- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-170-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei G. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Vilniaus energija“.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti jo naudai iš atsakovės G. B. 10 314 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 155 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2007-10-17 butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš aukščiau esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei G. B. Dėl apliejimo padaryta 10 414 Lt žala. Apliejimas įvyko dėl bute adresu (duomenys neskelbtini) esančiame radiatoriuje atsuktos oro išleidimo sklendės, per kurią, 2007-10-17 namo šildymo sistemoje paleidus karštą vandenį, ėmė tekėti vanduo bei buvo aplieti butai. Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja yra G. B., ji netinkamai prižiūrėjo oro nuleidimo sklendę, todėl ir turi atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą, kurią AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei M. S., kuri su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi buto draudimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė G. B. prašė ieškinio netenkinti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. 2008-10-19 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad dėl įvykio atsakingas yra trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“. 2007-10-17 name (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas šildymo sezonas, todėl darytina išvada, kad namą administruojanti įmonė UAB “Senamiesčio ūkis“ ir šilumos energiją tiekianti įmonė UAB „Vilniaus energija“ netinkamai parengė šildymo sistemas šildymo sezonui – paliko atsuktą šildymo sistemos nuorinimo įtaisą, dėl ko buvo aplietas M. S. priklausantis butas. Šildymo sistemos nuorinimo įtaisas (sklendė) įrengtas nesilaikant nustatytų statybos techninių reglamentų reikalavimų, sklendė nėra užplombuota, nėra įrengta taip, kad jos negalėtų atidaryti pašaliniai asmenys, su šildymo sistemos nuorinimo įrengimų naudojimu atsakovė nėra supažindinta. Teigė, kad pati siūlė suremontuoti užlietą butą, suremontuoti techniką. Prašomas priteisti žalos dydis jai turėtų itin neigiamų pasekmių, skolininke ji taptų iki mirties.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ neprižiūri pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, nerenka iš atsakovės mokesčių už priežiūrą ir juo labiau atsakovės bute nepaliko atsukto šildymo sistemos nuorinimo įtaiso. Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas.
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2007-10-18 UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojai pagal gyventojo prašymą atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėję nustatė, kad jis užlietas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) dėl šio buto centrinio šildymo sistemoje palikto atsukto ventilio (oro išleidimo sklendės). Pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini) nuolat nuomojamas fiziniams asmenims, kurie ir galėjo atsukti oro išleidimo sklendę. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) šildymo sistema buvo parengta šildymo sezonui ir hidrauliškai išbandyta. UAB „Vilniaus energija“ prieš šildymo sezoną patikrino pastato šildymo sistemos įrenginius, surašė 2007-08-24 pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. B. 3 973,24 Lt pagrindinio mokėjimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-07-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 119,20 Lt žyminio mokesčio AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš aukščiau esančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra atsakovė G. B. Apliejimas įvyko įjungus šildymo sistemą pro atdarą oro nuleidimo sklendę, kuri yra ne bendro naudojimo, o atsakovei priklausančiose patalpose. Remiantis atsakovės paaiškinimais, oro nuleidimo sklendę jos patalpose įrengė trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, tačiau jis nėra šios sklendės valdytojas, negali jos valdyti, naudoti ar ja disponuoti. Atsakovės ir UAB „Senamiesčio ūkis“ teisiniai santykiai kyla iš rangos sutarties, atsakomybė už kurios vykdymą yra sutartinė, o nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas ne dėl sutartinės, o dėl deliktinės atsakomybės. Atsakovė neužtikrino, kad jos patalpose esanti nuorinimo sklendė būtų uždaryta. Įjungus šildymą atdara nuorinimo sklendė tapo priežastimi vandens nuotėkiui, dėl ko atsirado žala, vadinasi atsakovė turi ją atlyginti. Teismas nustatė, kad apipylimu padaryta 10 033,10 Lt žala, iš kurios pareiga atsakovei atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, atskaičius franšizę, yra 9 933,10 Lt, tačiau šią sumą sumažino, taikydamas CK 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. 