- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- AN2-171-557/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00023-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- M. M.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Paulius Škėriuir
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Palangos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Palangos savivaldybės administracija, Institucija) 2024-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-636-2024 M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, nepateikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų administracinio nusižengimo byloje ROIK 23230174724 pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno 2024-01-25 reikalavimą Nr. SAVAD-25-ANR_PR-184-2024.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2024-03-26 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti bei priteisti iš Palangos savivaldybės administracijos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Skundžiama 2024-07-16 nutartimi Plungės apylinkės teismas M. M. skundo netenkinto ir Palangos savivaldybės administracijos 2024-03-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-636-2024 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovas advokatas M. Paukštė prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024-07-16 nutartį ir administracinę teiseną M. M. nutraukti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti visas M. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos; šią bylą sujungti su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama administracine byla Nr. AN2-154-795/2024 ir abu M. M. apeliacinius skundu išnagrinėti kartu ir priimti galutinį subendrintą sprendimą.
4.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes teismas šiurkščiai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos praktikos analogiškose bylose, nesujungė bylų ir nesubendrino nuobaudų.
4.2. ANK 573 straipsnio 2 punkte nurodoma: „Teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotaja pašto siunta. Registruotosios pašto siuntos įteikimui taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos. Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, kitiems viešojo administravimo subjektams, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, žvalgybos kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus, pranešimus, skundų, nutarimų (nutarčių) kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis šaukimai, pranešimai, skundų kopijos (nuorašai) ir kiti procesiniai dokumentai taip pat įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų ar administracinį nusižengimą tiriančios arba bylą nagrinėjančios institucijos informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.“
4.3. Skunde pažymima, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (ANK 573 straipsnio 2 punktas), t. y. neįteikė M. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Institucijos 2024-04-26 atsiliepimo į skundą ir prie jo pridėtų dokumentų, tuo apribodamas M. M. teisę į tinkamą gynybą.
4.4. Pasak Institucijos, reikalavimas M. M. pateikti prašomą informaciją įteiktas 2024-02-06. Tačiau skunde nurodoma, kad nuo 2024-02-06 iki 2024-03-05 M. M. buvo kasmetinėse atostogose (įsakymas pateiktas teismui) ir Institucijos reikalavimo negavo, į jį sureagavo tik gavęs nutarimą, jau po to, kai grįžo iš atostogų. Atsižvelgiant į tai, teismui buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
4.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės reikalavimas M. M. pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, 2 kartus buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), 2024-02-06 išsiųstas pakartotinai registruotu laišku, kuris 2024-02-09 buvo tinkamai įteiktas (nutarties 15 punktas). Tačiau, kaip minėta, tuo metu M. M. buvo kasmetinėse atostogose ir reikalavimas pateikti prašomą informaciją jam nebuvo įteiktas, reikalavimą jis gavo tik grįžęs iš atostogų, t. y. paskutinę atostogų dieną, kai pradėjo domėtis, kas vyksta darbe. Taip pat M. M. jokių elektroninių laiškų su pranešimais iš Institucijos negavo ir to nepatvirtino, o Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad jos išsiųstą elektroninį laišką pareiškėjas gavo. Teismas pranešimo įteikimo M. M. faktą motyvavo tuo, kad 2024-03-05 jis susisiekė su Institucijos atstovu ir nurodė, kad gavo pranešimus, bet juos pastebėjo per vėlai, tai neva paneigia pareiškėjo skundo argumentą, kad 2024-01-25 pranešimo dėl reikalavimo pateikti prašomą informaciją jis negavo (nutarties 24 punktas). Tačiau tokia teismo išvada neteisinga, nes pranešimą M. M. gavo 2024-03-05, kai paskutinę atostogų dieną paskambinęs į darbą sužinojo, kad toks reikalavimas yra gautas, ir nedelsdamas į jį sureagavo – susisiekė su Institucijos atstovu, o tai, kad jis atsiprašė Institucijos, kaip akcentavo teismas (nutarties 24 punktas), rodo, kad jis yra mandagus ir tvarkingas žmogus. Taigi teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, apribojo pareiškėjo konstitucinę teisę į atostogas, iš esmės „nuteisdamas jį už tai, kad jis nedirbo atostogų metu“, ir dėl to padarė neteisingas išvadas, kurios lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą.
