- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- e2-2930-918/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24120-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,GelvoraSergel“
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant programą ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,GelvoraSergel“ prašo priteisti iš atsakovo G. B.: 1) pagal Sutartį Nr. C903157776 – 9 397,09 Eur skolą, 147 Eur administravimo mokestį, 4 336,5 Eur nuostolius/netesybas, 11,60 Eur skolos išieškojimo išlaidas; 2) pagal Sutartį Nr. C905176616 - 896 Eur skolą, 53,45 Eur administravimo mokestį, 770 Eur nuostolius/netesybas; 3) pagal Sutartį Nr. C907197249 - 907,9 Eur skolą, 53,21 Eur administravimo mokestį, 781 Eur nuostolius/netesybas; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovė N. V. palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi, prašė ieškinį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad prieš suteikiant visas tris paskolas, buvo vertinamas atsakovo kreditingumas. Išduodant antrą ir trečią paskolas, ankstesnės sutartys buvo vykdomos tinkamai. Mokėjimo istorijos, kurios pateiktos į bylą, ir kuriose nurodoma, kad atsakovo skola yra lygi 0, buvo formuojamos po reikalavimo perleidimo ir reiškia, kad atsakovas nėra skolingas pradiniam kreditoriui, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė. Ieškovė reikalavimą priteisti administravimo mokestį grindžia sutarties 1.14 punktu ir mano, kad šis mokestis yra atlyginimas už naudojimąsi pinigais, tačiau pagrįsti tokio sutarčių 1.14 punkto aiškinimo negali. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė laikosi pozicijos, kad 11,60 Eur skolos išieškojimo išlaidos neturi būti įskaičiuojamos į prašomų priteisti netesybų sumą, tačiau tokios pozicijos pagrindimo paaiškinti negalėjo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, galimybę atvykti į teismo posėdžių salę arba prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu (įskaitant prisijungimo prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu duomenis) informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir po trisdešimties dienų pranešimo palikimo laikant tinkamai įteiktais. Be to, atsakovas apie teismo datą, laiką, vietą, būdą, formą informuotas ir elektroniniu paštu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas G. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C903157776, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 10 500 Eur kreditas 72 mėnesių terminui, taikant 0 procentų palūkanų normą (49-55 e. b. l.). Kreditas išmokėtas 2019 m. kovo 28 d. (56-58 e. b. l.). 2020 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. 5-42939 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir sutarties nutraukimo (59 e. b. l.) atsakovui nustatytas terminas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2020 m. kovo 26 d., taip pat nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti pradelstą įsiskolinimą, vartojimo kredito sutartis Nr. C903157776 bus laikoma nutraukta 2020 m. kovo 28 d. Iš pateiktos Kliento mokėjimų istorijos matyti, kad atsakovas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C903157776 paskutinį mokėjimą atliko 2020 m. vasario 23 d. (79 e. b. l.).Įrodymų, kad atsakovas iki pranešime nurodyto termino būtų apmokėjęs ieškovės nurodytą įsiskolinimą ar ginčijęs sutarties nutraukimą, nėra pateikta. 2019 m. birželio 14 d. Reikalavimo teisų į skolas perleidimo sutartimi Nr. 19-50-06 pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ perleido ieškovei teises į atsakovo įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C903157776 (30-35 e. b. l.). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. balandžio 9 d. pranešimu (82-83 e. b. l.).
2019 m. gegužės 15 d. pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas G. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C905176616, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas 84 mėnesių terminui, taikant 0 procentų palūkanų normą (60-66 e. b. l.). Kreditas išmokėtas 2019 m. gegužės 15 d. (67 e. b. l.). 2020 m. birželio 7 d. pranešimu Nr. 5-105433 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir sutarties nutraukimo (68 e. b. l.) atsakovui nustatytas terminas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2020 m. birželio 26 d., taip pat nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti pradelstą įsiskolinimą, vartojimo kredito sutartis Nr. C905176616 bus laikoma nutraukta 2020 m. birželio 27d. Iš pateiktos Kliento mokėjimų istorijos matyti, kad atsakovas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C905176616 paskutinį mokėjimą atliko 2020 m. kovo 2 d. (80 e. b. l.). Įrodymų, kad atsakovas iki pranešime nurodyto termino būtų apmokėjęs ieškovės nurodytą įsiskolinimą ar ginčijęs sutarties nutraukimą, nėra pateikta. 2020 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisų į skolas perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ieškovei teises į atsakovo įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C905176616 (36-41 e. b. l.). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. liepos 13 d. pranešimu (84-85 e. b. l.).
