- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-473-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00676-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 2.4.4.5.4Hipotekos pabaiga
- 2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. B. priešieškinį dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis, reikalavimo bei hipotekos teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir hipotekų išregistravimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje akcinė bendrovė „Mano bankas“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) EDS INVEST prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovo 106 880,42 Eur skolą (negrąžintą 83 110,75 Eur paskolos sumą, 20 777,69 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 2 991,98 Eur delspinigius); 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad atsakovui kilo pareiga grąžinti paskolintą sumą arba įrodyti skolos grąžinimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo: 1) 120 884,59 Eur skolą, t. y. 83 117,64 Eur skolą, 22 805,77 Eur palūkanas ir 14 961,18 Eur delspinigius; 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistą 120 884,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 941 Eur žyminį mokestį.
4. Atsakovas E. B. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. preliminaraus sprendimo ir priešieškinį, kuriame prašė:
4.1. pripažinti atsakovo prievoles pagal 2011 m. rugpjūčio 25 d. sutartį Nr. 11-00325LTL (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais), 2010 m. spalio 15 d. sutartį Nr. 10-00303LTL (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais), 2011 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. 11-00187LTL (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais) pasibaigusiomis 2016 m. balandžio 29 d;
4.2. pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir unija, pradinis kreditorius) ir ieškovės 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą;
4.3. pripažinti negaliojančia ab initio BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovės 2018 m. kovo 27 d. hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido UAB EDS INVEST hipotekos teisę (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir hipotekos teisę (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini);
4.4. pripažinti pasibaigusiomis ir išregistruotinomis notarės O. Ž. patvirtintas hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 4221) ir hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 7882) su visais pakeitimais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ išduotas 2016 m. kovo 21 d. sutikimas dėl įkeisto turto antrinio įkeitimo ir paskolų refinansavimo (toliau – ir Sutikimas) atitinka vienašalio sandorio požymius. Juo išreikšta sandorio šalies (BKU „Vilniaus taupomoji kasa“) valia dėl teisinių santykių, atsiradusių pagal tris paskolų sutartis, pasibaigimo (abipusių teisių ir pareigų panaikinimo) Sutikime nustatytomis sąlygomis t. y. atsakovui nuosavomis lėšomis (47 824, 60 Eur) bei kitų kredito unijų (kredito unijų „Sostinės kreditai“ ir AMBER) (toliau abi kartu – Unijos) lėšomis (289 600 Eur) įvykdant atsakovo įsipareigojimus pagal tris paskolų sutartis, lėšas pervedant į Sutikime nurodytą banko sąskaitą. Į tai buvo nukreipta BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valia. Tą patvirtina trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mano bankas“ bei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovo susirašinėjimas elektroniniu paštu 2016 m. balandžio 20–29 d. Atsakovas įgijo teisę, pagal Sutikime išdėstytas sąlygas, įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovui sumokėjus pinigus unijai pagal Sutikime išdėstytas sąlygas, prievolės atsiradusios pagal tris paskolų sutartis pasibaigė tinkamai jas įvykdžius. Atsakovas 2016 m. balandžio 19 d. pervedė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 47 954,60 Eur, 2016 m. balandžio 21 d. – 23,45 Eur. Likusią pagal Sutikimą mokėtiną sumą (289 619,62 Eur) Unijos, refinansuodamos kreditus, kuriuos atsakovui suteikė pradinė kreditorė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, pastarajai pervedė 2016 m. balandžio 28 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 17 d. galutiniu sprendimu nusprendė 2022 m. birželio 7 d. preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti:
6.1. pripažino pasibaigusiomis nuo 2016 m. balandžio 29 d. atsakovo E. B. prievoles pagal tris jo ir pradinės kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. spalio 15 d. ir 2011 m. gegužės 12 d. sudarytas kreditavimo sutartis (su vėlesniais sąlygų pakeitimais bei papildymais);
6.2. pripažino negaliojančia ab initio BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST 2018 m. kovo 27 d. hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido ieškovei UAB EDS INVEST hipotekos teisę (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir hipotekos teisę (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini);
6.3. pripažino pasibaigusiomis ir išregistruotinomis notarės O. Ž. patvirtintas hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 4221) ir hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. 7882) su visais pakeitimais;
6.4. priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB EDS INVEST 5 530,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas ir kreditorės AB „Mano bankas“ (buvusi KU „Sostinės kreditas“) bei BKU „AMBER“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarė sindikuoto kredito sutartį (toliau – Sindikuoto kredito sutartis), pagal kurią Unijos įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 30 d. išmokėti suteiktą 289 600 Eur kreditą atsakovo kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pastarosios atsakovui suteiktiems kreditams pagal tris paskolos sutartis refinansuoti (paskolų sutarys Nr. 10-00303 LTL, 11-00187 LTL ir 11-00325 LTL) (Sindikuoto kredito sutarties 2.2, 2.3 papunkčiai). Sindikuoto kredito sutartyje neįrašyta, kad refinansuojama tik dalis kredito sumos.
8. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 18 d. išdavė raštą, kuriame nurodė, kad 2016 m. balandžio 18 d. atsakovo skolos kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ likučiai yra:
8.1. pagal paskolos sutartį Nr. 10-00303 – 341 220,86 Eur;
8.2. pagal paskolos sutartį Nr. 11-00187 – 50 519,22 Eur;
8.3. pagal paskolos sutartį, kuri rašte įvardijama Nr. 12-00244 LTL (atsakovas tokios sutarties nebuvo sudaręs) – 20 939,25 Eur.;
8.4. iš viso – 412 679,33 Eur.
9. Nurodyta bendra skolos likučio suma yra 75 254,73 Eur didesnė už Sutikime nurodytą sumą. Atsakovas nesutiko su nurodytomis sumomis. Jis 2016 m. balandžio 19 d. raštu informavo bankroto administratorę UAB „Verslo konsultantai“ apie sudarytą Sindikuoto kredito sutartį ir pranešė apie nuosavomis lėšomis sumokėtą 47 954,60 Eur sumą kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.
10. Atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. raštu paprašė, kad bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ nurodytų atsakovo mokėtiną sumą kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo AB „Mano bankas“2016 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu paprašė, kad bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ nurodytų atsakovo mokėtiną sumą kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.
Žemesnės instancijos teismas
12. Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 20 d. elektroniniame laiške nurodė, kad visa atsakovo mokėtina suma 2016 m. balandžio 21 d. yra 289 623,45 Eur. Remdamasis nurodytu faktu, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė iš esmės patvirtino Sutikime nurodytą sumą.
13. Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 28 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovo mokėtina suma kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. balandžio 28 d. yra 289 619,62 Eur. Nurodyta suma tą pačią dieną mokėjimo nurodymu pervesta kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku patvirtino apie gautas lėšas ir hipotekos išregistravimą.
14. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Unijos ir atsakovas įvykdė Sutikime nurodytas sąlygas.
15. Pradinė kreditorė iki 2018 metų įvykdyto reikalavimų perleidimo nereiškė atsakovui pretenzijų dėl nevykdomų įsipareigojimų pagal paskolos sutartis. Tiek ieškovė, tiek pradinė kreditorė keitė poziciją dėl atsakovo skolos likučio, todėl teismas įvertino šalių pateiktų įrodymų apie skolos sumą patikimumą.
16. Pradinės kreditorės bankroto administratorė patvirtinimuose apie skolos likutį nurodė skirtingas sumas, nes pradinė kreditorė yra bankrutavęs juridinis asmuo, dalies jos pirminių dokumentų nėra išlikę, todėl teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pradinės kreditorės vardu pateikti įrodymai apie atsakovo skolos likutį nepatikimi.
17. Teismas pažymėjo, kad pradinė kreditorė yra finansų įstaiga, kurios pagrindinė veikla buvo paskolų suteikimas ir suteiktų paskolų administravimas. Dėl to pradinė kreditorė turėjo turėti patikimą apskaitos ir pirminių skolos gražinimo dokumentų administravimo sistemą.
