- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-603-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04853-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjas
- Milda Skersienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, I. J., UAB “Būsto paskolų draudimas“, "Intrum Lietuva", VĮ Turto bankas, LUAB "Finsonas", atstovaujama bankroto administratoriaus UAB "ATENERGO", AB SEB bankas, AB „Klaipėdos energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB‑1085‑991/2020 pagal pareiškėjo M. J., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, I. J., antstolė A. R. Ž., antstolė B. T., antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Finsonas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Antenergo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. J. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažinti praleistu dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB‑1085‑991/2020 ir atmesti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl M. J. bankroto bylos nutraukimo; atstatydinti UAB „Lexuna“ ir paskirti administratorę UAB „Mokumo sprendimai“, sąrašo Nr. B-J Al 60.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-818-796/2020 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą ir nutraukė pareiškėjo bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalyje numatytais pagrindais. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjo teigimu, naujos bylai reikšmingos aplinkybės paaiškėjo jau po pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo ir yra nustatytos naujai teikiamame įrodyme – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – AVNT) išvadoje Nr. D4-1246 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Lexuna“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje nustatyti nemokumo administratorės UAB „Lexuna“ padaryti daugybiniai pažeidimai (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6, 9, 12, 14 punktai) administruojant pareiškėjo bankroto bylą, dėl to administratorei buvo sustabdyta teisė administruoti nemokumo procesus, o vėliau ši teisė buvo visiškai panaikinta. Pareiškėjas nurodė, kad AVNT Išvadoje yra konstatuota, jog pareiškėjo bankroto proceso metu dėl administratorės netinkamo savo pareigų atlikimo bei daugybinių pažeidimų, kreditorių kreditiniai reikalavimai tenkinti mažesne apimtimi nei buvo nustatyta teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintame plane (administratorė netinkamai vykdė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą atlikti plane numatytus mokėjimus kreditoriams). Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o CPK 366 straipsnio 3 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo negalimumo pagrindas šiuo atveju netaikytinas. Pareiškėjo vertinimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę ir teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo padarytų išvadų bei apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo (ne)teisėtumui. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl pareiškėjo bankrotą administravusios administratorės bankroto metu padarytų pažeidimų paaiškėjo 2021 metais iš AVNT atlikto patikrinimo, kurio rezultatai užfiksuoti Išvadoje.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo bankroto bylą nutraukęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir faktines aplinkybes, padarė neteisingas išvadas. Pareiškėjo teigimu, AVNT Išvadoje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog visą plano vykdymo laikotarpį iki pat bankroto bylos nutraukimo pareiškėjas tinkamai vykdė pareigą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti plane nustatyta tvarka. Nurodo, kad AVNT nustatė, jog pareiškėjas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti įmokėjo daugiau nei buvo numatyta plane, tačiau plane numatytų įmokų kreditoriams neatlikdavo administratorė ir tokiu neveikimu pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nustatytas pareigas. Nurodo, kad administratorei už mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį buvo išmokėta 583,63 Eur daugiau nei numatyta mokumo atkūrimo plane, ši suma turėjo būti išmokėta kreditoriams. Be to, nurodo, kad būtent administratorei, kuri yra bankroto srities profesionalė, plane nustatyta tvarka gaunanti atlygį už bankroto administravimą, tenka pareiga kontroliuoti, prižiūrėti, reguliuoti bankroto proceso šalių, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių veiksmus, kad jie atitiktų FABĮ reikalavimus, kad būtų išlaikoma pusiausvyrą tarp fizinio asmens ir jo kreditorių teisėtų interesų. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis AVNT Išvados duomenimis, konstatuota, jog administratorei buvo žinoma apie antstolės vykdomą išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai ir pareiškėjo lėšų areštą, tačiau administratorė nesiėmė jokių veiksmų, neinformavo antstolės apie daromus pažeidimus, neinformavo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos apie teisę FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl kreditinio reikalavimo tvirtinimo ir tokiu neveikimu pažeidė tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių teisėtus interesus. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jis tinkamai vykdė CPK 18 straipsnyje nustatytą pareigą ir vienu metu mokėjo tiek išlaikymą vaikams pagal teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymą, tiek pagal teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintą planą pervesdavo lėšas kreditiniams reikalavimams tenkinti į depozitinę sąskaitą ir net didesnę dalį. Teigia, kad tai, jog vaikams priteista išlaikymo suma nebuvo nurodyta plane prie kreditoriams mokėtinų sumų kaip pirmosios eilės kreditorių, neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo ar netinkamo plano vykdymo. Teigia, kad, vertinant AVNT Išvadoje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo išvada apie pareiškėjo nesąžiningumą mokant lėšas vaikams išlaikyti yra visiškai nepagrįsta.
