Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Star group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Star Group“ ieškinį atsakovui M. K. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Star Group“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškinyje (CBP-15288) prašė iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo M. K. įsigyto laikrodžio; pripažinti nepagrįstu vartotojo M. K. (toliau – ir atsakovo) reikalavimą nutraukti laikrodžio Diesel DZ4400 (toliau - ir laikrodis, prekė) pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus (219 Eur); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike (2023-11-07 DOK-132936) nurodė, kad buvo atliktas prekės vandens atsparumo testavimas, tačiau trūkumų nebuvo nustatyta, laikrodis atitinka jam keliamus reikalavimus. Drėgmė prekėje galėjo atsirasti dėl galimai netinkamo jos eksploatavimo. Atsakovas atsisakė atlikti laikrodžio valymą savo lėšomis. Atsakovas vėliau kreipėsi dėl prekės gedimo, jog nukrito laiką žyminti prekės detalė ir prekė sustojo, bei iškėlė reikalavimą grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Atsakovas neįrodė, kad laikrodžio rasojimo ir laiką žyminčios laikrodžio detalės nukritimo priežastys buvo laikrodžio nekokybiškumas.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (2023-10-18 DOK-125789) prašė ieškinį atmesti; ieškovę vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2023-11-21 DOK-139779) nurodė, kad kreipėsi į ieškovę dėl laikrodžio rasojimo, tačiau gavo ieškovės atsakymą, kuriame nurodyta, kad atliktas laikrodžio vandens atsparumo testavimas, tačiau trūkumų nenustatyta, drėgmė jo viduje galėjo atsirasti dėl netinkamo naudojimo. Laikrodis ir toliau rasojo, todėl atsakovas ieškovei teikė pretenziją į kurią atsakyta nebuvo. Nukritus laiką žyminčiai laikrodžio detalei, atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT), kuri atsakovo skundą vertino pagrįstu ir tenkino.

5. Išvadą teikianti institucija VVTAT išvadoje (2023-10-09 DOK-121313) nurodė, kad VVTAT 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-1892 „Dėl M. K. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir pardavėjos UAB „Star group“ kilusį ginčą, įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; pripažino pagrįstu vartotojo M. K. reikalavimą nutraukti laikrodžio Diesel DZ4400 pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui už laikrodį sumokėtus 219 Eur; priteisė iš ieškovės atsakovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Nors liudytojas A. V. paaiškino, jog ,,laikrodis gali aprasoti, nes šiluma pakelia viduje esančią drėgmę į viršų ir ji išrasoja, ji niekur nedingsta, kol nepavirsta į koroziją“, tačiau teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju priešingai – laikrodis pradėdavo rasoti išėjus su juo į lauką, o palaikius jį patalpoje, stikliukas nudžiūdavo, kas rodo, kad laikrodžio vidus rasojo dėl temperatūrų skirtumo.

8. Liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad ,,per dvi savaites supūna, jei yra drėgmės“, tačiau teismas nustatė, kad nuo atsakovo į ieškovę pirmojo kreipimosi su pretenzija dėl rasojimo ir netikslaus laiko rodymo iki kreipimosi nutraukti sutartį dėl to, kad nukrito laiką žyminti detalė ir laikrodis sustojo, praėjo daugiau nei penki mėnesiai.

9. Teismo posėdyje ieškovės vadovas A. B. pripažino, kad ,,niekas nežino dėl ko nukrito detalė, nes garantija negaliojo nuo 2022 m. lapkričio 17 d., nes jo vidus buvo pažeistas. Spėjam, kad vandens poveikis dėl rodyklių nukritimo“. Teismas vertino, kad tokie ieškovės atstovo paaiškinimai neįrodo atsakovo netinkamo įsigyto laikrodžio naudojimo fakto. Liudytojas A. V. paaiškino, kad galima apžiūrėti per mikroskopą ir nustatyti, kaip nukrito padala, tačiau ieškovė, apsiribodama argumentu, jog garantija netaikoma atsakovui atsisakius mokamos paslaugos, nesiėmė jokių veiksmų laikrodžio gedimo priežastims nustatyti.

10. Ieškovė byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad laikrodyje drėgmė galėjo atsirasti dėl netinkamo jo naudojimo, tačiau pačios ieškovės iniciatyva atliktas vandens atsparumo testas rodė, jog laikrodis buvo sandarus.

11. Byloje duomenų, rodančių, kad laikrodis buvo mechaniškai pažeistas nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovė. Ieškovės su dubliku pateiktos nuotraukos, nesusijusios su atsakovo laikrodžiu. Dėl ieškovės pateiktų VVAT nutarimų kitose bylose teismas nepasisakė kaip nei patvirtinančių, nei paneigiančių šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovė kitokių atsakovo netinkamą laikrodžio naudojimą, sąlygojusį laiką žyminčios detalės nukritimą ir laikrodžio sustojimą, patvirtinančių įrodymų nepateikė.

12. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog laikrodžio trūkumai atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė jo naudojimo, saugojimo taisykles ir dėl to ieškovė yra atsakinga už atsiradusius laikrodžio trūkumus, dėl kurių atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

13. Teismas, vertindamas ieškovės, stipresniosios santykio šalies, elgesį susidariusioje situacijoje, nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, nei kad atsakovui sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo išaiškinta, jog atsisakius mokamos paslaugos garantija nebus taikoma, nei kad atsakovas buvo informuotas apie jau netaikomą garantiją. Ieškovė 2022 m. spalio 27 d. atsakyme atsakovui nenurodė jokių su garantijos netaikymu susijusių aplinkybių ir sąlygų. Ieškovė ir laikrodininkas A. V. sudarę paslaugų teikimo sutartį, kito meistro, turinčio atitinkamą įrangą ir galinčio atlikti lygiavertį testą, šalyje nėra. Dėl to ieškovės siūlymas atlikti vandens atsparumo testą pas nepriklausomą laikrodžių meistrą nėra objektyviai įgyvendinamas ir tuo atsakovo, nelygiavertės santykio šalies, padėtis dar labiau pabloginama.

14. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog laikrodžio trūkumai atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė jo naudojimo, saugojimo taisykles ir dėl to ieškovė yra atsakinga už atsiradusius laikrodžio trūkumus, dėl kurių atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo (vartotojo) lūkesčiai turėti tinkamą daiktą (laikrodį) buvo pažeisti, todėl ginčo nagrinėjimo metu nustatyti faktai sudarė pagrindą taikyti vartotojo, tinkamai ir sąžiningai vykdžiusio savo prievoles pagal sutartį, pasirinktą gynybos būdą – vienašališkai nutraukti laikrodžio pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti už jį sumokėtus pinigus.

15. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas neįsigaliojo ir nesukelia šalims teisinių pasekmių, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas formulavo sprendimo rezoliucinę dalį, kuri faktiškai palanki atsakovui kaip vartotojui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) 2024 m. balandžio 19 d. apeliaciniame skunde (DOK-48815) prašo panaikinti 2024 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo įsigyto laikrodžio iš esmės; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą nutraukti laikrodžio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus (219 Eur); priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1 Teismas neteisingai suprato liudytojo A. V. paaiškinimus jog ,,laikrodis gali aprasoti, nes šiluma pakelia viduje esančią drėgmę į viršų ir ji išrasoja, ji niekur nedingsta, kol nepavirsta į koroziją“. Neteisingai naudojant laikrodį, į laikrodžio vidų gali patekti vanduo. Kadangi laikrodis yra sandarus (tą patvirtina laikrodininko A. V. atliktas testas) į laikrodį patekusi drėgmė (vanduo) niekur nedingsta. Kol laikrodis yra nenaudojamas (nenešiojamas ant rankos) drėgmė (vanduo) nusėda laikrodyje (jos nesimato ant laikrodžio stikliuko), tačiau tuomet, kai laikrodis užsidedamas ant rankos, žmogaus kūno šiluma sušildo laikrodį ir nuo žmogaus kūno atsiradusi šiluma laikrodyje, pakelia laikrodžio viduje esančią drėgmę į viršų ir ji išrasoja (aprasoja stikliukas). Taigi, tai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad, jam užsidėjus laikrodį einant į lauką, atsakovo kūno šiluma sušildydavo laikrodį ir jo kūno šiluma pakėlė laikrodžio viduje buvusią drėgmę į viršų dėl ko stikliukas ir aprasodavo. Tuo tarpu laikrodį nusiėmus ir laikant jį patalpoje dėl vėsesnės temperatūros nei žmogaus kūno temperatūra, ant stikliuko esanti drėgmė „nusileisdavo“ žemyn ir kaupdavosi ant laikrodžio mechanizmo, taip darydama žalą laikrodžiui.

16.2 Teismas netinkamai suprato liudytojo A. V. paaiškinimus, kad laikrodžio mechanizmai, detalės „per dvi savaites supūna, jei yra drėgmės“, o atsakovas dėl laikrodžio detalės nukritimo kreipėsi praėjus daugiau nei 5 mėnesiams. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju po dviejų savaičių nuo drėgmės į laikrodį patekimo plika akimi turi būti matomos rūdys ar korozijos pasekmės. Kaip greitai laikrodis pažeidžiamas korozijos priklauso ir nuo drėgmės kiekio.

16.3 Ieškovė į bylą pateikė ginčo laikrodžio vandens atsparumo testą, atliktą laikrodininko išsilavinimą turinčio ir nuo 1976 m. šį darbą dirbančio laikrodininko A. V.. Be to, kaip jau minėta, testas atliktas specialiu prietaisu, turinčiu visas metrologines patikras. Taigi byloje tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo – specialisto parodymais yra įrodyta, kad ginčo laikrodis yra sandarus, t. y. atsparus vandeniui, kas reiškia, jog vanduo į laikrodį pateko ne dėl gamintojo broko, o dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros.