18. Ieškovė UAB EDS INVEST yra skolų valdymo bendrovė. Ji specializuojasi reikalavimo teisių supirkimo srityje. Ji įrašyta į Lietuvos banko sudarytą viešąjį kredito davėjų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, sąrašą bei į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.
19. Teismas nusprendė, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus saugoti paskolų gavėjų įsipareigojimų vykdymą patvirtinančius dokumentus ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nesaugojo pirminių, iš dalies ir suvestinių dokumentų apie atsakovo įsipareigojimų vykdymą.
20. Išanalizavęs 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktį „Sąvokos“, teismas nurodė, kad pradinis kreditorius perleido visus įsipareigojimus ir perdavė paskolų bylas, tokia apimtimi, kokia jas saugo. Esant prieštaringiems duomenis apie skolos dydį, ieškovė privalėjo pateikti pirminius apskaitos dokumentus, kurie paneigtų atsakovo skolos dydį, nurodytą 2016 m. kovo 21 d. Sutikime, t. y. 337 424,60 Eur (289 600 Eur Unijų finansuojama dalis ir 47 824,60 Eur atsakovo lėšomis gražinama dalis). Ieškovė nenuginčijo nurodyto įrodymo. Teisme apklaustas liudytojas M. P., buvęs UAB „Mano bankas“ darbuotojas, kuris dalyvavo derinant Sindikuoto kredito sutarties sąlygas bei administruojant refinansavimo procesą, parodė, kad buvo derinamos visos skolos Pradinei kreditorei refinansavimo sąlygos. Įprasta verslo praktika yra visos paskolos (paskolų) sumos refinansavimas.
21. Teismas, įvertinęs Sindikuoto kredito sutarties, Sutikimo ir kreditorių raštų dėl atsisakymo nuo hipotekos turinį, liudytojo, šalių paaiškinimus, komercinę dalykinę verslo praktiką, padarė išvadą, kad tiek atskirais raštais dėl hipotekos nekilnojamajam turtui pabaigos, tiek Sutukimu buvo susitartos sąlygos, kurias įvykdžius, bankas atsisakys hipotekos ieškovės parduotam nekilnojamajam turtui.
22. Sindikuoto kredito sutarties 2.2 papunktyje „Kredito paskirtis“ nurodyta, kad kreditas suteikiamas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktam kreditui pagal 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. gegužės 12 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartis refinansuoti. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos pabaiga šalių susitarimu buvo sąlyginė. Taigi, ieškovei pareiga įvykdyti įsipareigojimus dėl hipotekos atsisakymo kilo tik tuo atveju, jeigu ji įvykdo visas nustatytas sąlygas. Pagal Sindikuoto kredito sutarties nuostatas ir šalių išreikštą valią sudarant šią sutartį bei praktiką ją vykdant, atsakovas įvykdė įsipareigojimus ieškovei ir pastaroji privalėjo panaikinti hipoteką pagal visas tris hipotekos sutartis.
23. Pasibaigus atsakovo prievolėms pradinei kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal visas paskolų sutartis, pasibaigė taip pat ir šias prievoles užtikrinanti hipoteka.
24. Teismas konstatavo, kad 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas jau buvo atsiskaitęs su BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Tai reiškia, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ jau neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido ieškovei reikalavimo teises, kurių pati neturėjo, todėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu šios sutarties dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Taigi, 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis (2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 2018 m. kovo 27 d. priėmimo–perdavimo akto 2018 m. kovo 27 d. priedo „Reikalavimo teisių sąrašas“ 7, 8 ir 9 eilės numeriu pažymėti punktai), kuriais BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido ieškovei reikalavimo teises pagal tris su atsakovu sudarytas paskolų sutartis, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl to teismas patenkino atsakovo priešieškinį ir nurodytą cesijos sutarties dalį pripažino niekine bei negaliojančia ab initio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB EDS INVEST prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
25.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje nėra duomenų apie visišką skolininko prievolių įvykdymą. Atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad jis nėra visiškai atsiskaitęs nei su pradine kreditore, nei su ieškove.