4.6. Trečia, teismas šiurkščiai nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos analogiškose bylose, todėl akivaizdu, kad sprendimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas. LAT 2024-05-08 nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024, kurioje suformuota praktika dėl ANK 431 ir 573 straipsnių taikymo, nurodyta: „ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.“ Tai taikytina ir šiuo atveju, kadangi M. M. pareigūno reikalavimo negavo ir negalėjo gauti, kadangi nuo 2023-02-06 iki 2024-03-05 buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2024-09-09 iki 2024-02-23 buvo išvykęs į užsienį. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad būtent tą dieną, kai M. M. neva 2024-02-09 buvo įteiktas reikalavimas, jis, būdamas atostogose, išskrido su sūnumi į užsienį. Todėl tikrai tikėtina, kad išskridimo dieną jam nelabai rūpėjo, kas vyksta darbe, o Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavimas buvo įteiktas būtent M. M. ir jam, esant atostogose, kilo pareiga į jį reaguoti, kaip tai supranta skundžiamą nutartį priėmęs teismas.
4.7. Taigi akivaizdu, kad teismas, siekdamas skubiai, o ne teisingai išnagrinėti bylą, padarė procesinių klaidų, neįteikdamas pareiškėjui ir / arba jo atstovui bylos procesinių dokumentų, tuo apribodamas jo teisę į tinkamą gynybą ir teisę pateikti papildomus dokumentus, nes tik Institucijos atsiliepime į skundą buvo pateikta informacija apie reikalavimo įteikimą, todėl tik teismo posėdyje susipažinęs su atsiliepimu pareiškėjas galėjo pateikti įrodymus dėl savo atostogų ir išvykos į užsienį, tai ir padarė per advokatą prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą, tai teismas ir padarė, apelianto teigimu, pripažindamas savo neteisėtus veiksmus. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad M. M. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turėjo būti nutraukta. Tai patvirtina ir jau minėtos LAT 2024-05-08 nutarties 10 punktas: ,,Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).“
4.8. Toliau LAT 2024-05-08 nutartyje Nr. 2AT-24-719/2024 nagrinėja faktines bylos aplinkybes (nutarties 11–12 punktai), kurios, apelianto teigimu, yra absoliučiai tapačios šios bylos faktinėmis reikalavimo įteikimo aplinkybėmis: „Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas konstatavo, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad pareiškėjas E. V. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Teismas padarė išvadą, kad vienkartinio pranešimo išsiuntimo, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį. Todėl apylinkės teismas panaikino Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, nusprendė, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną E. V. nutraukė nepagrįstai. Šis teismas pažymėjo, jog pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, buvo siųstas elektroninio pašto adresu, kurį UAB „E.“ buvo nurodžiusi Juridinių asmenų registre. Apygardos teismas konstatavo, jog Institucijos pranešimas buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atsakingi asmenys privalėjo Institucijai per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis. Apygardos teismo vertinimu, Institucija, pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, neprivalėjo atlikti tam tikrų papildomų veiksmų, kad įsitikintų, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė. Pareiškėjas E. V., kaip šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas elektroninis paštas.“
4.9. Analogiška situacija yra ir nagrinėjamoje byloje, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad reikalavimas M. M. pakartotinai 2024-02-06 išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o tokie dokumento siuntimo būdai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, tačiau šią teismo išvadą paneigia minėtos LAT nutarties 13 punktas, kuriame nurodyta: „Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisingas išvadas dėl E. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarė apylinkės teismas. Apygardos teismo išvados padarytos neteisingai aiškinant ir taikant ANK 431 straipsnio 1 dalies bei 573 straipsnio nuostatas. Šis teismas E. V., kaip juridinio asmens vadovo, kaltę siejo su pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas elektroninio pašto adresas, tačiau tokie veiksmai nesudaro ANK 431 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymių.“