16.4 Teismas sprendime nurodo, kad ieškovės vadovas A. B. pripažino, kad ,,niekas nežino dėl ko nukrito detalė, nes garantija negaliojo nuo 2022 m. lapkričio 17 d., nes jo vidus buvo pažeistas. Spėjam, kad vandens poveikis dėl rodyklių nukritimo“ neįrodo atsakovo netinkamo įsigyto laikrodžio naudojimo fakto. Tačiau byloje ieškovės tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo – specialisto parodymais yra įrodyta, kad ginčo laikrodis yra sandarus, t. y. atsparus vandeniui, kas reiškia, jog vanduo į laikrodį pateko ne dėl gamintojo broko, o dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros. Jokių priešingų įrodymų atsakovas į bylą nėra pateikęs.

16.5 Liudytojas A. V., pasisakydamas dėl priežasčių dėl ko galėjo nukristi laikrodžio detalė, nurodė, kad: „rodyklė galėjo nukristi nuo vibracijos, smūgio, sutrenkimo, korozijos (nors ir plika akimi sunkiai įžiūrimos). Mažiausias stuktelėjimas ir rodyklė nukrenta. Net ir be smūgio ją atkelia“. Teismui šio liudytojo paklausus, ar rodyklė/padala galėjo atšokti dėl laikrodžio broko, liudytojas nurodė: „arba smūgis, arba korozija. Pasitaiko ir broko, bet tai retas atvejis, nes fabrikuose patikra labai griežta“ (pats yra buvęs fabrikuose ir matęs). „Broko tikriausiai negalėjo būti, bet 100 proc. to negali garantuoti”. Kaip nurodė laikrodininkas A. V., realiausia tikimybė, kad laikrodžio detalė nukrito nuo smūgio, arba nuo korozijos/drėgmės, kas ypač realu šiuo atveju, kai laikrodžio viduje daugiau nei pusę metų buvo drėgmė. Taigi, dėl nei vienos iš šių priežasčių nėra ieškovės (pardavėjos) ar gamintojo kaltės, todėl nustatyti tikslią priežastį šiuo atveju (ar nuo smūgio ar nuo korozijos) rodyklė nukrito nėra ir nebuvo jokios prasmės, nes nei vienu nei kitu atveju garantija netaikoma ir nei gamintojas, nei pardavėja tokiu atveju nėra atsakingi.

16.6 Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog laikrodžio trūkumai atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė jo naudojimo, saugojimo taisykles ir dėl to ieškovė yra atsakinga už atsiradusius laikrodžio trūkumus, dėl kurių atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Teigiamas laikrodžio sandarumo testas, parodė, kad laikrodis yra sandarus. Taigi, kaip nurodė ir liudytoju apklaustas laikrodininkas A. V., tai įrodo, kad drėgmės patekimą į laikrodį lėmė netinkamas laikrodžio naudojimas – jokių išimčių iš to būti negali. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kaip, esant sandariam laikrodžiui, į laikrodį galėjo patekti drėgmė, pvz., pakišus laikrodį po slėginiu vandeniu (po čiaupu), jei slėginis vanduo pataikys tiesiai į stiklo tarpinę, galvutės tarpinę; taip pat nurodė, kad vanduo į laikrodį galėjo patekti esant šlapioms rankoms ar vandenyje, kai netyčia ar tyčia paspaudžiami laikrodžio mygtukai ar net kai suprakaitavus galėjo būti paspausti laikrodžio mygtukai. Taigi, kaip nurodė laikrodininkas, net nebuvo būtina su laikrodžiu eiti maudytis, į pirtį ar pan. Taip pat, priešingai nei teigia teismas, tam nebuvo būtina ir jokio mechaninio laikrodžio pažeidimo.

16.7 Siekdama informuoti vartotojus apie laikrodžio priežiūrą, t. y. kad negalima sukinėti laikrodžio karūnėlės ar spaudyti mygtukų, kai laikrodis panardintas į vandenį ar šlapias, kad, nors ir atsparų vandeniui laikrodį reikia saugoti nuo drėgmės ir nepalikti jo vonios kambaryje, nedėvėti sportuojant, apeliantė kiekvienam pirkėjui kartu su pirkimo čekiu išduoda garantinį taloną, kuriame šie laikrodžio priežiūros paaiškinimai bei patarimai ir nurodyti.

16.8 Dėl teismo argumento, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai naudojo laikrodį, pažymėtina, kad šaliai negali būti „uždėta“ pareiga įrodyti tai, ko ji objektyviai negali įrodyti, t. y. ieškovė negali niekaip įrodyti, kad atsakovas ėjo į pirtį su laikrodžiu, su juo maudėsi ar panašiai.