2019 m. liepos 4 d. pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas G. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C907197249, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas 84 mėnesių terminui, taikant 0 procentų palūkanų normą (69-75 e. b. l.). Kreditas išmokėtas 2019 m. liepos 4 d. (76 e. b. l.). 2020 m. birželio 12 d. pranešimu Nr. 5-109567 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vykdymo ir sutarties nutraukimo (77 e. b. l.) atsakovui nustatytas terminas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2020 m. liepos 1 d., taip pat nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti pradelstą įsiskolinimą, vartojimo kredito sutartis Nr. C907197249 bus laikoma nutraukta 2020 m. liepos 2 d. Iš pateiktos Kliento mokėjimų istorijos matyti, kad atsakovas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C907197249 paskutinį mokėjimą atliko 2020 m. kovo 2 d. (78 e. b. l.). Įrodymų, kad atsakovas iki pranešime nurodyto termino būtų apmokėjęs ieškovės nurodytą įsiskolinimą ar ginčijęs sutarties nutraukimą, nėra pateikta. 2020 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisų į skolas perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ieškovei teises į atsakovo įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C907197249 (36-38, 42-44 e. b. l.). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. liepos 21 d. pranešimu (86-87 e. b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
Ieškovė pateikė 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. liepos 13 d. 2020 m. liepos 21 d. atsakovui registruotu paštu, nurodytu vartojimo kredito sutartyje, išsiųstus pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodyta išsami informacija apie pradinės kreditorės reikalavimą ir jo perleidimą naujajai kreditorei UAB „Gelvora“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą. Darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės naujajai kreditorei (ieškovei) perleidimą.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų apie gauto vartojimo kredito grąžinimą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal vartojimo kredito Sutartį Nr. C903157776 negrąžinto kredito 9 397,09 Eur sumą, pagal vartojimo kredito Sutartį Nr. C905176616 negrąžinto kredito 896 Eur sumą, pagal vartojimo kredito Sutartį Nr. C907197249 negrąžinto kredito 907,90 Eur sumą, tenkintinas (CK 6.870 straipsnis).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, galiojusių kredito suteikimo metu, 9 punktu numatyta, jog laikoma, kad vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Pagal šių Nuostatų 10-11 punktus turi būti įvertintos kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės. Priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų istorijos vidurkį ir vertinama, ar sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Vartojimo kredito davėjas, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms (kitais kreditais, finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovo kreditingumą nustatė įvertindama duomenis apie atsakovo pajamas už paskutinius 4 mėnesius iki sutarties sudarymo. Pradinė kreditorė nustatė, kad sudarant Sutartį Nr. C903157776, atsakovo paskutinių keturių mėnesių mėnesio pajamų vidurkis yra 630,86 Eur, turimų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis, sudarant vartojimo kredito sutartį, 0 Eur, tvarių pajamų dydis 630,86 Eur, mėnesio finansinių įsipareigojimų suma sudarius sutartį – 219,33 Eur, atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis buvo 34,77 proc. (45-48 e. b. l.). Sudarant Sutartį Nr. C905176616, atsakovo paskutinių keturių mėnesių mėnesio pajamų vidurkis nustatytas 767,63 Eur, turimų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis, sudarant vartojimo kredito sutartį, 219,33 Eur, tvarių pajamų dydis 750 Eur, mėnesio finansinių įsipareigojimų suma sudarius sutartį – 242,33 Eur, atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis buvo 32,30 proc. (97-105 e. b. l.). Sudarant Sutartį Nr. C907197249 atsakovo paskutinių keturių mėnesių mėnesio pajamų vidurkis nustatytas 779,54 Eur, turimų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis, sudarant vartojimo kredito sutartį, 242,24 Eur, tvarių pajamų dydis 779,54 Eur, mėnesio finansinių įsipareigojimų suma sudarius sutartį – 265,14 Eur, atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis buvo 34,01 proc. (97-105 e. b. l.). apibendrinant, visų trijų sutarčių sudarymo metu atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis neviršijo 40 proc. Remiantis šiais duomenimis, pradinis kreditorius vertino, kad atsakovo pajamos laikytinos pakankamomis ir tvariomis sudaryti sutartį, tačiau, kaip matyti sutarčių sąlygų, nustatė 0 proc. dydžio metines palūkanas. todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio nustatytų kreditingumo neįvertinimo pasekmių.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 147 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties Nr. C903157776 nutraukimo pagal Sutarties mokėjimų grafiką ir Sutarties 1.14 ir 13.1 punktus, 53,45 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties Nr. C905176616 nutraukimo pagal Sutarties mokėjimų grafiką ir Sutarties 1.14 ir 13.1 punktus, 53,21 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties Nr. C907197249 nutraukimo pagal Sutarties mokėjimų grafiką ir Sutarties 1.14 ir 13.1 punktus. Sutarčių 1.14 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – už sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatyta mokestis, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Atsižvelgiant į administravimo mokesčio paskirtį, teismų praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti iki kiekvienos sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas yra tenkinamas, iš atsakovo priteistina 147 Eur administravimo mokestis pagal sutartį Nr. C903157776, 53,45 Eur administravimo mokestis pagal sutartį Nr. C905176616, 53,21 Eur administravimo mokestis pagal sutartį Nr. C907197249.