4. Pareiškėjas nurodo, kad AVNT nustatė, jog administratorė tinkamai netvarkė visų pareiškėjo gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos, nes administratorė neteikė aktualių duomenų bankroto vykdymo ataskaitose, o nuo 2018 m. birželio 1 d. neteikė pareiškėjo bankroto vykdymo ataskaitų. Tiek pirmosios instancijos, tiek antrosios instancijos teismai, vertindami pareiškėjo gautų pajamų dydį, vadovavosi ne administratorės pateiktomis ataskaitomis apie plano vykdymo eigą, o administratorės pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Nurodo, kad objektyviai nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas prieš plane nurodytus antrosios eilės kreditorius, tarp jų ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nepagrįsta apeliacinio teismo išvada, kad pareiškėjas padidėjusių pajamų dalimi disponavo savo nuožiūra ir nevykdė pareigos tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjo vertinimu, teismas, turėdamas neteisingus, netikslius duomenis, padarė klaidingas išvadas apie pareiškėjo asmeniniams poreikiams panaudotos sumos dydį. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių kreiptis į teismą dėl patikslinto plano, kuriam nepritarė kreditoriai, patvirtinimo, prieštarauja FABĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms, AVNT Išvadoje nustatytoms aplinkybėms bei byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjo vertinimu, teismas nebuvo aktyvus, visiškai nevertino administratorės ilgą laiką trunkančio neveikimo, nesiėmė veiksmų įpareigoti administratorę įvykdyti pareigą dėl plano vykdymo ataskaitų pateikimo. Teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo plano netinkamo vykdymo nėra tiksli ir pagrįsta. Pareiškėjo teigimu, nebuvo pagrindo nutraukti jo bankroto bylą. Pareiškėjo vertinimu, bankroto bylos nutraukimą nulėmė AVNT Išvadoje nustatyti daugybiniai ir ilgai trukę administratorės pažeidimai, dėl to teismui buvo pateikti neteisingi, netikslūs duomenys apie pareiškėjo pajamas, išlaidas bei FABĮ numatytų pareigų vykdymą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad apie AVNT nustatytus administratorės pažeidimus pareiškėjas sužinojo 2021 m. rugsėjo pabaigoje, kai Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2‑339-555/2022 pagal pareiškėjo pareikštą ieškinį atsakovams UAB „Lexuna“ ir N. S. dėl žalos atlyginimo 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė į bylą pareiškėjui atstovaujančios advokatės pateiktą AVNT Išvadą. Nors nurodyta byla turi esminį pagrindą atnaujinti procesą, tačiau dėl užtrukusio nagrinėjimo pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą prašymui teikti dėl AVNT Išvados. Pareiškėjas būtent 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigą prašo laikyti termino skaičiavimo pradžia, nes iki tol jo atstovės pareiškėjui elektroniniu paštu siusta AVNT Išvada nėra pasiekusi pareiškėjo elektroninio pašto dėl 2021 metais visuotinai žinomų daugkartinių elektroninio pašto „Gmail“ serverių veiklos sutrikimų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. kovo 24 d. jis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT), gindamas savo pažeistas teises dėl neteisėtai nutrauktos bankroto bylos. Nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis vis dar nėra išnagrinėtas. Pareiškėjas nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo, todėl 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi teisinės konsultacijos į advokatę dėl galimybės atnaujinti nutrauktą fizinio asmens bankroto bylą remiantis Išvadoje nustatytais administratorės pažeidimais. Nutraukus bankroto bylą antstoliai atnaujino vykdomąsias bylas, pareiškėjo lėšoms taikomi areštai, tad lėšų trūkumas apsunkino pareiškėjo finansinę padėtį ir galimybę kreiptis į advokatą. Nurodo, kad valią pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas išreiškė 2021 m. gruodžio 22 d., kai sudarė su advokate teisinių paslaugų sutartį dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo teigimu, įvertinant laikotarpį, praėjusį nuo pareiškėjo sužinojimo apie Išvadoje nustatytus administratorės pažeidimus, tai, kad pareiškėjas ėmėsi pirminių priemonių savo procesinėms teisėms įgyvendinti nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, ir tai, kad terminas, skaičiuojamas nuo 2021 m. rugsėjo pabaigos, praleistas nežymiai, praleisto termino neatnaujinimas suvaržytų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o termino atnaujinimas užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp operatyvaus, sklandaus teismo proceso ir galimybės pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į proceso atnaujinimą.