16.9 Garantija nustojo galioti ne dėl to, kad atsakovas atsisakė mokamos paslaugos, o dėl to, kad dėl atsakovo kaltės (netinkamo laikrodžio naudojimo) į laikrodį pateko drėgmė ir jis nesutiko, kad laikrodis būtų išvalytas. Kadangi drėgmė į laikrodį pateko dėl atsakovo kaltės (netinkamo naudojimo), o ne dėl gamintojo broko, natūralu, kad už tokį laikrodžio išvalymą ieškovė paprašė susimokėti. Be to, kaip paaiškino ieškovės vadovas, papildomai telefonu klientai yra informuojami, kad atsisakius valymo, laikrodis tampa nebegarantiniu. Atsakovas patvirtino, kad ieškovės atstovai jam skambino ir siūlė atlikti mokamą laikrodžio valymą, kurio kaina 40 Eur. Šio pokalbio metu atsakovui papildomai ir buvo nurodyta informacija, kad atsisakius valymo, garantija nustos galioti.

16.10 Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė ir laikrodininkas A. V. sudarę paslaugų teikimo sutartį, kito meistro, turinčio atitinkamą įrangą ir galinčio atlikti lygiavertį testą, šalyje nėra; dėl to ieškovės siūlymas atlikti vandens atsparumo testą pas nepriklausomą laikrodžių meistrą nėra objektyviai įgyvendinamas ir tuo atsakovo, nelygiavertės santykio šalies, padėtis dar labiau pabloginama. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad, pasinaudodamas tokiu ieškovės pasiūlymu, bandė ieškoti specialisto, galinčio atlikti tokį testą ir kad jam nepavyko nieko surasti. A. V. nurodė, kad kiek jam yra žinoma, jis vienas turi tokį sertifikuotą prietaisą, tačiau taip pat nurodė, kad kiti laikrodininkai taip pat turi (galbūt kiek paprastesnius, nesertifikuotus prietaisus) prietaisus laikrodžio vandens atsparumui matuoti, kuriuos naudoja savo reikmėms (pvz., kad išardžius laikrodį remontui, valymui ir po remonto jį surinkus, būtų galima patikrinti, ar laikrodis sandariai surinktas). Taigi buvo galimybė susirasti tokį meistrą ir atlikti laikrodžio testą, bent kad būtų patvirtintas arba paneigtas A. V. testas. Be to, atsakyme vartotojui ieškovė taip pat nurodė ir paties A. V. kontaktus bei nurodė, kad, esant klausimams, galima į jį kreiptis, kad pateiktų paaiškinimą dėl atlikto testo. Be to, atsakovas to paties laikrodininko A. V. galėjo prašyti, kad šis jam matant dar kartą atliktų vandens atsparumo testą, kad galėtų įsitikinti jo rezultatu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į laikrodininką A. V..

16.11 Atsakovas šiuo atveju į bylą nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad laikrodis buvo nekokybiškas.

17. Atsakovas 2024 m. gegužės 14 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-58905) prašo atmesti ieškovės UAB ,,Star Group“ apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

17.1 Byloje nėra įrodymų, jog paskutinį prekės defektą - nukritusią laiką žyminčią prekės detalę ir prekės sustojimą sąlygojo būtent vandens patekimas/buvimas prekėje. Ieškovė pripažįsta, jog įrodymai pateikti tik dėl laikrodžio sandarumo, o ne dėl detalės nukritimo ir sustojimo. Ieškovei kaip verslininkei kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kad prekėje 6 mėn. buvo vanduo ir kad prekė sugedo (nukrito rodyklė bei sustojo) būtent dėl tokios priežasties.

17.2 Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad būtent atsakovas pažeidė prekės naudojimo ir saugojimo taisykles yra siejami tik su testo rezultatu, tačiau ne su pačiomis taisyklėmis ir realiais atsakovo veiksmais.

17.3 Ieškovė, teikdama atsakovui atsakymą, dokumentuose nurodo, jog laikrodžio atsparumas vandeniui siekia 10 Bar. Kas iš esmės reiškia, kad prekė turėtų atlaikyti vandens slėgį iki 100 metrų, atsparumas apima vandens poveikį netyčia apsitaškius ir lietui, taip pat prausiantis duše, prekė taip pat turėtų tikti plaukimui baseine ir paviršiniam nardymui.

17.4 Ieškovė, sąmoningai suprasdama, jog prekė neatitinka jai keliamų reikalavimų ir galimai siekdama suklaidinti tiek atsakovą, tiek teismą, teikia įrodymus apie testą, kuris niekaip neįrodo, kad prekė tinkama naudoti įvairiomis sąlygomis, t. y. nešiojama ant riešo, o ne spec. sąlygomis – nejudinama. Atsakovas, pirkdamas prekę, turėjo pagrįstą lūkestį, kad preke galės naudotis pilnavertiškai, tuo tarpu ieškovė pateikia svarstymus, jog vanduo galėjo patekti net nuo šlapių rankų, jau nekalbant apie prausimąsi duše, kuris turėtų būti galimas, įvertinus 10 barų atsparumą. Faktiškai atsakovas preke pasinaudojo vos keletą kartų.

