinės bylos pagal ieškovių akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškinius atsakovui V. T. ir S. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ 2018-06-29 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Kad nebūtų šalta“ dėl 94 324,89 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1346-460/2018).
2. Nurodė, kad 2016-04-19 23 val. 23 min. ieškovės apdraustame ir V. T. priklausančiame nekilnojamame turte – namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje kilo gaisras. Gaisto metu nudegė stogo medinė konstrukcija, sudegė visi namų apyvokos daiktai, išdužo trečio aukšto namo langai. Nustatyta gaisro priežastis – netvarkingai įrengtas kieto kuro krosnelės dūmtraukis. Teigia, kad šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudėjui išmokėta 94 324,89 Eur draudimo išmoka. Taip pat nurodė, kad buvo nustatyta, jog dūmtraukį apdraustame turte pažeidžiant teisės aktų reikalavimus 2009-10-26 įrengė atsakovė UAB ,,Kad nebūtų šalta“, todėl iš jos, kaip atsakingos už žalą asmens, prašo priteisti žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teisme 2018-07-19 gautas AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui V. T. dėl 116 321,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1388-460/2018).
4. Ieškinyje nurodyta, kad 2016-04-19 gesinant gaisrą buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškinyje neteisingai nurodytas miestas), kuris ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudėjai išmokėta 116 321,11 Eur draudimo išmoka. Kadangi žala kilo gesinant atsakovo V. T. namo dalyje kilusį gaisrą, t. y. jam nesugebėjus naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenimis, prašo iš jo priteisti žalos atlyginimą – turto savininkei išmokėtą draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018-09-17 nutartimi aptartos civilinės bylos sujungtos į vieną – civilinę bylą Nr. e2-1388-460/2018 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-1346-460/2018, paliekant bylos Nr. e2-1346-460/2018 (2019 m. šios bylos Nr. e2-590-460/2019).
6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019-01-14 nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-590-460/2019 prijungta ir civilinė byla Nr. e2-844-460/2019 pagal ieškovės Ergo Insurance SE ieškinį atsakovui V. T. ir S. T. dėl 80 783,53 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos sujungtos nustačius, kad prijungtoje byloje reikalavimą reiškianti ieškovė buvo apdraudusi draudėjo turtą (ginčo gyvenamojo namo dalį), kuri, likviduojant atsakovo turte kilusį gaisrą, buvo aplieta. Draudėjui atlyginta 80 783,53 Eur žalą, šią sumą prašoma priteisti iš atsakovų, kaip už žalą atsakingų asmenų.
7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019-01-31 nutartimi šio teismo civilinė byla Nr. e2-590-460/2019 sujungta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1274-323/2019, paliekant bylos Nr. e2-590-460/2019. Taigi, prie šios bylos taip pat prijungta civilinė byla pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB ,,Kad nebūtų šalta“ dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šioje byloje reikalavimas buvo pareikštas taip pat to paties draudiminio įvykio kontekste, o ieškovė reikalavo iš atsakovės atlyginti jos AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką.
8. Viena iš ieškovių – AB ,,Lietuvos draudimas” – 2018-12-07 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos pareikšto reikalavimo sumai, t. y. 113 211,11 Eur, atsakovui V. T. priklausantį turtą. Nurodė, kad fiziniam asmeniui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-10 nutartimi ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas” prašymą patenkino: areštavo atsakovui V. T. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, neperžengiant pareikšto 116 321,11 Eur dydžio reikalavimo ribų, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoto turto savininką paskyrė turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant jo valdyti ir naudotis juo; areštuotomis piniginėmis lėšomis atsakovui leido atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui; nurodė, kad mokėjimai atliekami tik antstoliui nustačius konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė jos reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
11. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių stabilią atsakovo finansinę padėtį. Todėl negalima padaryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra gera, o pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jam nėra didelė. Tokias aplinkybes teismas pripažino lemiančias grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui sudarančias sąlygą ieškovės prašymo patenkinimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovas V. T. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas, taikydamas analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 6 d.) turėjo vadovautis CPK 736-737 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko pajamų tvarka. Šias normas ignoravus susidarė tokia situacija, kai atsakovas, kurio atžvilgiu dar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, patiria griežtesnes ir didesnes neigiamas pasekmes nei tuo atveju, jei jis būtų priimtas.
