Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad jis gyveno kartu su tėvais - K. B. ir O. D. B. tėvo vardu registruotoje ir asmeninės nuosavybės teise priklausančioje dalyje namų valdos (gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais), esančios (duomenys neskelbtini). mirus tėvui K. B., nei pareiškėjas, nei jo brolis V. B., nei pareiškėjo motina O. D. B., nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. pateikė pareiškimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis po tėvo K. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19036-944/2018 pareiškimas buvo tenkintas visiškai.

Pareiškėjui įregistravus nuosavybės teisę į tėvui priklausiusio turto dalį ir vėliau pradėjus tvarkytis žemės klausimus, paaiškėjo, kad dalis tėvo vardu registruoto turto palikimo priėmimo procese buvo išskirtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalis turto buvo palikta pareiškėjo mirusiai motinai O. D. B.. K. B. priklausiusią dalį turto, išskirtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaro 2 ūkiniai pastatai prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas, priešingai nei pats gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai, buvo įregistruoti ne paveldėjimo teisės liudijimo, o LDT vykdomojo komiteto 1989-01-30 sprendimu Nr. 18 ir 1989-04-27 sprendimu Nr. 103. Nors pareiškėjas nepraleidęs 3 mėn. termino palikimui priimti kreipėsi į mamos palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau, kaip dabar tapo žinoma, pareiškimas iš jo nebuvo priimtas, todėl O. D. B. palikimas formaliai laikytinas nepriimtu ir į šias dviejų ūkinių pastatų dalis pareiškėjas negali įregistruoti nuosavybės teisės.

Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. birželio 20 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas R. B. bei suinteresuotas asmuo V. B. yra K. B. ir O. D. B., vaikai. Pareiškėjo tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19036-944/2018, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į paveldimą turtą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nors yra registruoti K. B. vardu, tačiau buvo įgyti jam esant santuokoje su O. D. B. LDT vykdomojo komiteto sprendimais, todėl laikoma, kad jie priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodo, kad nors jis notaro biure nepriėmė motinos palikimo, tačiau palikimą faktiškai priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Po mamos mirties pareiškėjas ir toliau namų valdoje liko gyventi, ją prižiūrėjo, apmokėjo ir tebemoka visas eksploatacines išlaidas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas R. B. po savo motinos O. D. B., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos O. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.