- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1830-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00314-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
- 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lorrys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1341-808/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lorrys“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Lorrys“ atstovaujama bankroto administratorės ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. K. 18 271,32 Eur žalos atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutartimi UAB „Lorrys“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta MB ,,Ius Lt“ (ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodoma kaip uždaroji akcinė bendrovė, tačiau iš viešai prieinamų registro duomenų matyti, kad juridinis asmuo yra mažoji bendrija). Atsakovė J. K. įmonės vadove buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o vėliau įmonės vadovu buvo I. G.. Jis (duomenys neskelbtini) mėnesį su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lorrys“ iškėlimo. Įmonės balanso duomenimis ((duomenys neskelbtini)), įmonė turėjo turto už 76 983,73 Eur, įsipareigojimai sudarė 175 419,95 Eur, pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai buvo 147 288,88 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai – 15 104,38 Eur. Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimus. Įmonė nemoki buvo jau (duomenys neskelbtini), nes negalėjo atsiskaityti su kreditoriais pagal 2018 m. rugsėjo mėnesio PVM sąskaitas faktūras. Finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė neteikė nuo jos įregistravimo VĮ Registrų centre, todėl negalima tiksliai įvertinti įmonės finansinę būklę. Atsakovė registrui neteikė tokių duomenų, nors tokią pareigą turėjo nuo (duomenys neskelbtini), kaip ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu atsiradusios prievolės kreditoriams sudarė: UAB „Delamode Baltics“ – 480 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą); UAB Legal Balance – 600 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „EKSPEDICINIŲ PASLAUGŲ AGENTŪRA“ – 2 900 Eur (pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras); UAB BALTIC SHIPPING CENTRE – 14 324,82 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras); UAB „WLC“ – 4 640 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras), t. y. viso – 22 944,82 Eur. Netinkamas atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigų vykdymas sukelia jai civilines teisines pasekmes – prievolę atlyginti žalą, kuri pasireiškė atsakovės neteisėtais veiksmais (pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas).
1.2. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai rodo, kad atsakovė turėjo parašo teisę, taip pat ir SODRA bei VMI prieigas, atstovauti UAB „Lorrys“. Atsakovė nurodo formaliai pasirašinėjusi reikiamuose dokumentuose. Taigi ji atliko visas vadovo funkcijas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji nežinojo apie įmonės faktinę ir sistemingai blogėjančią finansinę situaciją, nes ji turėjo visas prieigas prie įmonės banko sąskaitų, SODRA ir VMI sistemų. Aplinkybė, kad be formalaus vadovo bendrovėje tariamai veikė faktinis vadovas, nepašalina jos, kaip oficialiai paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jai įstatymo nustatytų pareigų vykdymą. Atsakovei pasitraukus iš vadovės pareigų, įmonė jau buvo bankrutavusi, o vadovu paskyrus I. G. – buvo pradanginti įmonės dokumentai, galimai ir turtas. Prieš pat bankroto bylą vadovu buvo paskirtas asmuo, kurį sudėtinga surasti dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriam bankrutavusios įmonės sukeliamos neigiamos teisinės ir ekonominės pasekmės neturi jokios esmės, nes tokie asmenys neturi nei turto, nei piniginių lėšų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pasitraukdama iš UAB „Lorrys“ vadovės pozicijų naujam vadovui tinkamai perdavė įmonės dokumentus, turtą bei sudarė finansines ataskaitas. Atsakovei buvo žinoma apie faktinį bendrovės nemokumą, tačiau ji nesiėmė veiksmų sumažinti neigiamas pasekmes ir užkirsti kelią kreditoriams padarytos žalos didėjimui, t. y. ji nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) Rostija, UAB dirbo projektų vadove, o šios įmonės akcininku buvo I. G., įmonė vykdė krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais veiklą. (duomenys neskelbtini) I. G. nusprendė prekiauti baldais ir pasiūlė būti UAB ,,Lorrys“ formalia direktore, nes jis, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, pats negali būti direktoriumi dėl įvairių formalumų, tačiau žadėjo faktiškai pats viskam vadovauti. Sutikus būti formalia vadove, nes planuojama įmonės veikla neatrodė rizikinga, už darbą buvo gaunamas apie 400 Eur mėnesinis atlyginimas. UAB ,,Lorrys“ realiai vadovavo I. G., kuris spręsdavo dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, dėl darbo tvarkos, jis duodavo nurodymus darbuotojams, priimdavo visus verslo sprendimus. Tiek Rostija, UAB tiek ir UAB ,,Lorrys“ veikė tose pačiose patalpose, adresu Agrastų g. 2, Vilniuje.