25.2. Lietuvos Respublikos teisės aktuose neįtvirtinta išimčių, kad prievolės, kylančios iš paskolos teisinių santykių, galėtų būti vykdomos kaip nors kitaip ar prievolės įvykdymui pagrįsti taikomos kitokios įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjant, kad įvykdyta prievolė, kilusi iš teisinių paskolos santykių, yra nereikšminga tai, kokių subjektų ginčas dėl prievolės kilo. Nurodyta aplinkybė (subjektų specifiškumas) galėtų turėti įtakos sprendžiant ginčą dėl paskolos sutarties sąlygų sąžiningumo (vertinant, ar buvo įgyvendintos atsakingo skolinimosi taisyklės ar pan.).
25.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, apskųstas sprendimas priimtas pažeidus tiek procesą reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
25.4. Apskųstas sprendimas priimtas vienintelio rašytinio įrodymo pagrindu. Kiti byloje esantys įrodymai ignoruoti. Ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad pradinės kreditorės sutikimų datos skiriasi. Be to, ji davė sutikimus dėl skirtingų sumų. Dėl to, buvo būtina vadovautis kasacinio teismo praktika ir įvertinti rašytinius įrodymus apie atliktus mokėjimus pagal paskolos sutartis. Teismas sprendimą priėmė paneigęs rašytinius įrodymus ir neįvertinęs to, kad pradinė kreditorė išdavė mažiausiai penkis pranešimus dėl skirtingo skolos likučio.
25.5. Sprendimas priimtas išimtinai vadovaujantis pradinės kreditorės 2016 m. kovo 21 d. pažyma. Joje nurodyta, kad 2016 m. kovo 21 d. skolininko įsipareigojimai buvo iš viso 337 424,60 Eur. Pažymoje taip pat paaiškinta, kad pradinė kreditorė sutiktų išregistruoti hipotekas, jeigu: „289 600 Eur yra kredito unijų finansuojama dalis ir 47 824,60 Eur E. B. <...> nuosavų lėšų dalis“. Taigi, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. kovo 21 d. skolininkas galbūt sumokėjo 47 977,36 Eur įsipareigojimų likutį. Visgi, skolininkas tokių duomenų nepateikė, o ieškovė jų neturi.
25.6. Pažymėjo, kad Sutikime yra nurodyta, jog pradinė kreditorė atsisakytų dalies įkeistų objektų hipotekų, jeigu skolininkas sumokėtų pirmiau nurodyto dydžio skolos dalį. Likusios hipotekos nebūtų (ir nebuvo) išregistruotos, nes skolininkas net ir šiuo metu nėra iki galo grąžinęs visos skolos. Atsakovas žinojo, kad pradinė kreditorė išregistravo tik dalį hipotekų, o likusi turto dalis liko įkeista pradinės kreditorės (vėliau – ieškovės) naudai. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas negalėjo pakomentuoti nurodytų aplinkybių.
25.7. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes iš ieškovės pareikalavo įrodyti tai, kas neįmanoma. Ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad atsakovas ilgai, t. y. iš esmės iki pat 2014 metų nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų paskolos sutartimis. Ieškovė neturi ir negalėjo turėti jokių rašytinių įrodymų apie teismo nurodytu laikotarpiu atliktus mokėjimus, nes atsakovas iš viso nevykdė įsipareigojimų. Juos atsakovas pradėjo vykdyti tik retkarčiais nuo 2014 metų.
25.8. Ieškovė pateikė pradinės kreditorės buhalterinę apskaitą vedusio asmens parengtas, pasirašytas ir antspaudu patvirtintas pažymas, kuriose užfiksuoti atsakovo mokėjimai. Ieškovė negali pateikti pirminių dokumentų, patvirtinančių atsakovo atliktus mokėjimus, nes jų neturėjo ir neturi. Atsakovas, atlikęs mokėjimus pradinei kreditorei, nepristatydavo mokėjimo nurodymų. Tokios pareigos nenustatyta nei paskolos sutartyje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Teismas neįvertino to, kad būtent atsakovas disponuoja tokia informacija, bet jos nepateikė į bylą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė devyniolika mokėjimų nurodymų. Tai įrodo, kad atsakovas atliktų mokėjimų išrašus saugo, bet jų visų į bylą neteikia, nes anksčiau neatliko jokių mokėjimų.
