Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2-327-464/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-02-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-07Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-07Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-11-12Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2021-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. KasacijaNutartis · 2021-07-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. KasacijaNutartis · 2021-07-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2-327-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00380-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
V. T., uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“, S. T.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-327-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00380-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1346-460/2018 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ dėl žalos atlyginimo, prie kurios prijungtos civilinės bylos pagal ieškovių akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškinius atsakovui V. T. ir S. T. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinius atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų pritesimo ir pagal prie jos prijungtus ieškovių AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškinius atsakovui V. T. ir S. T. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-10 nutartimi patenkino vienos iš ieškovių – AB ,,Lietuvos draudimas” – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui V. T. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, neperžengiant pareikšto 116 321,11 Eur dydžio reikalavimo ribų, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Areštuoto turto savininką paskyrė jo saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant jo valdyti ir naudotis juo. Areštuotomis piniginėmis lėšomis atsakovui leido atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui. Nustatė, kad mokėjimai atliekami tik antstoliui nustačius konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. T. 2018-12-14 kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2018-12-10 nutarties vykdymą. Nurodė, kad prašoma išaiškinti nutartimi areštuotų lėšų saugotoju paskirtas pats atsakovas, kuris, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. 1 d.), lėšas naudotų atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736-737 straipsniuose įvirtintą išieškojimo iš skolininko pajamų tvarką. Nurodė, kad dėl taikyto arešto susidarė tokia situacija, kuomet atsakovas, dėl kurio galimos atsakomybės byla dar nėra išspręsta, patenka į tokią teisinę padėtį, jog atsako griežčiau nei vykdant sprendimą, t. y. areštuojamos visos piniginės lėšos nepaliekant nė vienos dalies pragyvenimui, mokesčiams (komunalinių ir kt.) sumokėti bei įsipareigojimams, kurie pagal savo pobūdį vykdytini pirmąją eile (hipoteka), vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-17 nutartimi atsakovo V. T. prašymą išaiškinti nutartį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad sprendimo išaiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010, 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

6. Šiuo atveju teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad areštavus pinigines lėšas atsakovui leidžiama su jomis atlikti atsiskaitymus su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui. Teismas pažymėjo, kad šis sąrašas nėra baigtinis ar galutinis, nes nutarties priėmimo metu neįmanoma žinoti lėšų sumos, kuri reikalinga komunaliniams mokesčiams, vaikų išlaikymui, ir t. t. Dėl to buvo nustatyta, kad dėl konkrečios lėšų sumos, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota būtiniems mokėjimams atlikti, atsakovas turi kreiptis į antstolį.

7. Teismas padarė išvadą, kad 2018-12-10 nutartis yra aiški ir suprantama, o atsakovas turi teisę dėl jos vykdymo (mokėjimų) kreiptis į antstolį.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovas V. T. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-17 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakyti į keliamus teisinius klausimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2018-12-10 nutartyje nurodytas nebaigtinis sąrašas mokėjimų, kurie gali būti atlikti iš areštuotų lėšų. CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta imperatyvi teismo pareiga aiškiai nustatyti areštuotų lėšų panaudojimo tvarką ir ši teisė suteikta tik teismui, o ne antstoliui.

8.2. Nutartis yra neaiški dėl teisinio reguliavimo spragų, t. y. nesant iki galo sureguliuotiems teisiniams santykiams. Asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra sudėtingesnėje teisinėje padėtyje nei asmuo, kurio atžvilgiu yra vykdomas teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

3. Lietuvos apeliaciniame teisme, be šio apelianto atskirojo skundo, buvo nagrinėjamas ir kitas jo atskirasis skundas, paduotas dėl prašomos išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutarties. Apeliantas prašė šią pirmosios instancijos teismo 2018-12-10 nutartį, kuria jam taikytos laikinosios apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-326-464/2019).

4. Atskirojo skundo dėl nutarties išaiškinimo nagrinėjimo metu procesinis sprendimas apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-326-464/2019 jau yra priimtas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, panaikinant apeliantui taikytus disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis apribojimus.

5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Esant įsiteisėjusiai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuria buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutartis ir ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebetenka prasmės teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas ją išaiškinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Tokio šio klausimo išsprendimas byloje dalyvaujantiems asmenims nesukels jokių teisinių pasekmių.

6. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama teismo nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Dalia Kačinskienė