4.10. Toliau minėtoje LAT 2024-05-08 nutartyje 14 punkte analizuoja reikalavimo įteikimo teisinį reglamentavimą ir nurodo: „Nagrinėjamoje byloje aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje B.-L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).“
Šalies argumentai
4.11. Apelianto teigimu, analogiškas teisinis reguliavimas turėjo būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje, tuo labiau, kad toks reguliavimas yra suformuotas ir teismų praktikoje, kurią LAT minėtoje nutartyje analizuoja 15–17 punktuose: „15. Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08). 16. Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. 17. Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).“
4.12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtą LAT praktiką ir ne tik įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam M. M., bet ir net neleido jam pasinaudoti įrodinėjimo teise, nes bylą nagrinėjant teisme neįteikė jokių procesinių dokumentų nei jam, nei jo atstovui – advokato padėjėjui, dėl to bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas.
4.13. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra ir antikonstitucinė, nes apriboja pareiškėjo konstitucinę teisę į kasmetines mokamas atostogas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 49 straipsnis). Šiuo atveju M. M. nubaustas už tai, kad būdamas kasmetinėse atostogose ir dar tolimoje užsienio šalyje, nedirbo savo darbo vietoje, „kas jau šiaip skamba absurdiškai.“ Prieštaravimas Konstitucijai yra atskiras pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
4.14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės savininko (valdytojo) tinkamu informavimu apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau, negavus duomenų, patvirtinančių, jog M. M. realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį. Teismas nepagrįstai tinkamu informavimu laikė Institucijos formalius veiksmus, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, ar aptariamas reikalavimas buvo gautas. Be to, teismas, M. M. kaltę grįsdamas motyvu, jog nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad toks laiškas su pranešimu nepasiekė adresato, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
4.15. Taip pat byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Institucija aptariamą reikalavimą išsiuntė M. M. elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR), tačiau M. M. nurodė, kad nurodytu elektroninio pašto adresu Institucijos siųsto reikalavimo jis negalėjo gauti, nes minėtu adresu naudojasi retai, be to, atostogavo ir buvo išvykęs iš Lietuvos. Tačiau, kaip minėta, teismas nepagrįstai M. M. atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį siejo ne su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis ir M. M., kaip juridinio asmens vadovo, pareiga užtikrinti, kad visuose registruose būtų nurodytas tinkamas jo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresas.
4.16. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto teigimu, darytina išvada, kad šioje byloje turėjo būti priimtas sprendimas nutraukti M. M. administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad M. M. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Be to, skundžiama nutartis yra antikonstitucinė ir apriboja pareiškėjo teises į kasmetines apmokamas atostogas, tai prieštarauja Konstitucijos 49 straipsniui, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024-06-20 nutartis turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena M. M. nutraukta arba byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.17. Be to, apelianto teigimu, šiuo atveju yra dar viena teisinė problema – administracinio nusižengimo bylos tam pačiam asmeniui dėl analogiško nusižengimo nagrinėjamos atskirai, nors turėjo būti sujungtos dar ikiteisminėje stadijoje, o priimti sprendimai turėjo būti subendrinti. Taigi dėl to paties asmens ir dėl tų pačių aplinkybių tame pačiame teisme buvo nagrinėjamos dvi administracinės bylos Nr. II-102-1086/2024 (nutartis priimta 2024-06-20, pateiktas apeliacinis skundas Klaipėdos apygardos teismui (bylos Nr. AN2-154-795/2024) ir ši byla Nr.II-103-588/2024. Abiejose bylose M. M. nubaustas už tai, kad 2024-02-09, būdamas kasmetinėse atostogose, neva gavo reikalavimą ir jo nevykdė, taigi pareiškėjas nubaustas du kartus už tai, kad jis tą pačią dieną neva gavęs reikalavimus dėl dviejų pažeidimų nepateikė informacijos pareigūnams, kas vairavo automobilius šių dviejų pažeidimų padarymo metu.