Atsiliepimas
26. Atsakovas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. kovo 21 d. išduotas sutikimas atitinka vienašalio sandorio požymius. Jo pagrindu atsakovas įgijo teisę, pagal Sutikime išdėstytas sąlygas, įvykdyti įsipareigojimus pradinei kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Atsakovui įgyvendinus nurodytą teisę (sumokėjus pinigus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“), prievolės, atsiradusios pagal tris paskolos sutartis, pasibaigė tinkamai jas įvykdžius. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prievolės įvykdymą priėmė 2016 m. balandžio 29 d. Taigi, prievolės įvykdytos iki galo.
26.2. Pasibaigė taip pat ir pirmiau nurodytas prievoles užtikrinanti hipoteka. Hipotekos sandoriais įkeistas turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) antrine hipoteka Unijų naudai įkeistas nebuvo, nes Unijos to nereikalavo (hipotekų identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina Unijų išduotas 2016 m. vasario 19 d. raštas dėl kredito suteikimo. Prievolėms pasibaigus pagal tris paskolų sutartis, pradinė kreditorė turėjo išregistruoti hipotekas.
26.3. Tai, kad 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas jau buvo iki galo atsiskaitęs su pradine kreditore, reiškia, jog pastaroji neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, todėl negalėjo jos perleisti.
Šalies argumentai
26.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė, jog atsiskaitė su pradine kreditore. Jis įrodinėjimo pareigą įvykdė, o ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes dėl visiško atsiskaitymo.
26.5. Pradinės kreditorės 2016 m. kovo 21 d. sutikime nenurodyta, kad dalis hipotekos liks įregistruota BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vardu. Sutikimas net du kartus koreguotas Sindikuoto kredito sudarymo dieną, nes bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ vis padarydavo klaidų. Sutikime nurodytos tik to turto hipotekos, kuris antrine hipoteka turėjo būti įkeistas Unijų naudai.
26.6. Ieškovė nurodė dokumentus, kurių, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Atsakovo nuomone, toks dokumentų parinkimas netikslingas. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, byloje apklausto liudytojo M. P. parodymus ir padarė išvadą, kad pradinė kreditorė atsakovui nereiškė pretenzijų dėl netinkamo atsiskaitymo. Ieškovė reikalavimus grindė neišsamiais netiesioginiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – patikra, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį ir patenkindamas atsakovo priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovas E. B. sudarė tris paskolos sutartis – 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. gegužės 12 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d.
30. Paskolos sutartimis pradinė kreditorė atsakovui suteikė bendrą 392 811,63 Eur (1 356 300 Lt) paskolą:
30.1. 2010 m. spalio 15 d. paskolos sutartimi – 306 997,22 Eur (1 060 000 Lt); paskolos grąžinimo terminas – iki 2015 m. spalio 25 d.; metinė palūkanų norma – 10 proc.; delspinigių dydis – 0,2 proc.;
30.2. 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartimi – 68 639,94 Eur (237 000 Lt); paskolos grąžinimo terminas – iki 2016 m. balandžio 25 d.; metinė palūkanų norma 9 proc.; delspinigių dydis – 0,2 proc.;
30.3. 2011 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartimi – 17 174,47 Eur (59 300 Lt), paskolos grąžinimo terminas 2016 m. rugpjūčio 25 d.; metinė palūkanų norma 9 proc.; delspinigių dydis – 0,2 proc.