17.5 Pirmosios instancijos teismas (kaip ir VVTAT) teisingai nustatė esmines bylos aplinkybes, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių netinkamą prekės naudojimą; ieškovė nesiėmė priemonių išsiaiškinti laiką žyminčios detalės nukritimo ir prekės sustojimo priežasčių; ieškovė neįrodė, jog laiką žyminčios detalės nukritimas ir prekės sustojimas buvo sąlygotas drėgmės (vandens); net ir tuo atveju, jei pasitvirtintų ieškovės prielaida, kad prekės detalė nukrito ir ji sustojo dėl vandens, tai nekeičia fakto, jog atsakovas pirko atsparią vandeniui prekę; ieškovei kaip verslininkei atsakovo neinformavus, jog, neišvalius prekės, jai nebus taikoma prekės garantija, vėliau (tik galimai) dėl to kilę neigiami padariniai tenka būtent pardavėjos atsakomybei.

17.6 Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vartojimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, kuriais būtent pardavėjai perkelta pareiga įrodyti, jog prekių trūkumai atsirado po prekės perdavimo vartotojui, šiam pažeidus prekės naudojimo ir saugojimo taisykles.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas pagrįstu vartotojo (atsakovo) M. K. reikalavimas nutraukti laikrodžio pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovė (pardavėja) įpareigota grąžinti atsakovui už laikrodį sumokėtus 219 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. iš ieškovės įsigijo laikrodį Diesel DZ4400, už kurį sumokėjo 219 Eur, laikrodžiui suteiktas 24 mėnesių garantinis terminas (DOK-132936 priedas).

21. 2022 m. spalio 24 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl laikrodžio rasojimo. Ieškovė 2022 m. spalio 27 d. pateikė atsakovui atsakymą, kuriame nurodoma, kad 2022 m. spalio 25 d. atliktas prekės vandens atsparumo testas, tačiau trūkumų nebuvo nustatyta, o tai reiškia, kad prekė atitinka jai keliamus reikalavimus. Ieškovė taip pat informavo, kad drėgmė prekėje galėjo atsirasti dėl galimai netinkamo jos eksploatavimo. Atsakyme taip pat nurodoma, kad, jeigu kyla neaiškumų dėl angliškai parašytos testo išvados, galima kreiptis į laikrodžių meistrą A. V. (nurodomi jo kontaktai). Nesutinkant su testo išvadomis, siūloma atlikti vandens atsparumo testą pas nepriklausomą laikrodžių meistrą, kurio metu privalo dalyvauti ieškovės atstovas, vartotojas ir Valstybinės vartotojų teisių inspekcijos atstovas, bei išaiškinta teisė kreiptis į VVTAT (CBP-15288 priedas).

22. Laikrodžio vandens atsparumo teste nurodomas atsparumas vandeniui 10 BAR.

23. Atsakovo 2023 m. vasario 4 d. kreipimesi į ieškovę per VTIS sistemą buvo nurodytas nusiskundimas dėl laikrodžio rasojimo (CBP-15288 priedas).

24. 2023 m. gegužės 18 d. dėl prekės gedimo, o būtent nukritusios laiką žyminti laikrodžio detalės ir laikrodžio sustojimo, atsakovas kreipėsi į ieškovę dar kartą bei prašė grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Ieškovė 2023 m. gegužės 24 d. pateikė atsakovui atsakymą, kuriame atsisakė priimti prekę remontui/valymui, kuri bus galimai nepataisoma po tiek laiko esant drėgmei laikrodžio viduje. Atsakyme taip pat nurodoma, kad ieškovė negrąžins pinigų už prekę ir nepakeis jos nauja (CBP-15288 priedas).

25. 2023 m. birželio 1 d. atsakovas kreipėsi į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, prašydamas nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (CBP-15288 priedas).

26. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Tarnyba, išnagrinėjusi Vartotojo prašymą, priėmė nutarimą, kuriame pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus (CBP-15288 priedas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantės teigimu teismas neteisingai suprato liudytojo A. V. paaiškinimus jog ,,laikrodis gali aprasoti, nes šiluma pakelia viduje esančią drėgmę į viršų ir ji išrasoja, ji niekur nedingsta, kol nepavirsta į koroziją“. Neteisingai naudojant laikrodį, į laikrodžio vidų gali patekti vanduo. Kadangi laikrodis yra sandarus (tą patvirtina laikrodininko A. V. atliktas testas) į laikrodį patekusi drėgmė (vanduo) niekur nedingsta. Kol laikrodis yra nenaudojamas (nenešiojamas ant rankos) drėgmė (vanduo) nusėda laikrodyje (jos nesimato ant laikrodžio stikliuko), tačiau tuomet, kai laikrodis užsidedamas ant rankos, žmogaus kūno šiluma sušildo laikrodį ir nuo žmogaus kūno atsiradusi šiluma laikrodyje, pakelia laikrodžio viduje esančią drėgmę į viršų ir ji išrasoja (aprasoja stikliukas). Tai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad jam užsidėjus laikrodį einant į lauką, atsakovo kūno šiluma sušildydavo laikrodį ir jo kūno šiluma pakėlė laikrodžio viduje buvusią drėgmę į viršų dėl ko stikliukas ir aprasodavo. Tuo tarpu laikrodį nusiėmus ir laikant jį patalpoje dėl vėsesnės temperatūros nei žmogaus kūno temperatūra, ant stikliuko esanti drėgmė „nusileisdavo“ žemyn ir kaupdavosi ant laikrodžio mechanizmo, taip darydama neigiamą žalą laikrodžiui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra iš vartojimo santykių. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Pagal CK 6.333 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius daikto kokybės reikalavimus, 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

29. Nors kaip teigia apeliantė sandarumo testas patvirtina, kad laikrodis sandarus, tačiau ji neįrodė, kad drėgmės nebuvo laikrodžio įsigijimo metu ir ji atsirado po laikrodžio įsigijimo dėl atsakovo kaltės t. y. dėl netinkamo laikrodžio naudojimo. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad kai laikrodis užsidedamas ant rankos, žmogaus kūno šiluma sušildo laikrodį ir nuo žmogaus kūno atsiradusi šiluma laikrodyje, pakelia laikrodžio viduje esančią drėgmę į viršų ir ji išrasoja, nepatvirtina laikrodžio kokybės jo įsigijimo metu.

30. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai suprato liudytojo A. V. paaiškinimus, kad laikrodžio mechanizmai, detalės „per dvi savaites supūna, jei yra drėgmės“, o atsakovas dėl laikrodžio detalės nukritimo kreipėsi praėjus daugiau nei 5 mėnesiams. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju po dviejų savaičių nuo drėgmės į laikrodį patekimo plika akimi turi būti matomos rūdys ar korozijos pasekmės. Kaip greitai laikrodis pažeidžiamas korozijos priklauso ir nuo drėgmės kiekio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų pagrįstumo.

31. Laikrodžio garantiniame talone nurodoma, kad laikrodžio viduje yra ne vakuumas, o tam tikro drėgnio oras, todėl egzistuoja tikimybė, jog, pasikeitus temperatūros sąlygoms, laikrodžio viduje susikondensuos drėgmė. Tokie pasikeitimai yra normalus fizikinis reiškinys ir neturi nieko bendro su laikrodžio kokybe. Kai temperatūra laikrodžio viduje ir išorėje išsilygina per maždaug 20 minučių, susikondensavusi drėgmė išgaruoja. Jeigu pastebima, jog drėgmė laikrodyje užsilaiko ilgiau, tai yra ženklas, jog buvo pažeistas hermetiškumas.

32. Nustačius, kad laikrodis yra hermetiškas, atsakovui nurodžius, kad laikrodis rasoja tik jį dėvint, o paliktas patalpoje stikliukas nudžiūdavo bei atsižvelgiant į garantiniame talone nurodomą laikrodžio rasojimo tikimybę, labiau tikėtina, kad laikrodžio detalė (rodyklė) nukrito ne dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros (vandens patekimo). Be to, kaip minėta, įrodymų, pavyzdžiui, serviso išvadų, kuriose konstatuota, kad trūkumai, dėl kurių vartotojas kreipėsi, t. y. nukrito laiką žyminti prekės detalė ir prekė sustojo, atsirado ne dėl galimai netinkamos prekės kokybės, o būtent dėl netinkamų vartotojo veiksmų, pateikta nebuvo.

33. Apeliantės teigimu, teismas sprendime nurodė, kad ieškovės vadovas A. B. pripažino, kad ,,niekas nežino dėl ko nukrito detalė, nes garantija negaliojo nuo 2022 m. lapkričio 17 d., nes jo vidus buvo pažeistas. Spėjam, kad vandens poveikis dėl rodyklių nukritimo“, ir tai neįrodo atsakovo netinkamo įsigyto laikrodžio naudojimo fakto. Tačiau byloje ieškovės tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo – specialisto parodymais yra įrodyta, kad ginčo laikrodis yra sandarus, t. y. atsparus vandeniui, kas reiškia, jog vanduo į laikrodį pateko ne dėl gamintojo broko, o dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros. Atsakovas šiuo atveju į bylą nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad laikrodis buvo nekokybiškas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais nesutinka.

34. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

35. CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Taip pat ir VVTAT išvadoje, vertinant vartotojo keliamo reikalavimo pagrįstumą, pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog prekė buvo įsigyta 2022 m. rugpjūčio 29 d., o vartotojas į pardavėją dėl prekės trūkumų, jog nukrito laiką žyminti prekės detalė ir prekė sustojo, kreipėsi 2023 m. gegužės 18 d., daroma išvada, kad prekės trūkumas paaiškėjo nesuėjus vienerių metų terminui nuo prekės įsigijimo, todėl šiuo atveju, pardavėjui kyla pareiga įrodyti, kad trūkumas atsirado dėl to, jog vartotojas pažeidė prekės naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Sutinkamai su aukščiau nurodytomis nuostatomis, apeliantė (pardavėja), teigdama, jog laikrodžio trūkumai atsirado dėl netinkamo jo naudojimo, turi procesinę pareigą šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).

36. Apeliantė teigdama, kad vanduo į laikrodį pateko dėl netinkamo jo naudojimo ar priežiūros šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta, drėgmė laikrodyje atsirasdavo tik jį dėvint, nedėvint – drėgmė dingdavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei liudytojo paaiškinimai, nei laikrodžio sandarumo testas vienareikšmiškai nepatvirtina apeliantės argumentų, jog vanduo į laikrodį pateko ne dėl gamintojo broko, o dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros.

37. Apeliantė nurodo, kad liudytojas A. V., pasisakydamas dėl priežasčių dėl ko galėjo nukristi laikrodžio detalė, nurodė, kad: „rodyklė galėjo nukristi nuo vibracijos, smūgio, sutrenkimo, korozijos (nors ir plika akimi sunkiai įžiūrimos). Mažiausias stuktelėjimas ir rodyklė nukrenta. Net ir be smūgio ją atkelia“. Teismui šio liudytojo paklausus, ar rodyklė/padala galėjo atšokti dėl laikrodžio broko, liudytojas nurodė: „arba smūgis, arba korozija. Pasitaiko ir broko, bet tai retas atvejis, nes fabrikuose patikra labai griežta“ (pats yra buvęs fabrikuose ir matęs). „Broko tikriausiai negalėjo būti, bet 100 proc. to negali garantuoti”. Kaip nurodė laikrodininkas A. V., realiausia tikimybė, kad laikrodžio detalė nukrito nuo smūgio, arba nuo korozijos/drėgmės, kas ypač realu šiuo atveju, kai laikrodžio viduje daugiau nei pusę metų buvo drėgmė. Taigi, dėl nei vienos iš šių priežasčių nėra ieškovės (pardavėjos) ar gamintojo kaltės, todėl nustatyti tikslią priežastį šiuo atveju (ar nuo smūgio ar nuo korozijos) rodyklė nukrito nėra ir nebuvo jokios prasmės, nes nei vienu nei kitu atveju garantija netaikoma ir nei gamintojas, nei pardavėja tokiu atveju nėra atsakingi. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

38. Kaip minėta laikrodžio vandens atsparumo testas patvirtina jo sandarumo faktą. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad būtent laikrodyje esantis drėgmės lygis ar smūgis sąlygojo detalės (rodyklės) nukritimą. Liudytojas vienareikšmiškai nepatvirtino fakto, kad tai negalėjo būti gamyklinio broko pasekmė, nurodė, kad pasitaiko ir broko, bet tai retas atvejis.

39. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog laikrodžio trūkumai atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė jo naudojimo, saugojimo taisykles ir dėl to ieškovė yra atsakinga už atsiradusius laikrodžio trūkumus, dėl kurių atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantės vertinimu, teigiamas laikrodžio sandarumo testas parodė, kad laikrodis yra sandarus. Kaip nurodė ir liudytoju apklaustas laikrodininkas A. V., tai įrodo, kad drėgmės patekimą į laikrodį lėmė netinkamas laikrodžio naudojimas – jokių išimčių iš to būti negali. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kaip, esant sandariam laikrodžiui, į laikrodį galėjo patekti drėgmė, pvz., pakišus laikrodį po slėginiu vandeniu (po čiaupu), jei slėginis vanduo pataikys tiesiai į stiklo tarpinę, galvutės tarpinę; taip pat nurodė, kad vanduo į laikrodį galėjo patekti esant šlapioms rankoms ar vandenyje, kai netyčia ar tyčia paspaudžiami laikrodžio mygtukai ar net kai suprakaitavus galėjo būti paspausti laikrodžio mygtukai. Taigi, kaip nurodė laikrodininkas, net nebuvo būtina su laikrodžiu eiti maudytis, į pirtį ar pan. Taip pat, priešingai nei teigia teismas, tam nebuvo būtina ir jokio mechaninio laikrodžio pažeidimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodomais argumentais, kad teiginiai, jog būtent atsakovas pažeidė prekės naudojimo ir saugojimo taisykles yra siejami tik su testo rezultatu, tačiau ne su pačiomis taisyklėmis ir realiais atsakovo veiksmais. Be to, apeliantės nurodomi argumentai, kad vanduo į laikrodį galėjo patekti esant šlapioms rankoms ar vandenyje, kai netyčia ar tyčia paspaudžiami laikrodžio mygtukai ar net kai suprakaitavus galėjo būti paspausti laikrodžio mygtukai, suponuoja išvadą, jog prekė negali būti naudojama pagal savo funkcinę paskirtį.