6. Pareiškėjas 2022 m. kovo 25 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Juose nurodė, kad Išvada buvo siunčiama tik jo atstovei. Atstovė, gavusi išvadą, ją persiuntė pareiškėjui, tačiau dėl prašyme nurodytų priežasčių pareiškėjas jos negavo. Pareiškėjo atstovė rugpjūtį atostogavo. Pareiškėjas, žinodamas apie atstovės atostogas, susisiekęs nebuvo, todėl apie išvadą sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 27 d. prieš posėdį civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje procesas užsitęsė, išnagrinėjus bylą sprendimas paskelbtas nebuvo, nes teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė posėdį 2022 m. vasario 28 d. Minimos bylos rezultatas turėjo būti pagrindas atnaujinti procesą, o išvada – kaip papildomas patvirtinimas. Kadangi bylos nagrinėjimas nusikėlė į sausį, buvo kalbama apie proceso atnaujinimo inicijavimą Išvados pagrindu. Pareiškėjas patikslino, kad pareiškime buvo klaidingai nurodyta teisinių paslaugų sutarties pasirašymo data, nes realiai sutartis buvo pasirašyta 2022 m. sausio 18 d., o ne 2021 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas neturėjo lėšų mokėti už proceso atnaujinimą, nes turėjo mokėti už bylos procesą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas tikėjosi, kad bus grąžintos Išvadoje kaip pasisavintos nurodytos lėšos (583,63 Eur), tačiau administratorė lėšų negrąžino. Pareiškėjas, neturėdamas pinigų sumokėti už teisines paslaugas, kreipėsi į pensinio amžiaus tėvus. Pareiškimas buvo surašytas 2022 m. vasario pabaigoje, nes tiek pareiškėjo atstovė, tiek pareiškėjas sirgo, jam pasveikus prašymo tekstas buvo suderintas su pareiškėju ir pateiktas teismui 2022 m. kovo 9 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. J. prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020.