3 d. bei atsižvelgęs į tai, kad: 1) žalą atsakovė padarė ne tyčiniais veiksmais, o dėl pasikeitusių aplinkybių, nuostolio padaryti nesiekė, nuostolį dėl savo pačios buto apliejimo, patyrė pati; 2) atsakovė pati siekė pašalinti žalą, siūlė savo lėšomis ir jėgomis atlikti aplieto buto remontą, tačiau pastarojo buto savininkas tokio pasiūlymo dėl draudiminių santykių atsisakė; 3) atsakovė yra pensininkė, dėl amžiaus darbingumo lygis sumažėjęs, pensijinės pajamos mažos, taigi turtinė padėti nėra patenkinama; 4) ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, nesiekė optimalaus žalos nustatymo, atsakovė nedalyvavo nustatant apdrausto turto sunaikinimo dydį ir vertę, jai nebuvo pranešta apie sužaloto ar sunaikinto turto apžiūrą. Buvo pranešta tik UAB „Senamiesčio ūkis“, kuris ieškovo sudarytame 2007-10-19 turto sunaikinimo sugadinimo akte ir laikomas atsakingu už įvykį asmeniu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti jo naudai iš atsakovės G. B. 9 933,10 Lt žalos atlyginimą, 480 Lt žyminį mokestį, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, 1) 2005 m. vasario 21 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-116/2004, pagal kurią CK 6.282 str. 3 d. negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti žalą; 2) 2000 m. kovo 8 d. nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-388/2000, pagal kurią mažinti žalos atlyginimą būtų teisinga ir pagrįsta dėl aplinkybių, kurios atspindėtų sunkią kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu ir rodytų jos ilgalaikį pobūdį. Atsakovė G. B. yra pensinio amžiaus, žinoma dailininkė, apie kurios pajamas byloje duomenų nėra. Todėl teismo išvada, kad tokios profesijos žmonės, sulaukę pensijinio amžiaus, yra mažiau darbingi savo profesinėje veikloje, niekuo nepagrįsta. Remiantis G. B. paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, ji, kai buvo padaryta žala, gyveno nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, kurios vertė yra daugiau nei 500 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas ieškovui neturi būti mažinamas. Atsakovė neįrodinėjo, kad ji neturi galimybių atlyginti žalą. Žalos atlyginimas negalėjo būti mažinamas ir dėl kitų aplinkybių, t.y. dėl to, kad nukentėjęs asmuo atsisakė atsakovės siūlomo žalos atlyginimo būdo, kad atsakovė nedalyvavo turto apžiūroje, nes šios aplinkybės neturi reikšmės žalos dydžiui. Teismo sprendimo motyvas, kad oro nuleidimo sklendę G. B. bute įrengė UAB „Senamiesčio ūkis“, nepagrįstas, nes ši aplinkybė nėra įrodyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. B. prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad yra pensijinio amžiaus, neįgali, jokių kitų pajamų, išskyrus neįgalumo pensiją, neturi, profesinė dailininkės veikla pajamų neduoda, gaunamos pensijos sunkiai užtenka elementariems poreikiams patenkinti, todėl visiškas žalos atlyginimas atsakovei sukeltų sunkias pasekmes – ji liktų be būtiniausių lėšų pragyvenimui. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės turtinės padėties neginčijo, įrodymų ir argumentų apie kitokią atsakovės turtinę padėtį nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė, jo teiginiai apie atsakovės turinę padėtį neatitinka tikrovės, nėra patvirtinti. Žalos atsiradimą sąlygojo ir netinkamas trečiųjų asmenų sutartinių ir deliktinių prievolių vykdymas – jie neparuošė šildymo sistemų šildymo sezonui (nepatikrino sistemos sandarumo), įvykio dieną užpildė sistemą termofikaciniu skysčiu, kuris pro nesandarią sistemą ir užliejo apatiniame aukšte esantį butą. Todėl tiesioginė kaltė dėl šio įvykio ir žalos padarymo tenka tretiesiems asmenims. Apelianto surašytame 2007-10-19 turto sunaikinimo sugadinimo akte atsakingu už žalą asmeniu taip pat nurodyta ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“. Atsakovės bute įrengtos sistemos nuorinimo sklendės yra ne jos privati nuosavybė, o sudedamoji viso namo šildymo sistemos dalis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės G. B. 9 933,10 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 480 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad teismo nustatytos aplinkybės nepakankamos, kad būtų mažinamas žalos atlyginimas CK 6.282 str. 3 d., 6.251 str. 2 d. pagrindu. Atsakovė neįrodinėjo, kad ji neturi galimybių atlyginti žalą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ atsakovės patalpoje įrengė oro nuleidimo sklendę, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, išskyrus atsakovės paaiškinimus. Kadangi tarp atsakovės ir UAB "Senamiesčio ūkis“ sudaryta pastato eksploatavimo sutartis, kurioje apibrėžti šalių įsipareigojimai, teismas teisingai konstatavo, kad tai sutartinės atsakomybės klausimas, o šiuo atveju ginčas kilęs dėl deliktinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas (CPK 320 str.).
UAB „Senamiesčio ūkis“ pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus apžiūros aktu 2007-10-18 (l. 45) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini) užlietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šio buto šildymo sistemoje palikto atsukto ventilio, kuriuo šalinami šildymo sistemoje susidarantys oro kamščiai. Užlieto buto savininkei M. S. buvo padaryta 10 414 Lt dydžio žala, ieškovas, remdamasis turto draudimo sutartimi, išmokėjo nukentėjusiai 10 314 Lt draudimo išmoką (draudimo byla), ir, remiantis CK 6.1015 str., įgijo reikalavimo teisę į asmenį, atsakingą už padarytą žalą.
