Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. 2-723-359/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-31Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
2-723-359/2015
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00519-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
M. L.
Išvadą teikia
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Civilinė byla Nr. 2-723-359/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00519-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovei A. L., atsakovui M. L., institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. L., prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-20 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-358-574/2007) priteisto išlaikymo formą ir dydį iš atsakovo jų nepilnametei dukrai R. L., gim. 1998-10-11, t. y. jį padidinti iki 150,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2015-04-01 iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka iki dukros pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei A. L. bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu buvo nutraukta ieškovės A. L. ir atsakovo M. L. santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovė A. L. ir atsakovas M. L. sutarė, kad atsakovas dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – po 130 Lt nuo visų rūšių gaunamų pajamų iki jos pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei 8 metai: per tuos metus nuo 2007 m. pasikeitė dukters poreikiai, iš esmės pasikeitė minimalus pragyvenimo lygis šalyje. 2007 m., šalims nutraukiant santuoką, dukrai buvo 9 metai, pagal jos amžių, tuometinius poreikius ir tam tikras gyvenimo sąlygas tuo metu priteisto išlaikymo iš esmės pakako, tačiau šiuo metu jos poreikiai išaugo, reikalingos daug didesnės lėšos jos auginimui, auklėjimui ir mokymuisi, be to, pasikeitusi ir įstatyminė bazė šalyje, todėl ~38 Eur (t.y. 130 Lt) dydžio atsakovo teikiamo išlaikymo dydis nėra pakankamas užtikrinti net pagrindinių/būtinųjų vaiko poreikių. Šiuo metu dukra mokosi Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini), yra paauglė, nori turėti visas priemones norimiems tikslams pasiekti. Jai vienai tenkinti dukters poreikius yra sunku, kadangi tėvas prisideda prie dukters išlaikymo minimaliai, jos neauklėja, nelanko, nebendrauja, dėl ko jai vienai sunku ir praktiškai neįmanoma net išlaikyti būsto, kuriame gyvena su dukra bei tinkamai ir geriau nei minimaliai išmaitinti ir aprengti savo dukterį. Šiuo metu iš gaunamo darbo užmokesčio turi viena išlaikyti būstą, sumokėti visus mokesčius už jį ir patenkinti visus augančios dukters materialinius poreikius. Skaičiuojant vidutinius ir būtiniausias nepilnametės dukters poreikius per mėnesį, pagal paskaičiavimus kas mėnesį tai sudaro ne mažiau nei 300,00 Eur (maistui - 120,00 Eur maistui, higienos priemonėms - 14,00 Eur, būsto išlaikymo mokesčiai – 40,00 Eur, vaistai, vitaminai – 7,00 Eur, kanceliarinės prekės – 6,00 Eur, dienpinigiai – 50,00 Eur, ekskursijos – 6,00 Eur, sezoninė apranga – 40,00 Eur, kosmetologinės paslaugos – 6,00 Eur, mobiliojo ryšio telefono papildymas – 3,00 Eur, draugų gimtadieniai, laisvalaikis – 10,00 Eur). Be to, nepilnametė dukra nuo 2014-03-11 nešioja akinius, nes prastai mato į tolį, yra nuolat stebima ir gydoma okulistų, kontroliuojama, vartoja vaistus ir nešioja akinius. Pati ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 550,50 Eur, su nepilnamete dukra gyvena jos motinai A. R. priklausančiame gyvenamajame name, savo asmeninio gyvenamojo būsto neturi, jos vardu registruota tik viena transporto priemonė – automobilis „CITROEN C3“, ir 0,0596 ha ploto sodo tipo žemės sklypas, tačiau jokio pelno iš turimo sodo negauna, kitų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. L. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas iš tiesų turi turto - transporto priemonę, tačiau ji registruota ne jo vardu, nedirba jis todėl, kad jokiame oficialiame darbe jis negautų tokių pajamų, kurias susirenka iš atsitiktinių darbų, be to, taip dirbant nereikia mokėti ir mokesčių. Pažymėjo, kad jokiame oficialiame darbe niekas jo nelaikytų, nes jis savaitėmis vartoja alkoholį. Nors atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, jam priteistas išlaikymas po 500,00 Lt kas mėnesį, tačiau tą išlaikymą kitai moteriai jis moka nereguliariai, po 300,00 Lt ir dalimis tik tada, kada turi pinigų. Paaiškino, kad iki šių metų balandžio mėnesio atsakovas priteistą išlaikymą mokėdavo, tačiau nuo balandžio mėnesio jo nemoka. Nors aiškino, kad su dukra susipyko, tačiau nuo to laiko dukrai nėra nei paskambinęs, nei parašęs žinutės, neatvažiavęs aplankyti, dėl priverstinio išlaikymo priteisimo nesikreipė.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. L. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, pripažino, kad iki šiol priteista išlaikymo suma iš tiesų yra per maža, nurodė, kad sutiktų mokėti 80 eurų išlaikymui. Nuo šių metų balandžio mėnesio priteisto išlaikymo nemoka, kadangi bijo, jog, kai teismas priteis, reikės du kartus mokėti. Jo mėnesio pajamas sudaro pinigai, gaunami iš pavienių darbų, kurių jam užtenka. Turi dar vieną sūnų, kuriam teikia išlaikymą – 300,00 Lt. Nors teismo yra priteista 500,00 Lt suma. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilio, turi tik tėvo paliktą žemę, žemės sklypą, taip pat neturi gyvenamojo ploto, gyvena močiutės name. Su dukra šiuo metu nebendrauja, yra susipykę.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į Skyriaus turimą informaciją ir teisės aktuose įtvirtiną prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principą, faktines aplinkybes bei vaiko interesus mano, kad yra tikslinga tenkinti ieškovės A. L. ieškinio reikalavimą pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu priteistą išlaikymo dydį dukrai R. L. iš tėvo M. L., nes nustatytas išlaikymas yra labai mažas, todėl galimybės visapusiškai patenkinti nepilnametės poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymą, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu nutraukta ieškovės A. L. ir atsakovo M. L. santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovė A. L. ir atsakovas M. L. sutarė, kad atsakovas dukrai R. L. periodinėmis išmokomis mokės 130,00 Lt dydžio išlaikymą iki dukters pilnametystės (b. l. 14-16).

Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis visų rūšių gaunamų pajamų nuo 2015-04-01 dienos iki dukters pilnametystės, teismo priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, dukters R. L. poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194, 3.196 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 ir 3 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis Nr. 3K-3-495/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010, 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.194, 3.196 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystimosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI - 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 325,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).

Akivaizdu, kad šalių - ieškovės A. L. ir atsakovo M. L. nepilnametės dukros R. L. poreikiai nuo 2007 metų yra išaugę (susitarimo dėl išlaikymo dydžio patvirtinimo metu dukrai buvo devyneri metai), dukra šiuo metu yra paauglė, lanko mokymo įstaigą (gimnaziją), kas tiesiogiai įtakoja jai būtinų skirti sumų padidėjimą, daugiau kainuoja jos drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla, be to, pasikeitus ekonominei situacijai, išlaidos vaiko išlaikymui taip pat yra padidėjusios.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Respublikos CPK 3.201 str. numatytos išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatos, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog ieškovė A. L. ir atsakovas M. L. yra nepilnametės R. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 12). Šalių santuoka nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu (b.l. 14-16). Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovės ir atsakovo vaiko gyvenamoji vieta kartu su motina – ieškove A. L., o vaiko tėvas ? atsakovas M. L. ? įpareigotas teikti išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis 130,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis. Nutraukiant santuoką, buvo padalintas ir santuokoje įgytas turtas: šeši automobiliai, vienas iš kurių atiteko ieškovei, kiti – atsakovui, žėmės sklypo dalis – atiteko atsakovui, tuo tarpu paskola būsto remontui ir likusi jos dalis bei visos kitos iš paskolos atsirandančios prievolės ir kreditoriniai įsipareigojimai liko A. L. asmeninės nuosavybės teise ir jos skola. Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų (b.l. 55) matyti, jog visi šalių pasidalyti automobiliai šiuo metu jiems nebepriklauso. Taip pat nustatyta, jog šiuo metu ieškovė A. L. turi vieną automobilį „Citroen C3“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19), o atsakovas M. L. jo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 87). Ieškovė A. L. turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto – 0,0596 ha ploto, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18). Atsakovo M. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 159010/44700 dalys 4,4700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. L. su dukra gyvena ieškovės motinai A. R. priklausančiame gyvenamajame name, ten yra deklaravusios ir savo gyvenamąsias vietas (b.l. 13, 20-22). Atsakovas M. L., jo teigimu, gyvena jo močiutei priklausančiame name, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 86). Ieškovė A. L. nėra sukūrusi naujos šeimos, tuo tarpu atsakovas M. L. po santuokos nutraukimo susilaukė dar vieno sūnaus, t.y. turi dar vieną nepilnametį sūnų – K. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teikia išlaikymą (2013-05-24 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. L. – 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo – 2013-03-01 iki vaiko pilnametystės) (b.l. 89-90). Ir ieškovė A. L., ir atsakovas M. L. yra darbingo amžiaus, darbingi, tačiau dirbanti yra tik ieškovė. Ieškovė A. L. dirba (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus duomenis gauna tik apie kiek daugiau nei 550,00 Eur darbo užmokestį (b. l. 24). Atsakovas M. L. oficialiai niekur nedirba (b.l. 53-54), darbo biržoje nuo 2014-05-01 iki 2015-05-01 registruotas nebuvo ir išmokų negavo (b.l. 62), paskutinį kartą darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2013-11-19 (b.l. 102). Įvertinus šias aplinkybes, Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, darytina išvada, jog atsakovo M. L. turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei ieškovės A. L., nes jos gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už minimalų (325,00 Eur), o atsakovas oficialiai niekur nedirba ir oficialių pajamų negauna, verčiasi tik iš pavienių atsitiktinių darbų. Be to, atsakovas M. L. šiuo metu turi daugiau išlaikytinių.