2.2. Suprastėjus Rostija, UAB finansinei padėčiai, I. G. nusprendė krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais bei ekspedijavimo veiklą vykdyti ir per UAB ,,Lorrys“. Tada įmonėje atsirado skolos. Atsakovė negalėjo daryti įtakos priimamiems sprendimams, nes faktiniu vadovu buvo ir visus sprendimus priiminėjo I. G.. Pripažinus, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) faktiniu UAB ,,Lorrys“ vadovu buvo kitas asmuo – I. G., jam tektų atsakomybė už žalos kreditoriams padarymą ir nesikreipimą į teismą laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) UAB ,,Lorrys“ jau buvo nemoki, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų ir Vilniaus apygardos teismas tokio fakto nekonstatavo. Bankroto byloje nemokumas konstatuotas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) tarpinį balansą. Kadangi nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė akcininko sprendimu buvo atšaukta iš įmonės vadovės pareigų, ši data yra tikroji įgaliojimų pasibaigimo data, nors duomenys apie vadovo pasikeitimą VĮ Registrų centre įregistruoti tik (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepagrįstai dėl visų nuostolių kalta laiko tik atsakovę, net ir už tuos, kurie atsirado nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai atsakovė nebebuvo įmonės vadove ir negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) susidarė esminė ieškiniu reikalaujamų atlyginti nuostolių suma – 20 844,82 Eur. Taigi atsakovė nėra atsakinga už kitų asmenų neįvykdytas prievoles UAB ,,Lorrys“ kreditoriams.
2.4. Ieškovė nepagrįstai sieja atsakomybės buvimą su turimais formaliais įgaliojimais SODRA, VMI, nors taip buvo sudaryta regimybė, kad atsakovė yra įmonės vadovė, tačiau įmonės vardu veikė kitas asmuo – tikrasis įmonės vadovas, priiminėjęs esminius verslo sprendimus. Ieškovė nepagrįstai bando formuoti nuomonę, kad I. G. buvo tik pasinaudota, siekiant visas bankroto bylos iškėlimo pasekmes perkelti iš esmės nemokiam asmeniui ar asmeniui, kurį sunku surasti dėl jo neaiškios gyvenamosios vietos. Ieškovė nepateikė duomenų nei apie I. G. nemokumą ar jo turtinę padėtį, nei apie jo gyvenamąją vietą.
