- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- e2-7867-901/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04718-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Atsakovas
- V. D.
- Advokatai
- Vita Litinskienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. D. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Danės būstas“, UAB „Mano būstas“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, J. G., D. M., S. M., M. M. ir M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-05-29 teisme priimtas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašo teismo iš atsakovės V. D. priteisti 2423,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, 56,44 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys reiškiamas dėl 2017-10-12 įvykio - vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo užlieti trys ieškovės apdrausti butai. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas S. S. 2017-10-30 atliko draudėjų patalpų apžiūras, jas fiksavo surašydamas turto sugadinimo, sunaikinimo aktus, padarydamas nuotraukas. Ginčo dėl užpylimo židinio nėra, t.y. atsakovė neginčija, kad vanduo į ieškovės apdraustas patalpas pateko iš jos buto, tačiau atsakovė ginčija savo, kaip buto savininkės, civilinę atsakomybę. Su atsakovės nurodyta pozicija, kad žala ieškovės apdraustam turtui atsirado dėl šildymo sistemos, už kurią atsakingas daugiabučio gyvenamojo namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas, ieškovė nesutinka. Nurodo, kad iš UAB „Danės būstas“ pateiktų duomenų, 2017-10-13 atsakingiems už remonto darbus asmenims nuvykus į atsakovės butą, jame buvo rastas atsuktas šildymo sistemos ventilis prie radiatoriaus, tačiau paties radiatoriaus nebuvo. Atsakovė, ginčydama šią aplinkybę, į bylą pateikė nuotrauką su radiatoriumi, tačiau ieškovė nurodo, kad ši nuotrauka negali būti laikoma pakankamu įrodymu, paneigiančiu UAB „Danės būstas“ pateiktus dokumentus. Už bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas buto savininkas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą privačios nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, šio turto techninės būklės palaikymą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Būdama buto savininke, atsakovė nerūpestingai naudojosi savo turtu ir pažeidė bendrojo rūpestingumo pareigas, kurios tenka jai. Dėl tos priežasties atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei turtinę žalą, todėl V. D. yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Šalies argumentai
Atsakovė V. D. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes šildymo tinklų avarija, dėl kurios įvyko draudėjų butų apliejimas ir atitinkamai žala, įvyko ne jai priklausančiuose, o bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose visiems namo bendrasavininkiams šilumos tiekimo įrenginiuose, už kurių priežiūrą ir remontą yra atsakinga UAB „Danės būstas“. Teigia, kad vanduo pradėjo bėgti įjungus name šildymą (2017-10-12) per kranelius, kurie įtaisyti tarp vamzdžio ir radiatoriaus, t.y. įvykus namo šilumos tinklų avarijai. Tuo metu atsakovė buvo išvykusi į kelionę į užsienį, į butą avarinę tarnybą įleido atsakovės sesuo. Atsakovė teigia, kad avarinė tarnyba neskubėjo likviduoti avarijos, kas prisidėjo prie žalos padidėjimo. Nors vandenį name užsuko tą pačią dieną, tačiau tik sekančią dieną atvykę UAB „Danės būstas“ atstovai užaklino kranelius, apmokant šiuos darbus šį daugiabutį namą administruojančios įmonės (ne reikalaujant apmokėti už darbus atsakovę). Nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsniu pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims bei butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), kuriam numatyta pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Kadangi UAB „Danės būstas“ yra ir pastato (duomenys neskelbtini), šildymo bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl jis ir yra atsakingas už namo šildymo sistemos būklę, atsitikusios avarijos pasekmių šalinimą ir atsiradusios žalos atlyginimą, nes netinkamai įvykdė savo pareigą tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti šio namo šildymo įrenginius (CK 6.263 str. l d.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Danės būstas“ su ieškiniu sutinka, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017-10-12 buvo užregistruotas avarinis pranešimas iš patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), namo adresu (duomenys neskelbtini), jog bėga vanduo iš viršutinio buto. Tą pačią dieną dėl bėgančio iš viršaus vandens buvo gautas ir patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas. Avarinei tarnybai nuvykus į minėtą namą, buvo nudrenuota šildymo sistema ir nustatyta, kad vandens prasiskverbimas vyko iš patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į patalpas patekti nepavyko. 2017-10-13 atsakingiems už remonto darbus asmenims pakartotinai nuvykus į namą, patekta į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo rastas atsuktas šildymo sistemos ventilis prie radiatoriaus, tačiau paties radiatoriaus nebuvo. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventilis buvo užsuktas, taip pat sumontuotos aklės, kaip papildoma apsauga nuo vandens pratekėjimo, jokie kiti remonto darbai minėtame bute nebuvo atliekami, todėl atsuktas ventilis galėjo būti vienintele įvykio priežastimi. Nurodo, kad ventiliai naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, kad juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba. Šiuo ventiliu laisvai gali naudotis buto gyventojai, jį užsukus, neįtakojamas viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimas, bei nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, laikytina, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Vien faktas, kad namas (duomenys neskelbtini) , perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, šiuo atveju UAB „Danės būstas“, savaime nepašalina patalpų savininko, šiuo atveju patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), atsakomybės už geriamojo vandens inžinerinės įrangos – ventilio netinkamą naudojimąsi. UAB „Danės būstas“ be konkrečių patalpų savininko sutikimo ar tiesioginio nurodymo negalėjo geriamojo vandens inžinerinei įrangai – ventiliui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.
Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas“ atsiliepime į ieškinį, ieškinio reikalavimų išsprendimą palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir trečiasis asmuo „Danės būstas“, t.y. kad 2017-10-12 UAB „Mano būstas“ jo klientų aptarnavimo centro telefono numeriu gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini), buto atstovo, jog apliejamos šio buto patalpos. Tą pačią dieną 13:54 val. užregistruotas avarinis pranešimas ir iš (duomenys neskelbtini) buto apie per lubas bėgantį vandenį. 14:10 val. jau minėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai užregistravo pranešimą apie bėgantį karštą vandenį. 2017-10-12 14:15 val. avarinei tarnybai nuvykus buvo nustatyta, kad vandens bėgimas vyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į pastarąjį įvykio metu patekti nepavyko, paliktas informacinis lapelis. 2017-10-13 atsakingiems už remonto darbus asmenims pakartotinai nuvykus į minėtą namą, patekta į patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo rastas atsuktas šildymo sistemos ventilis prie radiatoriaus, tačiau paties radiatoriaus nebuvo. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) ventilis buvo užsuktas, taip pat sumontuotos aklės, kaip papildoma apsauga nuo vandens pratekėjimo, jokie kiti remonto darbai minėtame bute nebuvo atliekami, todėl atsuktas ventilis galėjo būti vienintele įvykio priežastimi. Atkreipia dėmesį, kad už bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas buto savininkas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą privačios nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, šio turto techninės būklės palaikymą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Už bute įrengtų vandens ventilių (sklendžių) įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas.
Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsiliepime į ieškinį, nurodo, kad ieškinio reikalavimų išsprendimą palieka teismo nuožiūrai, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ sutartiniais pagrindais teikia namo adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Kadangi avarinės tarnybos paslaugas teikia UAB „Mano Būstas“, įvykio dieną 2017-10-12, pagal gautus butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butų savininkų pranešimus dėl bėgančio karšto vandens 2017-10-12 13:41 val., 14:10 val., UAB „Mano būstas“ avarinės tarnybos darbuotojai nuvykę išdrenavo viso namo šildymo sistemą, taip pat nustatė, jog vandens prabėgimas įvyko iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog į butą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio įvyko vandens pratekėjimas patekti nepavyko, todėl buvo paliktas informacinis lapelis. 2017-10-13 11:20 val. atvykus UAB „Mano Būstas“ remontinei brigadai į butą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas atsuktas šildymo sistemos ventilis prie radiatoriaus (tai įrodo 2017-10-13 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas Nr. VI7-422852-2). Atkreipia dėmesį į tai, jog už bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas buto savininkas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą privačios nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, šio turto techninės būklės palaikymą tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Ventiliai (sklendės) naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Vandens ventilis (sklendė) yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu (sklende) laisvai gali naudotis tik buto gyventojai: jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nurodo, kad dėl įvykusių apliejimų, kurių metu nukentėjo ieškovės draudėjų turtas, - butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys neskelbtini) yra atsakinga (duomenys neskelbtini), buto savininkė V. D., būdama nepakankamai rūpestinga ir atsakinga už savo nuosavybės teise priklausančio buto inžinerinę įrangą.