31. Tinkamas paskolos sutarčių vykdymas, be kita ko, užtikrintas nekilnojamojo turto hipotekos sandoriais:
31.1. hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, pagal 2010 m. spalio 15 d. paskolos sutartį įkeistos 115,30 kv. m negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
31.2. hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, pagal 2010 m. spalio 15 d. paskolos sutartį įkeistos 413,97 kv. m negyvenamos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
31.3. hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį įkeistos 115,30 kv. m negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 413,97 kv. m negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
31.4. hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, pagal 2011 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartį įkeista 51,96 kv. m neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
32. Pradinės kreditorės 2016 m. vasario 29 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. vasario 29 d. atsakovo įsipareigojimai yra 406 248,90 Eur. Pažymoje paaiškinta, kad pradinė kreditorė sutiktų išregistruoti hipotekas, jeigu 289 600 Eur būtų finansuojama Unijų lėšomis ir 116 648,90 Eur – atsakovo nuosavomis lėšomis. Esminė sąlyga atsakovo įsipareigojimams pagal paskolos sutartis refinansuoti buvo 116 648,90 Eur nuosavų lėšų dalis. Nurodytas sutikimas įteiktas atsakovui pasirašytinai 2016 m. vasario 29 d.
33. Pradinės kreditorės 2016 m. kovo 15 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. kovo 15 d. atsakovo įsipareigojimai yra 385 401,96 Eur. Pažymoje paaiškinta, kad pradinė kreditorė sutiktų išregistruoti hipotekas, jeigu 289 600 Eur būtų finansuojama Unijų lėšomis ir 95 801,96 Eur – atsakovo nuosavomis lėšomis. Esminė sąlyga atsakovo įsipareigojimams pagal paskolos sutartis refinansuoti buvo 95 801,96 Eur nuosavų lėšų dalis. Nurodytas sutikimas įteiktas atsakovui pasirašytinai 2016 m. kovo 16 d.
34. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. kovo 21 d. išduotame sutikime dėl įkeisto turto antrinio įkeitimo ir paskolų refinansavimo nurodyta, kad visa pagal tris paskolų sutartis 2016 m. kovo 21 d. atsakovo pradinei kreditorei mokėtina suma buvo 337 424,60 Eur, t. y. 289 600 Eur – Unijų finansuojama dalis ir 47 824,60 Eur – atsakovo nuosavomis lėšomis mokėtina suma (1 t., b. l. 13). Nurodytame sutikime įrašyta, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsisakytų dalies hipotekomis įkeistų objektų hipotekų, jeigu atsakovas atliktų nurodyto dydžio dalies įsipareigojimų apmokėjimus.
35. Atsakovas bei kreditorės AB „Mano bankas“ ir KU AMBER 2016 m. balandžio 12 d. sudarė Sindikuoto kredito sutartį, pagal kurią iš dalies refinansuota iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos sutartimis atsakovui paskolinta suma t. y. Unijos sumokėjo pradinei kreditorei iš viso 289 619,62 Eur. Dalį paskolos sutartimis pasiskolintos sumos grąžino pats atsakovas sumokėjęs 47 954,60 Eur.
36. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. balandžio 18 d. atsakovui pateiktame pranešime dėl skolos likučio, nurodyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. atsakovo įsipareigojimų likutis 412 679,33 Eur, t. y.: pagal 2010 m. spalio 15 d. paskolos sutartį – 341 220,86 Eur, pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr. – 50 519,22 Eur, pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį – 20 939,25 Eur.
37. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ išregistravo sutartinės hipotekos sandorių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalį dėl 413,97 kv. m negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo. Hipotekos sandoriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl 115,30 kv. m negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neišregistruoti.
38. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir apeliantė UAB EDS INVEST 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido ieškovei reikalavimo teises pagal paskolos sutartis ir visas jų užtikrinimo priemones, taip pat ir hipotekos teises pagal atsakovo ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytus hipotekos sandorius (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
39. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovas informuotas 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu.