12.2. Areštuotos visos atsakovo piniginės lėšos, todėl jis neturi galimybės atlikti būtinuosius mokėjimus, vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams.
12.3. Teismas skundžiama nutartimi leido atlikti mokėjimus tik valstybės biudžetui, t. y. apgynė tik valstybės interesus, bet neatsižvelgė į atsakovo ir jo kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir suformuotų precedentų jas nustatant
13. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi, kuria jo turto atžvilgiu buvo priraikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės grindžia tokia aplinkybe, kad pritaikyti apribojimai yra neproporcingi ir sukuriantys teisiškai ydingą situaciją, kuomet tarpine nutartimi asmens teisės ir laisvės yra suvaržomos net labiau, nei būtų suvaržytos vykdant iš esmės išnagrinėjus bylą priimtą ir jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka bei pažymi, kad tokia situacija susiklostė, be kita ko, ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į sprendžiant šiuos klausimus aktualius teismų praktikos pavyzdžius bei Lietuvos apeliacinio teismo pastarųjų kelerių metų išaiškinimus. Todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja sąlygų visuma, leidžianti taikyti apeliantui disponavimo turtu laikinus apribojimus iki ginčo teisme išsprendimo.
14. Pirmiausia kritikuotini tokie skundžiamos teismo nutarties argumentai, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, svarbi yra vien skolininko turtinė padėtis ir jos stabilumas, o jokie kiti įrodymai nėra būtini. Teismo pozicija, kad teismui pakanka tik įsitikinti tokia grėsmės ateityje kilimu, viena vertus, grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktais dar 2007-09-20 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-613/2007, kita vertus, nepagrįsta jokiais motyvais, kas leido teismui įsitikinti tokios grėsmės buvimu ir areštuoti didelės vertės turtą bei pinginės lėšas, išskyrus pirmiau aptartas aplinkybes (nėra duomenų apie gerą ir stabilią apelianto turtinę padėtį, ieškinio suma didelė).
15. Teismas nutardamas, kad vien didelės ieškinio sumos, kai nesama duomenų apie turto buvimą / nebuvimą bei jo vertę, jau savaime pakanka asmens atžvilgiu taikyti jo turtines teises varžančius ribojimus, pažeidė pareigą laikytis savo pačių bei aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Visuomet būtina įvertinti ir precedento sukūrimo laiką, ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumą; sprendimą priėmusio teismo sudėtį bei tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo vadovautis ne skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, daugiau kaip prieš dešimtmetį priimta nutartimi, bet atsižvelgti į CPK 144 straipsnio 1 dalies aiškinimo pokyčius pastarųjų metų analogiškose civilinėse bylose, kurias išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.
18. Naujausioje, jau nuo 2016 metų vidurio nuosekliai formuojamoje praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
19. Vadinasi, priešingai nei sprendė teismas, visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į antrosios šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
20. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).
21. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei ieškovės procesinių dokumentų (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) akivaizdu, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie apelianto galimą nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
22. Priešingai, kaip matyti iš šio prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio ji net ir nesiejo su apelianto galimu nesąžiningumu ar tokiais galinčių būti pripažintais veiksmų atlikimu, arešto būtinybę grįsdama išimtinai pareikšto reikalavimo sumos dydžiu. Tačiau turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi, sukaupimas, juolab kad ir teismų praktika dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus nepakankamumo, taikant tokias varžančias asmens teises priemones, jau yra pakankamai išplėtota ir aiški.
23. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antruoju atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas apelianto nesąžiningumas, todėl pareikšto ieškinio suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą ir taikyti jo turtui bei piniginėms lėšoms areštą. Vien ieškinio teismui pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovei pranašumo ar lemti ribojimų apeliantui disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
25. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalies reikalavimus, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
26. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas leido apeliantui iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaityti su ieškove, o tam reikalingą sumą pavedė nustatyti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienas asmuo turi ir kitų, asmeninių ir būtinųjų poreikių, todėl skundžiama nutartimi neužtikrinus tokių poreikių patenkinimo, t. y. neleidus iš areštuotų lėšų tenkinti būtinųjų apelianto ir jo šeimos poreikių, buvo neproporcingai suvaržytos jo teisės. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo, iš esmės taip pat teisingi.
27. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, taip pat jų taikymu nukrypus nuo proporcingumo imperatyvo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.