Tretieji asmenys J. G., D. M., S. M., M. M. ir M. G. atsiliepimų į ieškovės ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, tretiesiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovei V. D. nuosavybės teise nuo 2017-09-05 priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas atsakovei buvusios savininkės perduotas 2017-09-30 nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo aktu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šalia atsakovės esantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui J. G.; po atsakovės butu esantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tretiesiems asmenims D. M., S. M. ir M. M., o šalia atsakovės esantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui M. G..
Nustatyta, kad minėti ieškovės apdrausti butai (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017-10-12 buvo aplieti iš atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis draudimo sutartimis, įvykiai ieškovės buvo pripažinti draudžiamaisiais, draudėjams atlyginta jų patirta žala. 2017-10-12 įvykio metu apliejus ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (sulietos patalpos (duomenys neskelbtini) lubos ir sienos), ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 382 Eur ir išmokėjo draudėjui 342 Eur draudimo išmoką (382 Eur nuostolio suma – 40 Eur išskaita). Ieškiniu be to prašoma priteisti butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, kuri atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 307,89 Eur. Taip pat 2017-10-12 įvykio metu apliejus ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (sulietos virtuvės, koridoriaus, svetainės, vonios lubos), ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 1061 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškiniu prašoma priteisti butui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala atsižvelgiant į nusidėvėjimą sudaro 1026,03 Eur. 2017-10-12 įvykio metu taip pat buvo aplietas ir ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (sulietos patalpų (duomenys neskelbtini) lubos, patalpų(duomenys neskelbtini) sienos). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 1137 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškiniu prašoma priteisti suma už butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 1089,68 Eur. Iš viso iš atsakovės ieškovės prašoma priteisti 2423,60 Eur turtinės žalos (307,89 Eur žala butui Nr. (duomenys neskelbtini)+ 1026,03 Eur žala butui Nr. (duomenys neskelbtini) + 1089,68 Eur žala butui Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsakovė nesutinka, kad ji yra atsakinga už 2017-10-12 šildymo sistemos avarijos metu atsiradusią žalą. Teigia, kad ne atsakovė yra atsakinga už tinkamą šildymo sistemos būklę name, be to ieškovė neįrodė, kad 2017-10-12 avarijos metu atsakovės bute nebuvo radiatoriaus, nes šis matomas paties draudiko pateiktose nuotraukose. Teigia, jog kadangi atsakovės gyvenamojo namo administratorius yra UAB „Danės būstas“, kuris yra ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl būtent jis ir yra atsakingas už namo šildymo sistemos būklę, 2017-10-12 atsitikusios avarijos pasekmių šalinimą ir atsiradusios žalos atlyginimą, nes netinkamai įvykdė savo pareigą tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti namo šildymo įrenginius. Šildymo sistema gyvenamajame name įrengiama ne kiekvieno savininko, o pagal bendrą projektą ir todėl gyventojas nėra atsakingas už sistemos sujungimą su jo šildymo įrenginiais bei bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsitikusią avariją. Nurodo, kad butą nusipirko iš bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratoriaus tik 2017-09-05, faktiškai butas jai buvusios savininkės perduotas tik 2017-09-30 (pateikiamas perdavimo aktas), ieškovė bute dar negyveno ir jokio remonto, juolab, šildymo sistemos, nedarė.
