Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. RV-22-1164 taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį – 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 8 ir 10 punktais bausmės bykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 24 d. nutartimi panaikintas 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, galutinė bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d, nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktą paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių lasivės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 19 d., pabaiga – 2025 m. sausio 19 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-1164 taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 11 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Komisijos nutarime nurodyta, kad stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius, kurie turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jo prioritetas yra šeima ir siekis užsiimti darbine veikla būnant laisvėje, o šie veiksniai yra jo paskata nenusikalsti. Komisija savo nutarime pažymi, jog nuteistasis vykdo rekomendacijas ir resocializacijos plane numatytas priemones: dalyvauja užsiėmimuose susijusiuose su alkoholio vartoimu, pokalbio metu nurodo, kad gilina žinias apie nesaikingą alkoholio vartojimą ir daromą jo žalą. Nuteistasis taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kurios skatina tinkamą laisvalaiko praleidimo būdą, siekia įgyti profesiją, bausmės atlikimo metu užsiima darbine veikla, stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, skatintas vieną kartą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teisme gautas nuteistojo L. S. atsiliepimas, kuriuo prašoma Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės 2024 m. vasario 5 d. skundą Nr. 3S-383 dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. RV-22-1164 panaikinimo, atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo L. S. nuomone, jo pažanga yra akivaizdi ir tolimesnių teigiamų pokyčių gali siekti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o tai, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą bei tai, kad anskčiau yra teistas daugiau nei dešimt kartų negali leisti manyti, jog pokyčiai jo elgesiui nepadarė jokios įtakos, kadangi jo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmės šiuo metu negali būti vertinamos ir yra išnykusios, todėl nėra tikimybės jog būdamas laisvėje nuteistasis gali pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis savo pateiktame atsiliepime nurodo, jog dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, o atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyti rizikos veiksniai negali sudaryti pagrindo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo. Todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nuteistasis L. S. prašo prokurorės teismui pateiktą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos priimtą nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam L. S..

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas tenkintinas.

Pagal galiojusią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sutinkama su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, ką atskleidžia ir byloje esantys duomenys, jog nuteistasis L. S. ankščiau teistas daugiau nei dešimt kartų, dauguma nusikalstamų viekų padarytos nuteistajama būnant neblaiviam, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir buvo taikytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nevertino ir iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokė, tai yra, tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek lygtinio paleidimo metu darė naujas nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tai yra vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Sutinkama su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog atlikus pakartotinį nuteistojo L. S. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus.

Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo L. S. atžvilgiu yra nustatyti ir apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent tai, kad teigiamas požiūris į darbinę veiklą ir socialinių ryšiu palaikymas bei puoselėjimas bausmės atlikimo metu, tačiau bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis galimo lygtinio paleidimo metu neturi konkrečių planų siejamų su darbine veikla, kadangi pats nuteistasis nurodo, jog planuoja užsiimti individualia veikla, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šios aplinkybės nėra patvirtinęs. Vis dėlto, analizuojant nuteistojo ankstesnę darbinę patirti, pastebima, kad nuteistojo darbinė patirtis nėra stabili, o dalis įvykdytų nusikaltimų yra siejami būtent su finansinės naudos gavimu nusikalstamu būdu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog asmuo negebėdamas atsiriboti nuo jį destruktyviai veikiančių veiksnių, alkoholio vartojimo, neigiamai jį veikiančios socialinės aplinkos - tai gali būti ir aktyvuojantis kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau turi nepilnamečių išlaikytinių, bei, kaip pats nuteistasis nurodo, nesumokėtų administracinių nuobaudų, todėl finansinis stabilumas siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę yra labai svarbus veiksnys, kuris turi reikšmės kitiems nuteistojo elgesyje vyraujantiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, tokiems kaip emocijos, lėšų tvarkymas, mąstymas, gyvenimo būdas, nuostatos. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nepilnamečių vaikų tiek iš ansktesnių santykių, tiek iš dabartinių, tačiau šis pasauginis veiksnys nėra vertinimas kaip itin saugantis nuo rizikos pakartotinai nusikalsti, kadangi šis veiksnys egzistavo nuteistajam darant nusikalstamas veikas ir tai jo niekaip nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau skatintas du kartus. Pažymėtina, jog siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo pastangos ir akivaizdi pažanga turi būti disciplinuota, ilgalaikė ir maksimali, kas šiuo atveju nėra nustatyta, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kievienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (1 metus 8 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį L. S. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas, motyvacija darbui) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo taikymo nuteistajam tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam L. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Šilingaitės-Pečkienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. RV-22-1164 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam L. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.