40. Apeliantė 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir informavo, kad 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovo įsipareigojimų likutis yra toks:
40.1. pagal 2010 m. spalio 15 d. paskolos sutartį – 48 939,81 Eur, t. y. 34 223,64 Eur negrąžinta kredito suma, 8 555,91 Eur palūkanos ir 6 160 Eur delspinigiai;
40.2. pagal 2011 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį – 45 387,39 Eur, t. y. 31 739,43 Eur negrąžinta kredito suma, 7 934,86 Eur palūkanos ir 5 713,10 Eur delspinigiai;
40.3. pagal 2011 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartį – 26 557,39 Eur, t. y. 17 154,57 Eur negrąžinta kredito suma, 6 315 Eur palūkanos ir 3 087,82 Eur delspinigiai.
41. Nurodytoje pretenzijoje apeliantė pareikalavo atsakovo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d., įvykdyti visus pradelsus įsipareigojimus, bet atsakovas nesutiko to padaryti.
42. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi KU AMBER pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodytos unijos reikalavimo teisė pagal Sindikuoto kredito sutartį perleista UAB EDS INVEST 3, kuri vėliau t. y. 2021 m. balandžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui AB „Mano bankas“. Nurodytas trečiasis asmuo šiuo metu yra vienintelis kreditorius pagal Sindikuoto kredito sutartį.
43. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą byloje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).
45. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet taip pat ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apeliantė nepaneigė apskųstame sprendime nurodytų aplinkybių, jog ieškovė, įrodinėdama ieškinyje keliamus reikalavimus, pateikė tik dalį išrašų, pagrindžiančių paskolos administravimo laikotarpį, t. y. pateikė išrašus iš apskaitos už laikotarpį nuo 2013 iki 2016 metų, nurodydama atliktus mokėjimus. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos atsakovui suteiktos 2010 ir 2011 metais, darytina išvada, kad apeliantė nepateikė duomenų apie paskolų grąžinimo ir palūkanų sumokėjimą iki 2013 metų faktą.
47. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo finansų įstaiga, kurios pagrindinė veikla – paskolų suteikimas ir suteiktų paskolų administravimas, todėl būtent jai teko pareiga įsigyti patikimą apskaitos ir pirminių skolos dengimo dokumentų administravimo sistemą. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ administratorei neperduoti visi pirminiai ir išvestiniai dokumentai apie atsakovo įsipareigojimų vykdymą. Dėl nurodytos priežasties, perėmusi kreditoriaus reikalavimą į atsakovą, apeliantė nagrinėjamoje byloje nesugebėjo įrodyti reikalavimo pagrįstumo. Taigi, esant byloje prieštaringiems duomenimis apie paskolos grąžinimą ir likučius, būtent apeliantei teko pareiga pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. To nepadariusi, apeliantė turi prisiimti neigiamus tokio įrodymų nepateikimo padarinius. Priežastys, dėl kurių apeliantei pradinės kreditorės bankroto administratorė perdavė ne visus su į atsakovą nukreiptu reikalavimu susijusius dokumentus, nagrinėjamoje byloje neturi įtakos įrodinėjimo naštos bylos šalims paskirstymui.
48. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Savo argumentus apeliantė grindžia kasacinio teismo nutartimis, kuriose suformuota taisyklė, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
49. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03).
50. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).
51. Kasacinio teismo praktikoje, patvirtinant ir detalizuojant pirmiau aptartus konstitucinėje jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, ne sykį pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).
52. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentacija, kad būtent atsakovui (paskolos gavėjui) teko procesinė pareiga įrodyti, kad jis grąžino paskolas, kurias jam suteikė pradinė kreditorė. Pažymėtina, kad atsakovas nurodytą pareigą įvykdė ir paskolos grąžinimo faktą įrodė netiesioginiais įrodymais: į bylą pateiktu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. kovo 21 d. išduotu sutikimu dėl įkeisto turto antrinio įkeitimo ir paskolų refinansavimo, kuriame, nurodyta kad, refinansuojant 337 424,60 Eur, 47 824,60 Eur atsakovas turės sumokėti nuosavomis lėšomis, o dvi Unijos (refinansuotojos) – 289 600 Eur (t. 1, b. l. 13; 2 t., b. l. 92); Sindikuoto kredito sutartis (1 t., b. l. 14–17); Sindikuoto kredito pagrindu AB „Mano bankas“ (buvusi KU „Sostinės kreditas“) 2016 m. balandžio 28 d. atliktas 289 619,62 Eur mokėjimas pradinei kreditorei; atsakovo mokėjimas pradinei kreditorei 47 954,60 Eur atliktas dviem mokėjimo pavedimais (t. 1, b. l. 25, 26); pradinės kreditorės ir Unijų atstovų susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2016 m. balandžio 20, 27–29 d. (1 t., b. l. 21–24). Iš viso pradinei kreditorei sumokėta 337 574,22 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikri įrodymų esantys prieštaravimai nagrinėjamoje byloje vertinami atsakovo naudai, nes, pirmiau nurodyta, kad ieškovė ir pradinė kreditorė, kaip finansų įstaigos, tinkamai nesilaikė pareigos išsaugoti visus apskaitos dokumentus. Dėl visų pirmiau aptartų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė skolos pagal su pradine kreditore sudarytas paskolos sutartis grąžinimo fakto.
53. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teisingai nurodė, kad apeliantė remiasi tik keliais įrodymais, kurių, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Visgi iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, be kita ko ir apeliantės pateiktus paaiškinimus bylą nagrinėjant iš esmės ir nustatė su atsakovo prievolių pradinei kreditorei įvykdymu susijusias aplinkybes remdamasis bylos įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina atsakovo atsiskaitymo su pirminiu kreditoriumi ir paskolos refinansavimo faktą, taip pat rėmėsi byloje apklausto liudytojo parodymais bei įvertino faktą, jog pirminė kreditorė nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo prievolių įvykdymo. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl nesivadovavo apeliantės nurodytais įrodymais (pradinės kreditorės pažymomis apie atsakovo skolą). Pateiktų įrodymų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Taigi, teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad apeliantė reikalavimus atsakovui grindė iš esmės tik netiesioginiais įrodymais.
54. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų kitokio vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog apskųstas sprendimas yra nepagristas ar jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
56. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad būtent Sutikime užfiksuota, jog pradinė kreditorė atsisakytų dalies hipoteka įkeistų objektų įkeitimo, jeigu atsakovas apmokėtų nurodyto dydžio dalies skolą. Apeliantės teigimu, likusios hipotekos nebūtų (ir nebuvo) išregistruotos, nes atsakovas šiuo metu nėra iki galo grąžinęs skolos.
57. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog pagal Sindikuoto kredito sutarties nuostatas ir šalių išreikštą valią sudarant nurodytą sutartį bei elgesį jos sudarymo ir vykdymo metu (kuris užfiksuotas elektroniniuose laiškuose), atsakovas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pradinei kreditorei (tuo pačiu ir ieškovei), o pradinė kreditorė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turėjo pareigą panaikinti hipoteką pagal visas tris hipotekos sutartis. Visiškai atsiskaičius su pradine kreditore ir įvykdžius Sindikuoto kredito sutartį, atsakovo prievolėms pradinei kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pasibaigė visa apimtimi pagal visas tris paskolų sutartis, todėl pasibaigė taip pat ir nurodytų prievolių įvykdymą užtikrinanti hipoteka. Hipotekos sandoriais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įkeistas turtas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) antrine hipoteka Unijų (refinansuotojų pagal Sindikuoto kredito sutartis) naudai neįkeistas, nes pastarosios to nereikalavo. Nurodytas aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktas pradinei kreditorei Unijų išduotas 2016 m. vasario 19 d. raštas dėl kredito suteikimo (4 t., b. l. 139). Nurodytame rašte Unijos patvirtino, kad jų reikalavimams pagal Sindikuoto kredito sutartį užtikrinti pakanka antrine hipoteka įkeisto turto vertės. Taigi, pasibaigus atsakovo prievolėms pagal visas tris paskolų sutartis, hipotekos (kurių identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo būti išregistruotos.
58. Apibendrindama nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo patenkinti jos apeliacinį skundą.
59. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.
60. Kiti bylos šalių argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
61. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija prašymo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.