- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-225-538/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02759-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- R. P., J. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams R. P., J. P. dėl sutartyje numatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo atnaujinti ieškovei 2011-03-09 pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą terminą atpirkti iš atsakovo R. P. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 2016-09-29 ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-05 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.2016-10-07 teisme gautas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo atsakovai prašė teismo priteisti iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad iki ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo atsakovai patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovų atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo bei atskirąjį skundą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-03 nutartimi prašymą tenkino. Priteisė iš ieškovės I. P. atsakovams R. P. ir J. P. kiekvienam po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad ieškovė savo prašyme nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisako ieškinio, tačiau pagal į bylą šalių pateiktus procesinius dokumentus bei formuluojamus prašymus, darytina išvada, jog ieškovės valios atsisakyti ieškinio neįtakojo atsakovų elgesys, pasireiškęs geranorišku ieškinio reikalavimų tenkinimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, inicijavusi teismo procesą, pati prisiėmė riziką dėl iš to kylančių padarinių.Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-03 nutartį panaikinti ir atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.Nurodo, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji stengėsi išvengti atsakovų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, prašydama sustabdyti bylą dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos, tačiau dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių tokios išlaidos atsirado, todėl atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti netenkintas. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (c.b. Nr. 2-186-965/2016) ieškovės priešieškinis buvo tenkintas ir sutartis pripažinta negaliojančia, tai reiškia, jog išnyko šios bylos ieškinio pagrindas ir ieškovė ieškinį po šio sprendimo įsiteisėjimo būtų atsiėmusi, tad šios bylos baigties rezultatas yra tas pats. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo praktiką, kai iš neįgalaus asmens priteistinos priešingos šalies teisinės pagalbos išlaidos yra mažinamos - Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1141-524/2016, vadovaudamasis protingumo principu, kurį taikė atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę (t. y. tai, kad ji yra neįgali), vietoj prašomų priteisti 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovams priteisė 70 Eur šių išlaidų. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į nurodytą Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad ieškovė I. P. nuo vaikystės turi negalią, jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas, atitinkamai turėjo būti mažinama priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2016-11-03 nutartį palikti nepakeistą; priteisti atsakovams iš ieškovės 100 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Nurodo, kad ieškovė prašymą dėl ieškinio atsisakymo pateikė 2016-09-29 kai dar sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-186-965/2016 ne tik, kad nebuvo priimtas, bet dar nebuvo pabaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-186-965/2016 priimtas tik 2016-11-08. Taip pat nurodo, kad advokato išlaidos negali būti mažinamos atsižvelgiant į turtinę padėtį, nes procesinės teisės normos numato, kad šalis gali būti atleista iš dalies tik nuo žyminio mokesčio, jokia procesinė norma nenumato atleidimo nuo atlyginimo kitai šaliai už advokato pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Kaip byloje nustatyta, ieškovė savo reikalavimų atsisakė, nors atsakovai nepatenkino ieškovės reikalavimų, pažymėtina, kad prašymą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė pateikė 2016-09-29, kai dar sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-186-965/2016 nebuvo priimtas. Atsakovų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jie vykdė įstatyme numatytą pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, taigi darytina išvada, kad atsakovai neturėtų patirti papildomų išlaidų dėl ieškovės inicijuoto proceso. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį, už kurį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 1784,75 Eur, taigi 500 eurų iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės, be to, yra žymiai mažesnės nei rekomenduojamas maksimalus bylinėjimosi išlaidų priteistinas dydis. Pažymėtina, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis), todėl apeliantės nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1141-524/2016, kurioje ieškovei vietoj 500 eurų priteista 70 eurų advokato išlaidų, neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kiti apeliantė argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.