Tretieji asmenys UAB „Danės būstas“, UAB „Mano būstas“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateiktuose teismui atsiliepimuose į ieškovės ieškinį, su reikalavimais sutinka, prašo spręsti teismo nuožiūra. Teigia, kad dėl 2017-10-12 įvykio nekyla nei namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų administratoriaus UAB „Danės būstas“, nei šio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, nei avarinės tarnybos UAB „Mano būstas“ atsakomybė. Pažymi, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, įsigijusi butą, jo net neapžiūrėjo bei neįsitikino jame esančių sistemų buvimu/nebuvimu, tvarkingumu, trūkumais ir pan.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).
Nei ieškovė, nei tretieji asmenys, teigdami, kad 2017-10-12 atsakovės bute įvykusios vandentiekio avarijos metu nebuvo radiatoriaus, šio savo teiginio apart UAB „Danės būstas“, UAB „Mano būstas“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ raštais ir teiginiais procesiniuose dokumentuose niekuo nepagrindė, liudytojų parodymais nesirėmė. Į bylą pateiktos nuotraukos paneigia tokius ieškovės ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius. Iš nuotraukų matyti, kad likviduojant avariją radiatorius buvo, be to kad iš karto po įvykio 2017-10-13 UAB „Mano būstas“ užaklinant ventilius, būtent tose vietose užsuktas galimas vandens pratekėjimas iš naujo paleidžiant šildymą name, bet ne užaklintas pratekėjimas link radiatoriaus, kas būtų padaryta, jei radiatoriaus faktiškai nebūtų buvę. Teismui kelia abejonių, kad per parą nuo įvykusios avarijos ieškovės iniciatyva galėjo būti būtų imtąsi priemonių, kad būtų pastatytas radiatorius, kurio tariamai nebuvo. Reikia pažymėti, kad nei vienas iš proceso dalyvių nenurodo, kad užpilimo priežastis – radiatoriaus atsakovės bute nebuvimas ir kad vanduo bėgo būtent per neužaklintą šildymo sistemos vamzdžio vietą, kur nebuvo radiatoriaus. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad radiatoriaus nebuvimo atsakovės bute 2017-10-12 avarijos metu aplinkybė yra neįrodyta.
Iš byloje esančių dokumentų, atsakovės paaiškinimų, liudytojos N. J. parodymų nustatyta, kad 2017-10-12 atsakovės bute įvykusio vandentiekio avarijos paleidus tą dieną daugiabučiame name šildymą priežastis atsakovės bute Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas atsuktas šildymo sistemos ventilis prieš radiatorių vonios patalpoje.
Byloje kilo ginčas, ar buto savininkė yra atsakinga už dėl to atsiradusią žalą.
CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 str., 6.266 str.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Šios inžinerinės sistemos laikomos bendrojo naudojimo sistemomis, kai jos yra įrengtos bendrojo naudojimosi patalpose ar įrengtos atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jos susijusios su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Aplinkybes, kad J. G., D. M., S. M. ir M. M. bei M. G. priklausantys butai aplieti būtent iš atsakovės buto, patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti dokumentai dėl draudėjų žalos administravimo, UAB „Danės būstas“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ į bylą pateikti dokumentai. Be to pati atsakovė neginčija aplinkybės, kad dėl jos bute 2017-10-12 įvykusios avarijos buvo aplieti ieškovės drausti butai, už kurių apliejimą prašoma priteisti iš atsakovės žalą. Byloje atsakovė ginčija savo atsakomybės kilimo sąlygas, t.y. ji nesutinka, kad būtent ji yra atsakinga (kalta) dėl įvykusios avarijos. Savo nesutikimą atsakovė grindžia teiginiais, kad avarija įvyko bendrojoje namo inžinerinėje sistemoje, kad atsakovė nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos ventiliui, be to prie žalos padidėjimo prisidėjo tai, kad avarinės tarnybos atvyko tik kitą dieną. Atsakovės kviesta liudytoja N. J. (atsakovės sesuo) be to nurodė, kad kadangi atsakovė tuo metu buvo išvykusi į užsieny, 2017-10-12 vos tik ankstesnės buto savininkės liudytoja buvo informuota, ši nedelsiant su atsakovės sūnumi atvyko į atsakovės butą ir kad teko laukti tarnybų. Su minėtais atsakovės teiginiais sutikti negalima, be to liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kadangi kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, UAB „Mano būstas“ gavus apliejamų butų gyventojų skundus, kad yra apliejami, tą pačią dieną buvo išjungtas šildymas namui, kuriame yra atsakovės butas, avarijos likviduoti tą pačią dieną atitinkamų tarnybų atstovai į atsakovės butą nebuvo įleisti nei atsakovės nei jos sesers nei atsakovės sūnaus, paliktas pranešimas. Į