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, jog atsakovas M. L. nepilnametei dukrai R. kas mėnesį teikia ~38,00 Eur dydžio išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai dukrai R. L. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 300,00 Eur suma (b.l. 8), todėl atsakovas išlaikymui turėtų skirti po 150,00 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog dukros išlaikymui galėtų skirti ne daugiau 80,00 Eur kas mėnesį. Be to, šalių nepilnametė dukra Kaišiadorių r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė (b.l. 39-39, 44-45), jog su tėvu M. L. anksčiau bendraudavo, kol buvo gyvi seneliai, tačiau pastaruoju metu visiškai nebendrauja, nes jai nėra priimtinas tėvo gyvenimo būdas, buitinės sąlygos, tėvas neskiria jai reikiamo išlaikymo, neperka reikalingų daiktų ir drabužių ir pan., bei niekaip kitaip neprisideda prie jos poreikių tenkinimo. To neginčijo ir atsakovas M. L. teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių santuokos nutraukimo metu – 2007 m. ? jų vaikui ? nepilnametei dukrai R. – buvo devyneri, šiuo metu ? šešiolika. Iš tiesų tokio amžiaus ieškovės A. L. ir atsakovo M. L. dukra, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, įžengusi į paauglystės ir brendimo laikotarpį. Natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad R. L. reikalingos papildomos išlaidos regos korekcijai, akiniams, vaistams ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 33-34). Todėl teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad siekiant užtikrinti būtinas vaiko gyvenimo ir jo vystymosi sąlygas, nepakanka išlaikymui vaikui skirti 1 BSI dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismas, įvertinęs ieškovės A. L. paaiškinimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus R. L. poreikius, jos tėvų turtinę padėtį, laiko, kad išlaidos jos (R. L.) išlaikymui per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į protingus tokio amžiaus vaiko poreikius, į Lietuvos Respublikos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, taip pat į tai, kad ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, t.y. jų dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės A. L. reikalavimas dėl vaikui teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio pakeitimo didinant jį iki 150,00 Eur yra visiškai pagrįstas, ne per didelis, todėl tenkintinas.

Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pareiškus ieškinį Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl konstatuotina, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos-2015-04-02. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo M. L. priteistinas išlaikymas dukrai R. L., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2015-03-27, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.208 str.). Nepilnametei R. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskirtina jos motina ieškovė A. L. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str.).

Ieškovė A. L. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo M. L. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 40,32 Eur ((150,00 Eur – 38,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį, ir 4,95 Eur pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 82-83 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L. ieškinį patenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu iš M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dydį ? priteisti iš M. L. išlaikymą dukrai R. L., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2015-04-02, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnametei R. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės motiną – A. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. L. 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų 32 ct) žyminio mokesčio ir 4,95 Eur (keturis eurus 95 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis[1]Pagal 2006-12-07 Lietuvos Respublikos 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007-01-01 1 MGL - 130,00 Lt. Pagal 2008-07-15 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008-08-01 MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-30 nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009-01-01 BSI -130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015-01-01 BSI - 38,00 Eur;[2]Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga nuo 2013-01-01 - 1000,00 Lt, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 - 1035,00 Lt, o nuo 2015-01-01 - 300,00 Eur, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-17 nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2015-07-01 - 325,00 Eur.