8. Teismas, įvertinęs, kad M. J. atstovei advokatei 2021 m. gegužės 26 d. AVNT Išvados nuorašas išsiųstas 2021 m. rugpjūčio mėn. lydraščiu elektroniniu paštu, pareiškėjo paaiškinimus, jog atstovė rugpjūtį nuo 2 d. iki 20 d. atostogavo, aplinkybę, kad pareiškėjui ta pati atstovė atstovavo tiek teikiant kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo, tiek civilinėje byloje Nr.e2-339-555/2022 dėl žalos atlyginimo, tiek teikiant skundą AVNT, tiek šioje byloje, padarė išvadą, kad pareiškėjas apie AVNT Išvadą bei proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo (turėjo) žinoti 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Konstatuota, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2022 m. kovo 9 d., t. y. po 6 mėnesių, skaičiuojant nuo datos, kai, būdamas atidus ir rūpestingas, pareiškėjas objektyviai turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios, kaip pareiškėjas teigia, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas nustatė, kad prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, sužinojęs apie aplinkybes, kurios, pasak pareiškėjo, sudaro pagrindą procesui bankroto byloje atnaujinti, nebuvo aktyvus, nedelsdamas nesikreipė į teismą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prastos finansinės padėties ir dėl to ribotos galimybės kreiptis į kvalifikuotą advokatą teismas nepripažino pagrindu atnaujinti praleistą terminą, pažymėdamas, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti atstovą (advokatą), tačiau neturintys pakankamai lėšų gali kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taip pat teismas įvertino, kad aplinkybės, jog pareiškėjas dar 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė AVNT skundą dėl administratorės UAB „Lexuna“ ir N. S. veiksmų bankroto procese, 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo iš UAB „Lexuna“ ir N. S., 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į EŽTT, yra svarbios tuo aspektu, kad pareiškėjas jau tuo metu, tikėtina, svarstė dėl galimybės atnaujinti bylą ir įvertino visus galimus atnaujinimo pagrindus. Teismas, atsižvelgęs į proceso atnaujinimo instituto išskirtinumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra pagrindo pripažinti, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas.
9. Teismas įvertino tai, kad AVNT Išvadoje buvo vertinami administratorės veiksmai (neveikimas), vykdant FABĮ nustatytas pareigas, tuo tarpu pareiškėjo bankroto byla buvo nutraukta, nustačius paties pareiškėjo padarytus mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimus. 2020 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas jau nuo 2016 metų nesilaikė mokumo atkūrimo plano reikalavimų dėl būtinųjų poreikių dydžio, iki 2018 m. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas patikslinti mokumo atkūrimo planą pagal pasikeitusią faktinę situaciją tiek dėl būtinųjų poreikių, tiek dėl pareiškėjo gautų pajamų, tiek dėl naujai atsiradusių kreditinių reikalavimų, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime kreditoriams nepritarus patikslintam plano projektui, nesiekė plano patvirtinimo pakartotiniame kreditorių susirinkime. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nevykdė mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų, o tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis).
10. Teismas pažymėjo, kad FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. Įstatymas numato kiekvieno iš šių subjektų atsakomybes ir pareigas fizinio asmens bankroto procese. Bankrutuojančio fizinio asmens teisės ir pareigos numatytos FABĮ 16, 17 straipsniuose, tuo tarpu administratoriaus – FABĮ 12 straipsnyje. Civilinėje byloje Nr. e2FB‑1085-991/2020 nustatyta, kad pareiškėjas iš individualios veiklos bankroto proceso metu gavo daugiau pajamų nei buvo numatyta pagal mokumo atkūrimo planą, kurios faktiškai buvo skiriamos asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti (vaikams išlaikyti, buto nuomai); pasikeitus asmens pajamoms ir būtiniesiems poreikiams, atsiradus naujiems kreditiniams reikalavimams, patvirtintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patikslintas. Teismas įvertino, kad nors iš AVNT Išvados matyti, jog administratorei turėjo būti žinomos aplinkybės apie pareiškėjo gaunamas ir naudojamas lėšas ne mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka, o administratorė nesiėmė veiksmų, kad bankroto procesas vyktų nustatyta tvarka ir būtų įgyvendinami FABĮ reikalavimai, tačiau teismas pripažino, jog tai nešalina paties bankrutuojančio asmens atsakomybės dėl mokumo atkūrimo plano netinkamo įgyvendinimo. Pažymėta, kad būtent bankrutuojantis asmuo atsakingas už mokumo atkūrimo plano tinkamą vykdymą. Pripažinta, kad šiuo atveju būtent pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir tinkamai naudodamasis jam suteiktomis teisėmis bei vykdydamas FABĮ nustatytas pareigas, pasikeitus aplinkybėms, turėjo patikslinti mokumo atkūrimo planą ir jį pateikti administratorei, taip pat ir šalinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, trūkumus, būti aktyvus siekdamas sėkmingo bankroto proceso vykdymo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad AVNT Išvadoje, be kita ko, nustatytas netinkamas administratorei priskirtos pareigos atlikti mokėjimus kreditoriams vykdymas, pažymėjo, kad bankroto byla buvo nutraukta būtent dėl paties pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, todėl šios aplinkybės dėl administratorės neteisėtų veiksmų / neveikimo neturi įtakos priimtos nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo teisėtumui ir pagrįstumui.
