- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-1261-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06646-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- R. S., I. S.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. S. ir I. S. ieškinį atsakovei I. K. dėl savininko teisų gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės R. S. ir I. S. kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą ir nurodė, kad joms nuosavybės teise priklauso 0, 0580 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės I. K. 30, 17 kv. m. bendro ploto sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užima dalį (20 kv. m.) ieškovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovės statinys pažeidžia ieškovių teises ir interesus, nes jos negali naudotis atsakovės statinio užimta žemės sklypo dalimi. Ieškovės prašė įpareigoti atsakovę I. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nukelti nuo ieškovėms priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 30, 17 kv. m. bendro ploto pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trijų metrų atstumu nuo ieškovių sklypo ribos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad jos sodo namelis nėra prabangus, nors ir pastatytas 1972 m., tačiau yra geros būklės, tinkamas naudoti. Šiuo nameliu kaip vasarnamiu naudojasi ji ir jos mama. Ieškovės nesutiko su siūlymu pakeisti sklypo ribą taip, kad pastatas būtų atsakovės sklype, kompensuojant ieškovėms atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsakovė prašė atmesti ieškinį.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę I. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti 30, 17 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, plane pažymėtą 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškovėms R. S. ir I. S. priklausančio 0, 0580 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 metrų atstumu nuo sklypų Nr. 15 ir 22 ribos. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovės I. K. ieškovės R. S. naudai 138 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt už advokato pagalbą. Priteisė iš atsakovės I. K. valstybės naudai 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms padengti. Nurodė, kad ieškovėms R. S. ir I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 0, 0580 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 21 - 23). Ieškovėms priklausantis žemės sklypas plane žymimas Nr. 22. Atsakovė I. K. yra gretimo žemės sklypo Nr. 15 savininkė. Ieškovių ir atsakovės žemės sklypų planas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. spalio 14 d. išrašas patvirtina, kad atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis 30, 17 kv. m. sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1S1/p stovi ant sklypų Nr. 15 ir Nr. 22 ribos ir didesne dalimi užima ieškovėms priklausantį žemės sklypą Nr. 22 (b. l. 62 - 63). CK 4.98 straipsnis nustato savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.99 straipsnis suteikia žemės sklypo savininkui teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti prielaidą, kad tokių nepakeistų statinių egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį savininko žemės sklypui. Ieškovėms priklausantis žemės sklypas Nr. 22 yra 0, 0580 ha, dalis žemės sklypo - 0, 200 ha yra užstatyta ieškovėms priklausančiais pastatais (sodo namas, ūkinis pastatas). Ieškovė R. S. nuolat gyvena sodo sklype pastatytame name, sklype augina daržoves ir vaismedžius. Atsakovės sodo pastatas 1S1/p užima apie 20 kv. m. ieškovių sklypo. Ieškovėms priklausantis žemės sklypas yra nedidelis, todėl, teismo nuomone, trukdymas ieškovėms naudotis 20 kv. m. sklypo dalimi akivaizdžiai pažeidžia ieškovių teises į privačią nuosavybę ir daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovių interesams pagal paskirtį naudoti joms priklausantį sodo sklypą. Teismas nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, jog sodo sklype statiniai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dalyje sodo pastatą nukelti per 1 mėnesį. Atsižvelgdamas į statybos darbų sudėtingumą, kad sodo pastato nukėlimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas, pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymui nustatė 3 mėnesių terminą (CPK 271 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovių solidariai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovėms įsigyjant savo sodo sklypą, jau buvo žinoma, kad dalį jų sklypo užima atsakovės sodo namelis. Atsakovei priklausantis sodo namelis buvo pastatytas teisėtai ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar iki jam perėjus atsakovės nuosavybėn. Atsakovės nuosavybės teisės į statinį nėra nuginčytos ir turi būti ginamos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal LR Konstitucijos 23 straipsnį, nuosavybė yra neliečiama, o CK normos garantuoja savininko teisių apsaugą ir gynimą. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad pastatas griūva neprižiūrimas, kelia pavojų ieškovių gyvybei ir sveikatai. Apeliantė pažymi, kad sodo namelio pati nestatė ir nerekonstravo, jis buvo pastatytas gerokai anksčiau, teisėtai, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl to nebuvo pagrindo taikyti CK 4.98, 4.99 straipsnius. Taip pat apeliantė nurodo, kad civilinė byla išnagrinėta jai nepranešus, kadangi šaukimas į teismo posėdį siųstas adresu (duomenys neskelbtini), o ji gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės R. S. ir I. S. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas ieškinio bei teismo posėdžių metu išsakytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės I. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovėms R. S. ir I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 0, 0580 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovėms priklausantis žemės sklypas plane žymimas Nr. 22. Atsakovė I. K. yra gretimo žemės sklypo Nr. 15 savininkė. Ieškovių ir atsakovės žemės sklypų planas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. spalio 14 d. išrašas patvirtina, kad atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis 30, 17 kv. m. sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1S1/p stovi ant sklypų Nr. 15 ir Nr. 22 ribos ir didesne dalimi užima ieškovėms priklausantį žemės sklypą Nr. 22.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė CK normas ir pagrįstai tenkino ieškovių ieškinį, kadangi byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, jog žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovės sodo namas savininkės yra ieškovės ir tuo yra pažeidžiamos ieškovių teisės. Apeliantė kitais teisiniais instrumentais (pvz. servitutu), siekdama tinkamai įgyvendinti savo, kaip statinio savininkės teises, iki bylos išnagrinėjimo nepasinaudojo.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad civilinė byla išnagrinėta atsakovei nepranešus, kadangi šaukimas į teismo posėdį siųstas adresu (duomenys neskelbtini), nors ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šaukimus apie posėdį siuntė būtent tuo adresu, kokį nurodė atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, tai yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30, 46, 48, 53). Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovė teismui nepranešė, kaip tai numato CPK 121 straipsnis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b. l. 287), todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.