4.18. Kaip minėta, abiejose administracinio nusižengimo bylose administracinių nusižengimų protokolus už analogiškus nusižengimus, padarytus identišku laiku, surašė ta pati Institucija, todėl juos galima laikyti vienu pažeidimu, siekiant užtikrinti objektyvų, greitą ir visapusišką bylų nagrinėjimą ir vadovaujantis ekonomiškumo bei protingumo principais, tikslinga bylas sujungti ir jas nagrinėti viename teismo posėdyje. To nepadarė pirmos instancijos teismas, tačiau tai galima padaryti apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su M. M. nubaudimu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį iš esmės tuo aspektu, kad, pasak apelianto, šioje byloje nebuvo nustatyta, kad M. M. buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, ir jis apie tai žinojo, Institucijos siųstą pranešimą M. M. gavo tik 2024-03-05, kai paskutinę atostogų dieną paskambinęs į darbą sužinojo, kad toks reikalavimas yra gautas, ir nedelsdamas pateikė Institucijai prašomus duomenis, taigi, apelianto teigimu, M. M. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turėjo būti nutraukta. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.
7. M. M. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepateikė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų administracinio nusižengimo byloje ROIK 23230174724 pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno 2024-01-25 reikalavimą Nr. SAVAD-25-ANR_PR-184-2024. Šią veiką M. M. padarė pakartotinai, todėl skundžiamu Institucijos 2024-03-26 nutarimu jis nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios teisės normos pažeidimas konstatuojamas tik nustačius konkrečių SEAKĮ nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Taigi aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.
9. Aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
10. Nagrinėjamu atveju M. M. neneigia, kad nepateikė laiku prašomų duomenų Institucijai, tačiau teigia, kad Institucijos siųstą pranešimą jis gavo tik 2024-03-05, kai paskutinę atostogų dieną paskambinęs į darbą sužinojo, kad toks reikalavimas yra gautas, ir nedelsdamas į jį sureagavo – susisiekė su Institucijos atstovu ir pateikė prašomus duomenis, todėl nėra jo kaltės dėl duomenų nepateikimo laiku.
11. Nagrinėjamoje byloje aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Šiuo būdu šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai siunčiami, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu (ANK 573 straipsnio 1 dalis).
12. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija pranešimą, adresuotą M. M. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024-01-25 ir pakartotinai 2024-02-06 išsiuntė M. M. JAR nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat registruotu paštu (pranešimas, išsiųstas reg. paštu Nr. RP057377032LT, per saugojimo terminą neatsiimtas, o pranešimas, išsiųstas reg. paštu Nr. RP058627292LT, įteiktas 2024-02-09). Byloje nėra duomenų, kad JAR nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nusižengimo padarymo metu neveikė ar buvo klaidingas. Priešingai, pats apeliantas pripažįsta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Institucija aptariamą reikalavimą išsiuntė M. M. elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas JAR, tačiau, pasak M. M., nurodytu elektroninio pašto adresu jis naudojasi retai, be to, tuo metu, kai buvo siunčiamas pranešimas, jis atostogavo (buvo išvykęs iš Lietuvos), todėl, kaip pažymima apeliaciniame skunde, Institucijos siųsto reikalavimo jis negalėjo gauti. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad pats M. M. savo elektroniniu paštu 2024-03-05 siųstame laiške Institucijai nurodė: „Kaip ir pokalbio metu telefonu – noreciau atsiprasyti uz informacijos nepateikima laiku, kadangi retokai naudojame el.pasto dezute i kuria gavome Jusu pranesimus. Si priezasti neatleidzia nuo atsakomybes, as puikiai tai suprantu – tai belieka tik atsiprasyti uz delsima ir tikiu, jog ateiti si situacija nepasikartos. Buciau dekingas uz svelnesne nuobauda.“ (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad M. M. Institucijos siųsto reikalavimo „negalėjo gauti“, kai jis pats atostogų metu elektroniniu paštu susisiekė su Institucija, nepagrįstas. Antra, nors, kaip pažymima apeliaciniame skunde, M. M. nuo 2024-02-06 iki 2024-03-05 atostogavo (tai patvirtina byloje pateiktas paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. pasirašytas 2024-01-30 įsakymas (b. l. 53), tačiau, kaip minėta, Institucijos reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pateikti prašomą informaciją elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2024-01-25 (registruota siunta atsiimta 2024-02-09). Taigi bendrovės direktorius M. M. Institucijos siųstus pranešimus turėjo gauti ir neabejotinai gavo. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į paties M. M. vėliau, t. y. 2024-03-05 (atostogų metu) Institucijai elektroniniu paštu siųstą pranešimą, kuriame jis atsiprašė už prašomų duomenų nepateikimą laiku, kadangi, kaip nurodė: „retokai naudojame el.pasto dezute i kuria gavome Jusu pranesimus.“ Apie tai, kad laiku nepateikė Institucijai prašomų duomenų dėl atostogų, nei šiame laiške Institucijai, nei vėliau skunde teismui M. M. nenurodė, tokią versiją jis iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pateikdamas teismui, pažymėtina, savo paties pasirašytą įsakymą dėl atostogų laikotarpiu nuo 2024-02-06 (kai Institucija pakartotinai išsiuntė M. M. JAR nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl reikalaujamų duomenų pateikimo) iki 2024-02-05. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, praeityje ne kartą buvo baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus (b. l. 14–29), todėl turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad dėl jo vadovaujamai įmonei priklausančia transporto priemone padaryto administracinio nusižengimo pranešimai (reikalavimai) pateikti duomenis siunčiami bendrovės oficialiu elektroninio pašto adresu, nurodytu JAR. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Institucijos siųstų pranešimų M. M. negavo (gavo pavėluotai), vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, skundžiamą nutartį priėmęs Plungės apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucijos 2024-01-25 siųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo M. M. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įmonės direktorius (arba jo įgaliotas asmuo) privalėjo per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis, tačiau šios savo pareigos nevykdė, todėl skundžiamu Institucijos 2024-03-26 nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
13. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apylinkės teismas, neįteikdamas M. M. Institucijos 2024-04-26 atsiliepimo į jo skundą ir prie jo pridėtų dokumentų, kuriame buvo pateikta informacija apie reikalavimo įteikimą, apribojo M. M. teisę į tinkamą gynybą, pažymėtina, kad 2024-03-04 M. M. buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2024-03-26, kad ją nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali dalyvauti, susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus ir bylai reikšmingus dokumentus, tačiau M. M. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo (t. 1, b. l. 11, 12). 2024-04-05 M. M. pateikė skundą Plungės apylinkės teismui dėl Institucijos 2024-03-26 nutarimo, jame nurodydamas, kad byla nebus vedama per advokatą, ir prašė visus procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3 antra pusė). Nurodytu elektroninio pašto adresu apylinkės teismas išsiuntė M. M. šaukimą į teismo posėdį, numatytą 2024-05-09, ir M. M. pasirašytinai patvirtino, jog jį gavo (b. l. 35). Visos administracinio nusižengimo teisenos metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, taip pat ir su Institucijos teismui pateiktu atsiliepimu į jo skundą, kaip tai numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tačiau šia savo teise, net ir vėliau sudaręs susitarimą su advokato padėjėju Pauliumi Škėriu ir pastarajam prašant teismui perskyrus 2024-05-09 numatytą teismo posėdį vėlesniam laikui – 2024-06-04 (b. l. 36, 37), nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo, juolab, kad tuo metu jau buvo sudaręs susitarimą su teisininku. Skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu nei M. M., nei jo atstovas prašymo susipažinti su bylos medžiaga nepareiškė (b. l. 39). Todėl nagrinėjamu atveju kalbėti apie galimą M. M. teisės į tinkamą gynybą pažeidimą nėra pagrindo. Kaip minėta, M. M. nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, per penkias darbo dienas pagal Institucijos 2024-01-25 reikalavimą nepateikė duomenų apie asmenį, kuris naudojosi jo vadovaujamai įmonei priklausančia transporto priemone. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M. prašomus duomenis Institucijai turėjo pateikti iki 2024-02-02, tačiau jų nepateikė, todėl aplinkybė, kad M. M. nuo 2024-02-06 buvo kasmetinėse atostogose, teisiškai nėra reikšminga.