atsakovės butą atsakingi už remonto darbus asmenys pateko tik sekančią dieną, užaklino atsuktą ventilį, per kurį avarijos metu bėgo karštas vanduo. Nenustatyta, kad avarinė tarnybos meistrai piktybiškai delsė likviduoti avarijos padarinius ir kad būtent dėl jų kaltės galėjo padidėti žala apliejamiems butams, to nedelsiant padaryti jie negalėjo būtent dėl to, kad į atsakovės butą buvo įleisti tik sekančią dieną. Be to iš UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ kartu su atsiliepimu pateiktų nuotraukų matyti, kad 2017-10-13 likviduojant avarijos padarinius minėtas šildymo sistemos ventilis nebuvo užaklintas, be to jis buvo su rankenėle (raudonos sp.), kuri lengvai galėjo būti buto savininkės pasukta.
Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymas Nr. 622 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo"). Nagrinėjamu atveju ventilis yra ta riba, kuri skiria bendrąsias inžinerines sistemas nuo atsakovės (vartotojo) inžinerinių sistemų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendrosios inžinerinės sistemos yra už ventilio link karšto vandens stovo, o už ventilio link radiatoriaus yra atsakovei priklausančios inžinerinės sistemos dalis. Byloje nustatyta, kad avarija įvyko, kadangi buvo paliktas atsuktas ventilis, kuris laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba. Šiuo ventiliu laisvai gali naudotis buto gyventojai, jį užsukus, neįtakojamas viso namo bendros šildymo sistemos funkcionavimas, todėl nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, sutinkamai su teismine praktika laikytina, kad už bute įrengtų ventilių sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018, Vilniaus apygardos teismo 2011-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-170-492/2011, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-930-340/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1676-459/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-253/2017). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji tik neseniai buvo įsigijus butą, kuriame dar negyveno, taip pat kad šildymo sistemos avarijos dieną buvo išvykusi į užsienį (teismui nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai) bei tai, kad už avarijos likvidavimo darbus iš atsakovės nepareikalauta apmokėti nešalina atsakovės atsakomybės.
Pagal DNSBĮ 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas, kuris suprantamas kaip bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013, 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018), kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (šiuo atveju nesant namo (duomenys neskelbtini), bendrijos – ne šio namo administratorius).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. dėl jai priklausančios inžinerinės sistemos dalies netinkamos priežiūros bei jos eksploatavimo užtikrinimo, buvo apgadintas J. G., D. M., S. M. ir M. M. bei M. G. priklausantis turtas ir padaryta turtinė žala. Tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl atsakovei remiantis anksčiau išdėstytu tenka prievolė atlyginti žalą (CPK 185 str., CK 6.249 str. 6.266 str.).
Kadangi aplieti butai buvo apdrausti ieškovės ir kadangi draudikas aplietų apdraustų butų savininkams padengė patirtą žalą, todėl rendamasi CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi ieškovė reikalauja išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, iš remonto išlaidų minusavus butų nusidėvėjimą. Atsakovė turtinės žalos dydžio ir atliktų remonto darbų reikalingumo neginčija. Įvertinęs nurodytą, ieškinys yra tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina viso 2423,60 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti ieškovei 56,44 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę momento iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018-05-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 2 d.).
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 56 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 210,24 už ieškinio parengimą, iš viso 266,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės ieškinį patenkinus, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 40,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 93 str., 96, str., 185 str., 197 str., 250 str., 259 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai 2423,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, 56,44 Eur kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2480,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018-05-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.