2.5. Vadovaujant I. G. įmonė tapo nemoki ir turėjo didžiausius įsiskolinimus kreditoriams. Tikrasis įmonės vadovas I. G. priiminėjo esminius verslo sprendimus, įskaitant ir sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų apie įmonės vadovo pasikeitimą registrui nepateikė būtent I. G., kuris tą padarė tik (duomenys neskelbtini), nors atsakovė jau nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo net formalia vadove. Atšaukus asmenį iš vadovo pareigų, jis netenka visų įgalinimų veikti įmonės vardu, todėl atsakovė nėra atsakinga už nuostolius, susidariusius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo turto už beveik 77 000 Eur ir buvo pajėgi atsiskaityti už ieškinyje nurodytas skolas. Tai, kad ieškovė neturi pakankamai duomenų pagrįsti įmonės nemokumo atsiradimo momentą, nei tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutartyje, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti, kad įmonė buvo nemoki atsakovės vadovavimo įmonei metu. Atsakovė formalia įmonės vadove buvo paskirta nepilniems finansiniams metams, o finansinių dokumentų rinkinys už 2018 metus turėjo būti pateiktas 2019 metais, t. y. kai įmonei jau vadovavo I. G., todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų patvirtinęs finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį už ankstesnius metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-06 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei J. K. iš ieškovės BUAB „Lorrys“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Ius Lt“, 1 293,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos iš administravimui skirtų lėšų.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutartimi UAB „Lorrys“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta MB „Ius Lt“. Minėta teismo nutartimi bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą. Į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl minėtos bylos UAB „Lorrys“ iškėlimo (duomenys neskelbtini) mėnesį kreipėsi įmonės vadovas I. G.. VĮ Registrų centro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonės vadove buvo atsakovė J. K., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) įmonės vadovu buvo I. G..
3.2. 2020-05-13 nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 39 035,76 Eur sumai, o 2020-04-24 nutartimi I. G. paskirta 400 Eur bauda už įstatyme nustatytos pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą bei duomenis apie savo turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nevykdymą.
3.3. Atsakovės J. K. vadovavimo laikotarpiu susidarė prievolės kreditoriams: UAB „Delamode Baltics“ – 480 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą); UAB Legal Balance – 600 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „EKSPEDICINIŲ PASLAUGŲ AGENTŪRA“ – 2 900 Eur (pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras); UAB BALTIC SHIPPING CENTRE – 14 324,82 Eur (pagal 2018-11-08, 2019-03-28 (paslaugos užsakytos 2018-10-16), 2018-11-14, (duomenys neskelbtini), 2018-11-26 (paslaugos užsakytos 2018-09-27), 2018-12-06 (paslaugos užsakytos 2018-10-02, 2018-10-03), 2018-12-06 (paslaugos užsakytos (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas-faktūras)); UAB „WLC“ – 4 640 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas-faktūras) sudaro 22 944,82 Eur sumą. SODROS duomenimis UAB „Lorrys“ atsakovė dirbo tik nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) UAB „Lorrys“ priimtas vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo išrinkimo (registravimo data – (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad J. K., kaip vadovės įgaliojimai nutrūko (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nauju įmonės direktoriumi paskirtas I. G.. 2019-07-29 BUAB „Lorrys“ statusas įregistruotas kaip „bankrutavęs“.
3.4. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs SODRA duomenis, kad UAB „Lorrys“ atsakovė dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o iš vadovės pareigų realiai buvo atleista (duomenys neskelbtini) sprendimu, sprendė, kad aplinkybė, jog Juridinių asmenų registre duomenys apie įmonės vadovą nepakeisti laiku, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė įmonės vadove buvo iki (duomenys neskelbtini), nes šią aplinkybę paneigia (duomenys neskelbtini) UAB „Lorrys“ vienintelio akcininko sprendimas.
3.5. Teismas vertino, kad nors atsakovė formaliai ir buvo paskirta UAB „Lorrys“ vadove, tačiau realiai, ji jokių vadovavimo funkcijos veiksmų nevykdė ir nepriiminėjo esminių sprendimų, o nurodytus veiksmus nuolat atliko kitas asmuo – I. G., kuris ir pripažintinas įmonės faktiniu vadovu ir asmeniu atsakingu už įmonei padarytą žalą.