Ieškovė prašo priteisti 4 336,50 Eur negautą administravimo mokestį nuo sutarties Nr. C903157776 nutraukimo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. kaip negautas pajamas, 770 Eur negautą administravimo mokestį nuo sutarties Nr. C905176616 nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2026 m. gegužės 20 d. kaip negautas pajamas, 781 Eur negautą administravimo mokestį nuo sutarties Nr. C907197249 nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. birželio 25 d. kaip negautas pajamas.
Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
Kaip minėta, iš sutarties bendrųjų sąlygų pateiktos administravimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties vykdymo kontrole ją sudarius, tačiau ne su užmokesčiu kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-419-413/2022, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Iš administravimo mokesčio apibrėžimo nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė, perimdama reikalavimus pagal nutrauktas sutartis, tikėjosi, kad vartotojas toliau turi mokėti administravimo mokestį už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą, paskirstymą ir pan. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020).
Teismų praktikoje ne kartą išaiškintina, kad sutarties administravimo mokestis, kuris savo esme yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu (sutarties galiojimo metu), negali būti laikomas nuostoliais (negautomis pajamomis), patirtais dėl netinkamo sutarties vykdymo po sutarties nutraukimo. Vadinasi, kredito davėjas turi teisę reikalauti iš kredito gavėjo tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo paskaičiuotos sutarties administravimo mokesčio dalies.
Pažymėtina ir tai, kad pradinė kreditorė, įvertinusi atsakovo kreditingumą, apsisprendė teikti atsakovui beprocenčius kreditus (t. y. vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodoma, kad taikoma nulinė palūkanų norma), taigi, būtent pradinė kreditorė ir nusprendė, kad pradinei kreditorei už naudojimąsi pinigais nebus atlyginama. Įvertinus pelno palūkanų sampratą ir vartojimo kredito sutarčių bendrosiose sąlygose nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, nėra pagrindo administravimo mokesčio prilyginti pelno palūkanoms, t. y. mokesčiui už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Vartojimo kredito sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad administravimo mokestis turi būti mokamas už sutarties administravimą, sutarties vykdymo priežiūrą, gautų įmokų paskirstymą. Sutartį nutraukus, nei pradiniam kreditoriui, nei juo labiau ieškovei neliko pareigos administruoti sutarties vykdymą. Pradinio kreditoriaus teises ir pareigas jau po vartojimo kredito sutarčių nutraukimo perėmusi ieškovė negalėjo turėti jokio pagrįsto lūkesčio, kad po vartojimo kredito sutarčių nutraukimo toliau galėtų būti skaičiuojamas administravimo mokestis.