Butas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas žemiau esantis butas, nuosavybės teise priklauso atsakovei G. B. (l. 44). Civilinio kodekso 6.266 str. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei tenka atsakomybė už žalą, padarytą užliejus vandeniu iš šildymo sistemos žemiau esantį butą. Hidraulinių bandymų, kurie buvo UAB „Vilniaus energija“ kartu su UAB „Senamiesčio ūkis“ atlikti 2007-08-13, aktas patvirtina, kad name (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos įrengimų ir vamzdynų trūkumai ar nesandarumai nenustatyti (l. 47), UAB „Vilniaus energija“ pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktu 2007-08-24 konstatuota, kad objekto šilumos ūkis paruoštas 2007-2008 metų šildymo sezonui. Šie aktai patvirtina, kad pastato šilumos įrenginiai, taip pat ir esantys atsakovei priklausančiose patalpose, buvo tinkamai parengti šildymo sezonui, o už paliktą bute atsuktą nuorinimo sklendę (t.y. nerūpestingą jos priežiūrą) atsakinga šio turto savininkė. Nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kas įrengė šią sklendę, nes tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilusios neigiamos pasekmės (vandens užpylimas) yra susijęs su neapdairiu, nepakankamai rūpestingu turto savininkės elgesiu - palikta atsukta nuorinimo sklende (CK 6.247 str.). Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ jos patalpoje įrengė oro nuleidimo sklendę, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, išskyrus jos pačios paaiškinimus. Kadangi tarp atsakovės ir UAB "Senamiesčio ūkis“ sudaryta pastato eksploatavimo sutartis, kurioje apibrėžti šalių įsipareigojimai, su nuorinimo sklendės įrengimu susiję ginčai galėtų būti šalių sutartinės atsakomybės klausimas, o šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl deliktinės atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, rėmėsi CK 6.251 str. 2 d., numatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, ir CK 6.282 str. d., numatančia, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai teigia, kad žalos atlyginimo dydis dėl nurodytų aplinkybių negalėjo būti mažinamas. Sprendžiant apie atsakovės turtinę padėtį, turi būti vertinamos ne tik jos pajamos – neįgalumo pensija, lėšos, gautos už parduotus darbus per tam tikrą laiko tarpą, sumažėjusios galimybės dėl senatvės ir neįgalumo užsidirbti, bet ir nuosavybės teisėmis turimas turtas. Pastarųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino atsakovės nuosavybės teise valdomo didelės vertės turto – t.y. be minimo buto (kūrybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), ji turi butą (duomenys neskelbtini), sodybą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuri sudarant draudimo sutartį buvo įvertinta daugiau negu 500 000 Lt. Šie faktiniai duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, todėl mažinti žalos atlyginimą remiantis CK 6.828 str. 3 d. nebuvo pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių atsakovei pasekmių. Šioje byloje šalių nesiejo jokie kiti prievoliniai santykiai, atsakovei pareiga atlyginti tiesioginius nuostolius – žalą – kyla iš delikto, šiuo pagrindu sprendžiant dėl subjekto atsakomybės remiamasi visišku žalos atlyginimo principu, todėl teismas privalėjo vadovautis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, tame tarpe CK 6.263 str. 2 d.
Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistino žalos atlyginimo, sprendime akcentavo, kad atsakovės veiksmai nebuvo tyčiniai, palikdama patalpose neužsuktą nuorinimo sklendę, ji nesiekė sukelti žalą. Su tokiu kaltės vertinimu negalima sutikti, nes žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ir nesant kaltės; ginčo atveju atsakovės elgesys apskritai neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto (CK 6.248 str. 3 d.). Aplinkybės, kad atsakovė siūlė savo žalos atlyginimo būdą, dėl užliejimo pati patyrė nuostolių, nebuvo informuota apie sugadinto turto apžiūrą, neturi reikšmės nei nustatytam žalos dydžiui, nes ji neįrodinėjo kitokio nuostolių dydžio ar jų nepagrįstumo, nei jos pareigai atlyginti žalą, ir negali būti teisėtu pagrindu mažinti priteistiną žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartais argumentais, daro išvadą, kad iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas buvo sumažintas nepagrįstai, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, priteistinas žalos atlyginimas padidintinas iki 9 933,10 Lt, atitinkamai perskaičiuotinos ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidos (CPK 330 str., 329 str. 1 d., 185 str.).
Tenkinant apeliacinį skundą ir keičiant teismo sprendimą, iš atsakovės ieškovui priteistinos žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą – 280 Lt (CPK 93 str. 3 d.) ir į valstybės biudžetą – 11,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 96 str., 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti, ieškovui UAB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės G. B. žalos atlyginimą padidinti iki 9 933,10 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas priteisti nuo šios sumos nuo 2009-07-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteistą žyminio mokesčio sumą padidinti iki 298 Lt.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės G. B. 182 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės G. B. 11,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.