14. Dėl apelianto skundo argumento, kad Plungės apylinkės teismas nukrypo nuo LAT 2024-05-08 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 suformuotos praktikos dėl ANK 431 ir 573 straipsnių taikymo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės analogiško pobūdžio byloje pasisakyta, kad nesant duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti prašomą informaciją, ir dėl to jam nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad apelianto minimose bylose ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapačios. Minėtoje byloje LAT padarė išvadą, kad vienkartinio pranešimo išsiuntimo, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucija pranešimą pateikti duomenis 2024-01-25 išsiuntė Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), 2024-02-06 išsiuntė pranešimą M. M., kaip fiziniam asmeniui, valstybės registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną išsiuntė registruotą siuntą, kuri pristatyta 2024-02-09. Tai rodo, kad Institucija neapsiribojo vienkartiniu ir formaliu pranešimo išsiuntimu įmonės viešajame registre (JAR) nurodytu elektroninio pašto adresu. Be to, kaip minėta, M. M. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka dėl analogiško pobūdžio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnyje, tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M., žinodamas, kad bet kada gali sulaukti pranešimo iš Institucijos su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenis, padariusius administracinius nusižengimus su jo vadovaujamai įmonei priklausančia transporto priemone, nesiima veiksmų, kad būtų pakeistas įmonės elektroninio pašto adresas, nurodytas JAR (jei jis retai naudojamas), arba paskirtas asmuo, atsakingas už įmonės elektroninio pašto administravimą ir duomenų teikimą valstybės įstaigoms ir įmonėms. Todėl, apygardos teismo vertinimu, M. M. nuolatos besikartojantis duomenų nepateikimas Institucijai, teigiant, kad Institucijos siųstų pranešimų jis negauna, negali būti sulygintas su M. M. atstovo apeliaciniame skunde nurodytoje LAT nutartyje Nr. 2AT-24-719/2024 esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kai Institucija išsiuntė vienintelį reikalavimą bendrovės nenaudojamu elektroninio pašto adresu, nors bendrovė nuo 2015 m. naudojo kitą elektroninio pašto adresą, kuriuo gaudavo laiškus iš valstybės institucijų.
15. Dėl apelianto prašymo sujungti šią bylą su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-154-795/2024 ir abu M. M. apeliacinius skundus išnagrinėti kartu ir priimti galutinį subendrintą sprendimą pažymėtina, kad apelianto minima administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-154-795/2024 Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta ir procesinis sprendimas joje priimtas 2024-08-27, tuo tarpu byla Nr. AN2-171-557/2024 teisėjui perduota nagrinėti tik 2024-09-02, todėl bylų sujungimo klausimas nespręstinas. Priešingai, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024-08-27 nutartimi iš esmės analogiškoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-795/2024, kuria buvo atmestas M. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas, yra pagrindas remtis kaip precedentu nagrinėjamoje byloje.
16. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos visas M. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato M. Paukštės apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.
17. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024-07-16 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir M. M. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.