Darytina išvada, kad vartojimo kredito sutartyse numatytas administravimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4 336,50 Eur negautą administravimo mokestį nuo sutarties Nr. C903157776 nutraukimo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. kaip negautas pajamas, 770 Eur negautą administravimo mokestį nuo sutarties Nr. C905176616 nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2026 m. gegužės 20 d. kaip negautas pajamas, 781 Eur negautą administravimo mokestį nuo sutarties Nr. C907197249 nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. birželio 25 d. kaip negautas pajamas, atmestinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Ieškovė pagrįstai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad reiškiant reikalavimus dėl nuostolių ir netesybų, netesybos yra įskaitomos į nuotolius. Šiuo teismo sprendimu atmetus reikalavimus dėl negauto administravimo mokesčio kaipo nuotolių priteisimo, yra pagrindas spręsti dėl sutartinių netesybų priteisimo. Pabrėžtina, kad ieškovė pagrįstai įvertino teisinį reguliavimą ir, padariusi išvadą, kad netesybos turėtų būti įskaitytos nuostolius (jei būtų tenkintas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo) ir nereiškė atskirų reikalavimų tiek dėl nuostolių, tiek dėl netesybų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje yra aiškiai suformuluotas reikalavimo dėl delspinigių priteisimo faktinis pagrindas, taip nurodyta, kad ieškovė delspinigių neprašo priteisti, kadangi delspinigių sumą įskaito į prašomų priteisti nuostolių sumą, teismui atmetus reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo, sutartinių netesybų priteisimo klausimo išsprendimas nelaikytinas išėjimu už ieškinio ribų.
Ieškovė, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą nurodė, kad už sutarties Nr. C903157776 netinkamą vykdymą yra paskaičiavusi 845,74 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. taikant 0,05 proc. normą nuo 9 397,09 Eur sumos, už sutarties Nr. C905176616 netinkamą vykdymą 80,64 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. taikant 0,05 proc. normą nuo 896 Eur sumos, už Sutarties Nr. C907197249 netinkamą vykdymą 81,71 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. birželio 7 d. – 2022 m. gruodžio 4 d. taikant 0,05 proc. normą nuo 907,90 Eur (81 e. b. l.).
Remiantis vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 13.1 punktu, šalys susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną mokėjimo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 845,74 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C903157776, 80,64 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C905176616, 81,71 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C907197249 (CK 6.71 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11,60 Eur skolos išieškojimo išlaidų už pranešimų siuntimą. Reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo savo esme yra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). CK 6.258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos yra įskaitomos į nuotolius. Šioje byloje priteistos netesybos (delspinigiai) traktuotinos kaip preziumuojami kreditoriaus nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų (ar netesybų) ir kitų nuostolių, palūkanos (ar netesybos), priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą. Iš skolininko reikalaujant atlyginti tiek preziumuojamus nuostolius (netesybas), tiek realiai patirtus nuostolius, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Ieškovės naudai šiuo teismo sprendimu iš viso priteista bendra 1 008,09 Eur delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, kad priteistų netesybų suma didesnė nei ieškovės nurodoma ikiteisminio išieškojimo išlaidų suma (nevertinant šių išlaidų pagrįstumo), darytina išvada, kad priteistų netesybų suma apima ir ieškovės galimai faktiškai patirtų skolos išieškojimo išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 11,60 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas (CK 6.249 str. 4 d. 3 p., 6.258 str. 2 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 12409,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gruodžio 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės reikalavimai patenkinti 71,51 procentais. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 390 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 278,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybės biudžetą priteistinos iš šalių, t. y. iš ieškovės priteistina 11,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo priteistina 28,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, naudai 9 397,09 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt septyni eurai devyni centai) negrąžintą kreditą, 147 Eur (šimtas keturiasdešimt septyni eurai) administravimo mokesčio, 845,74 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt penki eurai septyniasdešimt keturi centai) delspinigių pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C903157776, 896 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai) negrąžintą kreditą, 53,45 Eur (penkiasdešimt trys eurai keturiasdešimt penki centai) administravimo mokesčio, 80,64 Eur (aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt keturi centai) delspinigių pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C905176616, 907,90 Eur (devyni šimtai septyni eurai devyniasdešimt centų) negrąžintą kreditą, 53,21 Eur (penkiasdešimt trys eurai dvidešimt vienas centas) administravimo mokesčio, 81,71 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras septyniasdešimt vienas centas) delspinigių pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C907197249, 5 (penki) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (12409,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278,89 Eur (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai aštuoniasdešimt devyni centai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, į valstybės biudžetą 11,35 Eur (vienuolika eurų trisdešimt penki centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,49 Eur (dvidešimt aštuoni eurai keturiasdešimt devyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.