11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl AVNT patikrinimo metu nustatytų administratorės FABĮ pažeidimų negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių visumos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti esminę šių aplinkybių reikšmę išnagrinėtai bylai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, nes pareiškėjas praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistu dėl svarbių priežasčių, atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas prašo laikyti CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimo pradžia 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigą. Pareiškėjas nurodo, kad iki tol negalėjo nuodugniai susipažinti su Išvada ir joje konstatuotomis aplinkybėmis ir nuspręsti dėl kreipimosi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas nuodugniai su AVNT Išvada susipažino tik po 2021 m. rugsėjo 27 d., tik gavęs šią Išvadą ir su ja susipažinęs pareiškėjas objektyvai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Kadangi nurodytoje kitoje byloje procesas užsitęsė, buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo inicijavimo Išvados pagrindu.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas taip pat prašė atkreipti dėmesį ir įvertinti aplinkybę, jog 2021 m. kovo 24 d. jis kreipėsi į EŽTT, be to, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir neišmanydamas teisinio reglamentavimo, 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kreipėsi teisinės konsultacijos į advokatę, siekdamas gauti įvertinimą dėl galimybės atnaujinti jo nutrauktą fizinio asmens bankroto bylą remiantis Išvadoje nustatytais administratorės pažeidimais. Pareiškėjo teigimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų prašymo padavimo terminių skaičiavimas, patvirtina, kad pareiškėjas laiku ėmėsi pirminių priemonių savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Terminas, skaičiuojamas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos, yra praleistas nežymiai. Pareiškėjo nuomone, yra objektyvus pagrindas atnaujinti terminą pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjo vertinimu, neatnaujinus termino bei pareiškėjo bankroto, būtų pažeista pareiškėjo esminė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o likusi nepadengtų skolų finansinė našta pažeistų pareiškėjo teisę būti atleistam nuo skolinių įsipareigojimų FABĮ nustatyta tvarka, kadangi byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nesąžiningus veiksmus prieš kreditorius, pareiškėjas nėra nuslėpęs turto ar pajamų ir dėjo visas pastangas tenkinti kreditinius reikalavimus kuo didesne apimtimi.
12.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias CPK 370 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nes jau pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendė klausimą, ar pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kai procesą prašoma atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu, vertindamas pareiškėjo nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę visų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino aplinkybių, susijusių su administratorės veiksmais (neveikimu) vykdant FABĮ nustatytas pareigas, t. y. ar šios aplinkybės turėjo esminės įtakos pareiškėjo sprendimams, veiksmams, mokumo atkūrimo plano reikalavimų dėl būtinųjų poreikių dydžio laikymuisi, mokumo atkūrimo plano pagal pasikeitusią faktinę situaciją patikslinimui bei siekiui patvirtinti planą pakartotiniame kreditorių susirinkime po to, kai 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime buvo nepritarta patikslintam plano projektui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, susijusių su administratorės veiksmais administruojant pareiškėjo bankroto procesą, bei to, ar šios naujai paaiškėjusios aplinkybės galėtų turėti teisinės reikšmės bylos baigčiai.
12.5. Pareiškėjo teigimu, nemokumo administratorės neteisėti veiksmai (FABĮ pažeidimai) atitinka požymius, kurie keliami naujai paaiškėjusiai aplinkybei, sudarančiai proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, susijusios su nemokumo administratorės UAB ,,Lexuna“ konkrečiais veiksmais, nebuvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020 ir teismas nebuvo pateikęs šių aplinkybių teisinio įvertinimo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia egzistuojančios tikimybės, jog atnaujintos bylos pakartotinio nagrinėjimo metu įvertinus aplinkybę dėl AVNT patikrinimo metu nustatytų administratorės FABĮ pažeidimų bei jų tiesioginės įtakos pareiškėjo veiksmams bei sprendimams ir t. t., ši aplinkybė galėtų turėti teisinės reikšmės bylos baigčiai, sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės bei veiksmų, susijusių su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu bei vykdymu.