41. Siekdama informuoti vartotojus apie laikrodžio priežiūrą, t. y. kad negalima sukinėti laikrodžio karūnėlės ar spaudyti mygtukų, kai laikrodis panardintas į vandenį ar šlapias, kad, nors ir atsparų vandeniui laikrodį reikia saugoti nuo drėgmės ir nepalikti jo vonios kambaryje, nedėvėti sportuojant, apeliantė kiekvienam pirkėjui kartu su pirkimo čekiu išduoda garantinį taloną, kuriame šie laikrodžio priežiūros paaiškinimai bei patarimai ir nurodyti. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesilaikė laikrodžio garantiniame talone rekomenduojamos laikrodžio priežiūros. Taigi, vien aplinkybė, kad pirkėjui kartu su pirkimo čekiu išduodamas garantinis talonas, nepatvirtina fakto, kad drėgmė laikrodyje atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės netinkamai naudojant/prižiūrint prekę.

42. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas netinkamai naudojo laikrodį, ir nurodo, kad šaliai negali būti „uždėta“ pareiga įrodyti tai, ko ji objektyviai negali įrodyti, t. y. ieškovė negali niekaip įrodyti, kad atsakovas ėjo į pirtį su laikrodžiu, su juo maudėsi ar panašiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad byloje duomenų, rodančių, kad laikrodis buvo mechaniškai pažeistas nėra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, apsiribodama argumentu, jog garantija netaikoma atsakovui atsisakius mokamos paslaugos, nesiėmė jokių veiksmų laikrodžio gedimo priežastims nustatyti. Be to, ir VVTAT išvadoje taip pat nurodoma, kad nors pardavėjas teigė, kad dėl drėgmės buvimo prekės viduje, prekė galimai nepataisoma, tačiau ginčo nagrinėjimo metu įrodymų, pavyzdžiui, serviso išvadų, kuriose konstatuota, kad trūkumai, dėl kurių vartotojas kreipėsi, t. y. nukrito laiką žyminti prekės detalė ir prekė sustojo, atsirado ne dėl galimai netinkamos prekės kokybės, o būtent dėl netinkamų vartotojo veiksmų, pateikta nebuvo.

43. Apeliantės teigimu garantija nustojo galioti ne dėl to, kad atsakovas atsisakė mokamos paslaugos, o dėl to, kad dėl atsakovo kaltės (netinkamo laikrodžio naudojimo) į laikrodį pateko drėgmė ir jis nesutiko, kad laikrodis būtų išvalytas. Atsakovas patvirtino, kad ieškovės atstovai jam skambino ir siūlė atlikti mokamą laikrodžio valymą, kurio kaina 40 Eur. Šio pokalbio metu atsakovui papildomai ir buvo nurodyta informacija, kad, atsisakius valymo, garantija nustos galioti.

44. Nagrinėjamu atveju atsakovo kreipimosi į ieškovę metu dėl laikrodžio kokybės, nebuvo nustatytas faktas, kad būtent atsakovas netinkamai naudojo laikrodį, todėl nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, nei kad atsakovui sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo išaiškinta, jog atsisakius mokamos paslaugos garantija nebus taikoma, nei kad atsakovas buvo informuotas apie jau netaikomą garantiją. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovės atstovai skambino atsakovui ir siūlė atlikti mokamą (40 Eur) laikrodžio valymą ir šio pokalbio metu atsakovui papildomai buvo nurodyta informacija, kad atsisakius valymo, garantija nustos galioti, tačiau šios aplinkybės (atsisakius valymo, garantija nustos galioti) apeliantė, atsakovui teigiant priešingai, neįrodė (CPK 178 straipsnis).

45. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad bandė ieškoti specialisto, galinčio atlikti tokį testą ir kad jam nepavyko nieko surasti ar kreipėsi į A. V. dėl vandens atsparumo testo atlikimo, tačiau šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir atsakovo teisės ginti pažeistas teises jo pasirinktu būdu (kreiptis į VVTAT). Kad prekė yra kokybiška pareigą įrodyti turi pardavėjas.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ar išskirtinai rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

50. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašomas priteisti išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024-06-11 DOK-14074).

52. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 726 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Star group“, juridinio asmens kodas 300620698, atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.