Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. U. ir M. U. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. U. ir M. U., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ž. Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės šilumos tinklai“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2015-08-31 buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis Ž. Z.. Ieškovės atstovas išsiaiškino, kad ieškovės apdraustų patalpų užpylimo priežastis yra vandens pratekėjimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šio fakto atsakovas M. U. neginčijo. Iš esmės šalys neginčija buto užliejimo, taigi pačios žalos fakto – ginčijasi tik dėl to, kas šiuo atveju atsakingas už žalos butui padarymą. Atsakovai teigia, jog atsakomybė jiems netaikytina nes butas buvo aplietas dėl to, jog UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vykdė hidraulinius bandymus, apie kuriuos gyventojai nebuvo informuoti. Tuo tarpu UAB „Šilutės šilumos tinklai“ teigia, jog žala kilo dėl to, jog atsakovai savo bute, nesuderinę su UAB „Šilutės šilumos tinklais“, nuėmė radiatorius, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.1 punktą ir sutarties, sudarytos tarp atsakovų ir UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 7.2. punktą.Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytas faktas, jog apdraustų patalpų užpylimo priežastis yra vandens pratekėjimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus tai automatiškai suponuoja atsakovų, kaip buto savininkų, atsakomybę. Tuo labiau, kad patys atsakovai pripažino, jog bute buvo laikinai nuėmę radiatorius. Byloje nustatyta, kad vanduo ištekėjo pro tas vietas, kur turėjo būti radiatoriai. Pagal bendrąją deliktinės atsakomybės taisyklę kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 133.1 punkte numatyta, jog vartotojai privalo tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės. Pagal Šilumos pirkimo – pardavimo su šilumos vartotoju sutarties Nr. 2805541, sudarytos tarp atsakovų ir UAB „Šilutės šilumos tinklai“, 7.2. punktą vartotojas turi laikytis pastato šilumos įrenginių projekte ir teisės aktais nustatytų šilumos vartojimo režimų, savavališkai nekeisti šilumos įrenginių elementų bei jų jungimo schemos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai pažeidė nurodyto teisės akto ir sutarties nuostatas, taigi žala padaryta dėl jų veiksmų. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Visiškai akivaizdu, jog atsakovai, nuėmę radiatorius, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis kaip atsakingiems vartotojams ir užtikrinti tinkamą šilumos įrenginių eksploatavimą. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pritaikė netinkamas materialinės teisės normas, kolegija atmeta šį atsakovų argumentą kaip nepagrįstą. Nurodytos teisės akto ir sutarties normos suponuoja šilumos vartotojams tam tikras bendro pobūdžio pareigas (laikytis pastato šilumos įrenginių projekte ir teisės aktais nustatytų šilumos vartojimo režimų, savavališkai nekeisti šilumos įrenginių elementų bei jų jungimo schemos, tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės). Nors ir laikinai nuėmę radiatorius, bet apie tai neinformuodami šilumos tiekėjo, atsakovai veikė kaip neatsakingi vartotojai, savo pareigas veikti atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai, todėl yra pagrindas konstatuoti jų neteisėtus veiksmus.Atsakovai atsakomybę už žalą siekia perkelti UAB „Šilutės šilumos tinklai“, kuri neva nevykdė pareigos informuoti apie vykdomus hidraulinius sistemos bandymus. Visų pirma, pažymėtina, jog ieškinys reiškiamas atsakovams, kaip buto savininkams, todėl spręstina, ar egzistuoja jų civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Apdraustų patalpų užpylimo priežastis yra vandens pratekėjimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Buto savininkai, kaip šilumos vartotojai, nuėmę radiatorius ir neinformavę apie tai šilumos tiekėjo, pažeidė bendrojo pobūdžio jiems priskirtinas pareigas elgtis kaip atidiems ir rūpestingiems vartotojams. Žalos dėl aplieto buto faktas ir dydis akivaizdus, šalys jo neginčija. Esant visoms šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino. Jei atsakovai mano, jog UAB „Šilutės šilumos tinklai“ netinkamai vykdė savo, kaip šilumos tiekėjo, pareigas ir dėl to atsakovai patyrė žalos, jie galėtų reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.Atsakovai teigia, jog teismas nepasisakė dėl to, kodėl nevertina 2015-08-31 hidraulinių bandymų akto Nr. N58-Š1, kuriame patvirtinta, jog 2015-08-31 buvo atliekami namo valdymo mazgų ir šildymo sistemos hidrauliniai bandymai, o ne paruošiamieji darbai. Pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas, kodėl pirmenybę teikia liudytojų, kurie teigė, kad buvo atlikti paruošiamieji darbai, parodymams, pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Kolegija atmeta šiuo atsakovų argumentus kaip nepagrįstus.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs liudytojų duotus parodymus, nustatė, kad tuo metu, kai buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., UAB „Šilutės šilumos tinklai“ atliko ne hidraulinius bandymus, bet pasiruošimo darbus hidrauliniams bandymams ir pareigos įspėti apie tai, kad tokie darbai bus vykdomi, neturėjo. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad vyko būtent hidrauliniai bandymai. Teismas pažymėjo, jog atsakovų atstovo advokato M. L. teiginiai, kad butas galėjo būti užlietas ne dėl to, kad buvo nuimti radiatoriai, o dėl šildymo sistemos trūkumų, buvo paneigti liudytojų L. T. ir P. M. parodymais, kurie nurodė, kad tokius šildymo sistemos trūkumus parodytų parametrai, kurie buvo fiksuojami pripildant šildymo sistemą; tuomet vanduo sunktųsi palengva. Taigi, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktus tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus vertino kompleksiškai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos medžiagos ištyrimu. Todėl atsakovų teiginiai, jog teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kolegija pažymi, jog Šilumą vartojančių įrenginių bandymo hidraulinių slėgių 2015-08-31 aktą Nr. 58 Š-1, kuriuo remiasi atsakovai, įrodinėdami, jog 2015-08-31 buvo atlikti hidrauliniai bandymo darbai, pasirašę asmenys parodė, jog buvo atliekami tik pasiruošimo hidrauliniams bandymams darbai. Nėra jokio pagrindo netikėti darbus atlikusių ir aktą pasirašiusių asmenų pozicija.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 105,14 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ši bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, atmetant apeliacinį skundą, ieškovei priteistina iš atsakovų (CPK 98 str.). Pažymėtina, jog atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra dalinė, o ne solidari, todėl bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš abiejų atsakovų – iš kiekvieno po 52,57 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovų A. U. ir M. U. priteisti po 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.