Šalies argumentai
3.6. Ieškovės teiginys, kad UAB „Lorrys“ nemoki buvo jau nuo (duomenys neskelbtini), yra deklaratyvus samprotavimas nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutartyje iškeliant bankroto bylą, nekonstatuotas įmonės nemokumas nuo (duomenys neskelbtini), nes bankroto byla buvo keliama remiantis (duomenys neskelbtini) tarpiniu balansu.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Teismas sprendė, kad neįrodžius, jog ieškinyje nurodytą žalą lėmė būtent atsakovės veiksmai bei į bylą nepateikus duomenų apie bankroto administratoriaus kreipimąsi į I. G., kaip paskutinį įmonės vadovą, ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl neperduoto įmonės turto, negrąžintų piniginių lėšų ar įmonės dokumentų išreikalavimo, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog ieškinyje nurodytą žalą nulėmė išimtinai atsakovės veiksmai (neveikimas).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė BUAB „Lorrys“, atstovaujama bankroto administratorės, apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB ,,Lorrys“ ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Aplinkybę, kad atsakovė iki pat (duomenys neskelbtini) buvo įmonės vadove, patvirtina ir įrodymai, kad iki (duomenys neskelbtini) atsakovė turėjo parašo teisę valdyti įmonės sąskaitas banke, turėjo teisę atstovauti SODRA ir VMI. Aplinkybė, kodėl tiek buvo delsiama įregistruoti vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registre, nėra aiški, be to, pasikeitus vadovui bei atsakovei nutraukus darbo santykius su įmone, ji neprarado teisės naudotis mokėjimo kortele, kuri buvo susieta su įmonės sąskaita.
4.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, jog ji: „tik formaliai pasirašinėjo reikiamuose dokumentuose, tačiau faktiškai jokių vadovės funkcijų nevykdė“. Atsakovei, kaip įmonės vadovei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė, turėjo pareigą domėtis įmonės finansiniais įsipareigojimais, užtikrinti, jog įmonė vykdytų veiklą laikantis įstatymų, o taip pat ir pareigą užtikrinti savalaikį ieškovės prievolių vykdymą kreditoriams bei inicijuoti įmonės bankroto bylą. Tai, jog atsakovė visiškai nesiėmė priemonių, kad šios pareigos būtų įvykdytos, nesidomėjo realia įmonės finansine būkle, įmonės prievolėmis kreditoriams, tik patvirtina atsakovės, kaip įmonės vadovės, aplaidų ir neatsakingą elgesį, kuris neatitinka rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato, ir kuris negali būti pateisinamas ir laikomas pagrindu atleisti atsakovę nuo įstatyme vadovui nustatytų pareigų vykdymo.
Atsiliepimas
4.3. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog atsakovė veikė kaip de jure vadovė, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei, kaip de jure vadovei, atsakomybė negali kilti. Kai yra nustatoma, jog įmonėje veikė keli asmenys, iš kurių vienas buvo faktinis vadovas, organizavęs įmonės veiklą, o kitas veikė kaip de jure vadovas, vykdęs faktinio vadovo nurodymus – atsakomybė už įstatyme įtvirtintų vadovo pareigų pažeidimą kyla ne tik faktiniam, bet ir de jure vadovui.
4.4. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2019-04-03 nutartyje iškeliant bankroto bylą, nekonstatavo įmonės nemokumo nuo (duomenys neskelbtini), o bankroto byla buvo keliama remiantis (duomenys neskelbtini) tarpiniu balansu, savaime nepaneigia ieškovės argumentų, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Iškeliant bankroto bylą teisme, teismas nėra įpareigotas nustatinėti įmonės nemokumo atsiradimo momentą – teismas vertina, ar kreipimosi su pareiškimu metu įmonė yra moki ar nemoki. Ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė savo teiginius apie įmonės nemokumo atsiradimo momentą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Įmonė jau nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais pagal (duomenys neskelbtini) mėnesio PVM sąskaitas faktūras. Kadangi įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už jokį ataskaitinį laikotarpį, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokį turtą įmonė turėjo ir ar išvis turėjo. Tačiau įmonės nemokumas gali būti nustatomas ne vien pagal įmonės balanso duomenis, kurių nagrinėjamu atveju nėra objektyvių galimybių nustatyti, bet remiantis ir kitais rodikliais. Įmonė buvo nemoki jau (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės vadovavimo laikotarpiu, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, kuri lygi bendram išaugusiam įmonės skolų dydžiui atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu – 22 944,82 Eur. Įmonė nuo tam tikro momento nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais ir skolos tik didėjo, o neatsiskaitymas su kreditoriais vyko nuo (duomenys neskelbtini), todėl egzistuoja pagrindas reikšti atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pažymint, jog atsakovės atlygintina žala buvo apskaičiuota ne pagal visus įmonės patvirtintus kreditorių reikalavimus, tačiau būtent pagal įmonės skolinius įsipareigojimus, atsiradusius atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu.
5. Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškovės BUAB ,,Lorrys“ apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
5.1. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tikrasis įmonės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo I. G. ir būtent jis atlikinėjo vadovui skirtas funkcijas, jam buvo pavaldūs įmonės darbuotojai ir tik jis realiai priiminėjo visus sprendimus dėl įmonės veiklos, įskaitant ir sprendimus dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. J. ir G. V., o atsakovė dirbo su baldų pardavimo projektais įmonėse UAB ,,Lorrys“ ir Rostija, UAB, jos vadove niekas iš darbuotojų nelaikė. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) susitarimas bei (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartis tarp I. G. ir vieno iš kreditorių – UAB BALTIC SHIPPING CENTRE, kuriuo I. G. įsipareigojo asmeniškai sumokėti 19 871,32 Eur skolą kreditoriui. Didžioji šios skolos dalis – 14 324,82 Eur, yra susidariusi iki (duomenys neskelbtini) Jei I. G. nebūtų buvęs faktiniu UAB ,,Lorrys“ vadovu, jis neįsipareigotų asmeniškai grąžinti skolą, susidariusią įmonei jam nevadovaujant.
5.2. Atsakovė nesutiko su ieškovės nuomone, esą I. G. buvo asmuo, kuriuo pasinaudota, siekiant visas dėl bankroto bylos iškėlimo galinčias atsirasti neigiamas pasekmes perkelti iš esmės nemokiam asmeniui ar asmeniui, kurį sunku surasti. Nėra duomenų, kad I. G. būtų nemokus ar kad jo gyvenamoji vieta būtų nežinoma, be to, jis ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje, užsiima verslu ir negali būti sutapatinamas su įprastai praktikoje pasitaikančiais nemokiais statytiniais asmenimis, kurie įmonių vadovais skiriami fiktyviai, siekiant visas neigiamas bankroto pasekmes perkelti ant jų. Ieškovė byloje patvirtino, kad nesikreipė į teismą dėl žalos, padarytos I. G. vadovavimo įmonei metu, atlyginimo, nors būtent jo vadovavimo laikotarpiu įmonė tapo nemoki ir įgijo didžiausius įsiskolinimus kreditoriams.
5.3. Visi verslo sprendimai, įskaitant ir sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo priimami ne atsakovės ir ji jų lemti negalėjo, todėl atsakomybė už bankroto bylos neiškėlimą anksčiau, nei ji buvo iškelta, turėtų tekti faktiniam vadovui ir akcininkams, su sąlyga, kad tuo metu įmonė jau buvo nemoki. Ieškovė reikalavimų nei įmonės akcininkams, nei paskutiniam įmonei vadovavusiam asmeniui nereiškia. Tai rodo tendencingą atsakovės puolimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė negalėjo savarankiškai priimti verslo likimą lemiančių sprendimų ir be akcininko bei faktinio vadovo sutikimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
5.4. Ieškovė klaidingai tvirtina, kad UAB ,,Lorrys“ vadove atsakovė buvo iki (duomenys neskelbtini) ir neteisingai iki šios datos skaičiuoja tariamai padarytą žalą. Akcininko sprendimu atsakovė buvo atšaukta iš įmonės vadovės pareigų nuo (duomenys neskelbtini), ši data laikoma atsakovės įgaliojimų pasibaigimo data, kas nurodoma ir ieškovės pateiktame VĮ Registrų centro išraše (išrašo 5.3.2 p.), taip pat ir tos pačios dienos akcininko sprendime. Iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų apie UAB ,,Lorrys“ matyti, kad prašymas dėl vadovo duomenų įregistravimo juridinių asmenų registrui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), tik registratoriaus sprendimas dėl duomenų pakeitimo priimtas ir duomenų pasikeitimas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Atšaukus atsakovę iš vadovės pareigų, ji netenka visų įgalinimų veikti įmonės vardu, t. y. tiek sudaryti sandorius, tiek ir atstovauti įmonę valstybinėse institucijose, tiek inicijuoti bankrotą. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ir po (duomenys neskelbtini) ji veikė kaip UAB ,,Lorrys“ vadovė, nes turėjo parašo teisę valdyti įmonės sąskaitas, atstovauti įmonę, sudarinėjo sandorius, turėjo banko kortelę, susietą su įmonės sąskaita. Ieškovė tokių įrodymų byloje nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų sudariusi nors vieną sandorį, vykdžiusi bet kokį atsiskaitymą ar kitą piniginę operaciją iš įmonės lėšų.