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismas) 2015 m. birželio 3 d. nutartimi M. J. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas M. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Minėtoje civilinėje byloje 2019 m. gruodžio 10 d. suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020 netenkintas suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti M. J. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-818-796/2020, išnagrinėjus suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – patenkintas suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas ir M. J. bankroto byla nutraukta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo M. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo.
17. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 9 d. pareiškėjas M. J. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, juo prašo pripažinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, taip pat atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020 ir atmesti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl M. J. bankroto bylos nutraukimo, atstatydinti UAB „Lexuna“ ir paskirti administratorę UAB „Mokumo sprendimai“. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. teigia, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą tokiam prašymui pateikti, ir nenustatęs pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą.
18. Pažymėtina, kad CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 straipsniai) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas ir nustatyta tokios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarka. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
19. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Svarbu ir tai, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Taigi įstatymas numato, kad bankroto bylose prašymas atnaujinti procesą yra negalimas. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui (2013 m. kovo 1 d.) CPK nenumatyta išimčių, kad minėta įstatymo norma negali būti taikoma fizinių asmenų bankroto bylose. Atsižvelgiant į tai, CPK 366 straipsnio 3 dalies norma yra taikoma visiems bankroto procesams bendrai, įskaitant tiek juridinių, tiek fizinių asmenų bankroto bylas.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduotas fizinio asmens bankroto byloje, kuri nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Vadovaujantis minėtu CPK 366 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, procesas tokiose bylose negali būti atnaujinamas.
21. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstė argumentus, kodėl, pareiškėjo vertinimu, CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostata dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose nagrinėjamu atveju netaikytina. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo bankroto bylos civilinis procesas baigtas FABĮ 10 straipsnyje numatytais pagrindais apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį ir, pareiškėjo nuomone, šis procesinis dokumentas nepatenka į CPK 366 straipsnio 3 dalyje nurodytus proceso atnaujinimo negalimumo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-818-796/2020, kuria M. J. bankroto byla nutraukta, yra galutinis procesinis sprendimas, kuriuo buvo iš esmės užbaigta byla dėl ginčo (fizinio asmens bankroto) esmės (CPK 365 straipsnio 1 dalis), minėtą pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė argumentą, kad nors FABĮ nėra numatytas teisinis mechanizmas, kaip ištaisyti klaidas, kurios nulėmė neteisingos ir neteisėtos teismo išvados dėl pagrindo nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnyje numatytais pagrindais (ne)buvimo, tačiau egzistuoja kasacinio teismo sukurtas precedentas, nustatantis CPK 366 straipsnio 3 dalyje reglamentuoto draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose išimtį ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 ir joje pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies normos dėl draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose aiškinimo pateiktas išaiškinimas, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑284‑611/2018, 33 punktas). Nagrinėjamu atveju fizinio asmens bankroto byloje (civilinėje byloje Nr. e2FB-1085-991/2020), kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria buvo užbaigtas (nutrauktas) bankroto procesas, nepatenka į kasacinio teismo išaiškinime nurodytą išimtį, dėl to taikytina CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostata dėl draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, pareiškėjui prašant atnaujinti procesą bankroto byloje, tokio prašymo dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti, o turėjo tokį prašymą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 366 straipsnio 3 dalis).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, padarius anksčiau nurodytas išvadas, atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos procesiniam rezultatui ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o procesas, pradėtas pagal pareiškėjo M. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB‑1085‑991/2020, nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir procesą, pradėtą pagal pareiškėjo M. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB‑1085‑991/2020, nutraukti.