Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo K. B., mirties likusį turtą; juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu. Nurodė, kad po tėvo mirties likusį turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir rūpinosi. Kitų asmenų pretenduojančių į šį turtą nėra. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškimu sutiko, teismo posėdžio metu nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7), O. D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). R. B. tėvai K. B. ir O. D. B. (el. b. l. 8). Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). K. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas statiniai, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 30–35). Mokesčių už komunalinius patarnavimus kvitai (el. b. l. 11–29).

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po pareiškėjo tėvo mirties statinių dalis, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas. Iš duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas gyveno kartu su tėvais, po tėvo mirties, naudojosi šiais statiniai, prižiūrėjo žemės sklypą. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po K. B. mirties jo sūnus R. B. perėmė ir pradėjo valdyti mirusiojo turtą, t. y. faktiškai priėmė K. B. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į K. B. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutaria:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.