5.5. UAB ,,Lorrys“ nebuvo nemokumo būsenoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė privalėjo įrodyti ne tik, kad tam tikru metu įmonė turėjo skolų, bet ir kitą būtiną sąlygą, jog tokios skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertę. Tad vien ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) UAB ,,EKSPEDICINIŲ PASLAUGŲ AGENTŪRA“ PVM sąskaita faktūra yra neapmokėta, neįrodo įmonės nemokumo tai dienai. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutartyje konstatuota, jog įmonė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo turto už beveik 77 000 Eur, t. y. laikytina, kad bent jau ieškinyje nurodomų skolų sumai įmonė buvo pajėgi atsiskaityti ir įmonė nebuvo nemoki. Ieškovė nemokumą sieja su minėta PVM sąskaita faktūra, tačiau nepateikė įrodymų, kada ši sąskaita pagal UAB ,,Lorrys“ ir UAB ,,EKSPEDICINIŲ PASLAUGŲ AGENTŪRA“ sutartis ar kitus susitarimus turėjo būti apmokėta, pačioje sąskaitoje nenurodomas jos apmokėjimo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad išrašymo data sutampa su apmokėjimo data, ypač atsižvelgiant į logistikos ir tarptautinių pervežimų versle įprastą mokėjimo už paslaugas atidėjimą ne trumpesniam nei 30 dienų terminui. Didelė dalis kreditorinių reikalavimų atsirado jau po (duomenys neskelbtini). Atsakovės skaičiavimu, bendra tokių įsipareigojimų suma 20 844,82 Eur, o dėl likusios dalies įsipareigojimų ieškovė nepateikė įrodymų, kad jų įvykdymo terminas jau buvo suėjęs iki (duomenys neskelbtini), be to, I. G. (duomenys neskelbtini) pasirašė laidavimo sutartį, o (duomenys neskelbtini) susitarimą, todėl reikalavimas tą pačią sumą priteisti ir iš atsakovės laikytinas pakartotiniu.
5.6. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertę atsakovės buvimo faktine vadove laikotarpiu, be to, pati ieškovė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti tikrojo įmonės turto ir įsipareigojimų, todėl ieškovė neturi pakankamai duomenų pagrįsti įmonės nemokumo būklės atsiradimo momentą anksčiau, nei jis konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutartyje, tačiau tai nešalina jos pareigos įrodyti, kad įmonė buvo nemoki atsakovės vadovavimo laikotarpiu ir atsakovė pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnis).
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
8. CPK 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tik konstatavus abi įstatyme įtvirtintas sąlygas, t. y. proceso teisės normų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendus bylą, apeliacinės instancijos teismas gali pripažinti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai sukelia materialiuosius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą, todėl juos gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas.
9. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019). CPK 329 straipsnio 2 nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
10. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
12. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Vadinasi, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
13. Byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl 18 271,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės J. K., šį reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovė buvo įmonės UAB „Lorrys“ vadove nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir dėl to atsakovė turėjo pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės vertinimu, atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigų vykdymas sukelia jai civilines teisines pasekmes – prievolę atlyginti žalą, kuri pasireiškė atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, nurodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta įmonės vadove tik formaliai, tačiau faktiniu įmonės vadovu buvo I. G., kuris priimdavo įmonei aktualius sprendimus. Be to, atsakovė (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimu buvo atšaukta iš įmonės vadovės pareigų, nors duomenys apie vadovo pasikeitimą VĮ Registrų centre įregistruoti tik (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai susidarė esminė ieškiniu reikalaujamų atlyginti nuostolių suma, atsakovė nebuvo įmonės vadove.
14. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, 2021-04-06 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 6 puslapis, 1 pastraipa), teismas vertino, kad „<...> atsakovė formaliai buvo paskirta UAB „Lorrys“ vadove, tačiau realiai ji jokios vadovavimo funkcijos nevykdė ir nepriiminėjo esminių sprendimų, kadangi nurodytus veiksmus nuolat atliko kitas asmuo – I. G., kuris ir pripažintinas įmonės faktiniu vadovu, o tuo pačiu ir asmeniu atsakingu už įmonei padarytą žalą“.
15. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad I. G. byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo. Šiuo atveju byloje ieškovė UAB „Lorrys“ ieškinį reiškė tik atsakovei J. K., prašė nustatyti jos civilinės atsakomybės sąlygas dėl pareigos kreiptis laiku dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ir priteisti iš jos žalos atlyginimą. Paminėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-11-24 teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 29 min. 29 s. iki 31 min. 05 s.) ir 2021-03-17 teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu (garso įrašas nuo 19 min. 45 s. iki 30 min. 30 s.) atsakovės atstovas kėlė klausimą dėl pasekmių I. G. atžvilgiu, tačiau I. G. byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
16. Sprendžiant, ar egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, reikia įvertinti ir keliamo ginčo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai faktiškai nemokiai esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taigi tais atvejais, kai ieškovas prašo atlyginti žalą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo pažeidimo ir įmonei tapus nemokia jai vadovavo skirtingi vadovai, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio vadovo (vadovų) reikalauti atlyginti padarytą žalą. Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl faktinio vadovavimo įmonei, tačiau taip pat ir dėl laikotarpių, kuriais įmonei vadovavo atitinkami vadovai.
17. Iš byloje pateikto 2020-02-12 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų išplėstinio išrašo su istorija duomenų apie UAB ,,Lorrys“ nustatyta, kad atsakovė J. K. buvo UAB ,,Lorrys“ direktorė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) šio juridinio asmens direktoriumi buvo I. G.. Ieškovė teigė, kad atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atsirado prievolės kreditoriams.
18. Minėta, kad proceso dalyviais byloje buvo tik ieškovė UAB „Lorrys“ ir atsakovė J. K.. CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių byloje įrodinėtinas aplinkybes, jų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose išdėstytą poziciją, taip pat pirmosios instancijos teismo motyvus bei padarytas išvadas, kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – I. G. teisių ar pareigų, t. y. vertino, kad už kilusią žalą įmonei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas būtent I. G., ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas 2021-04-06 sprendimu išnagrinėjęs bylą pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – I. G. materialiųjų teisių ir pareigų.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-02-27 I. G. Vilniaus apygardos teismui teikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Lorrys“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-168-656/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00314-2019-5) iškėlė bankroto bylą UAB „Lorrys“. Be to, teismo 2020-04-24 nutartimi buvusiam įmonės vadovui I. G. buvo paskirta bauda už pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą bei duomenis apie savo turimą turtą nevykdymą.
21. Atsižvelgiant į tai, kad I. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas proceso dalyviu, o teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl to jo materialiųjų teisių ir pareigų, ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, kuriam esant laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).
22. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
23. Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytu pagrindu, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą I. G., šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.