Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-29 · Civilinė byla Nr. 2A-133-413/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-31Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
2A-133-413/2016
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00519-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
M. L.
Ieškovas
A. L.
Civilinė byla Nr. 2A-133-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00519-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.5.2.1; 3.3.1.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-723-359/2015 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu nutraukė ieškovės A. L. ir atsakovo M. L. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovė ir atsakovas sutarė, kad atsakovas teiks dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt nuo visų rūšių gaunamų pajamų iki jos pilnametystės.

Šalies argumentai

Ieškovė 2015 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir padidinti jį iki 150 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo visų rūšių atsakovo gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei A. L..

Ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais auginimui, auklėjimui ir mokymuisi, papildomų išlaidų poreikiu regos korekcijai, akiniams, vaistams. Be to, ieškovės nuomone, pasikeitė minimalus pragyvenimo lygis šalyje, dėl ko atsakovo teikiamas apie 38 Eur (130 Lt) dydžio išlaikymas dukrai nėra pakankamas užtikrinti net pagrindinius/būtiniausius vaiko poreikius. Pažymėjo, kad vyras prie dukters išlaikymo prisideda minimaliai, dėl ko jai vienai sunku ir praktiškai neįmanoma išlaikyti būsto, kuriame gyvena su dukra, bei tinkamai ir geriau nei minimaliai išmaitinti ir aprengti savo dukrą. Nurodė, kad vidutiniai ir būtiniausi dukters poreikiai per mėnesį sudaro ne mažiau nei 300 Eur (maistui - 120 Eur, higienos priemonėms – 14 Eur, būsto išlaikymui – 40 Eur, vaistams ir vitaminams – 7 Eur, kanceliarinėms prekėms – 6 Eur, dienpinigiams – 50 Eur, ekskursijoms – 6 Eur, sezoninei aprangai – 40 Eur, kosmetologinėms paslaugoms – 6 Eur, mobiliojo ryšio telefono papildymams – 3 Eur, draugų gimtadieniams ir laisvalaikiui – 10 Eur). Ieškovė gauna per mėnesį apie 550,50 Eur, su nepilnamete dukra gyvena jos motinai A. R. priklausančiame gyvenamajame name, savo asmeninio gyvenamojo būsto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis „CITROEN C3“ ir 0,0596 ha ploto sodo tipo žemės sklypas, tačiau jokio pelno iš turimo sodo ji negauna, o kitų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovas gauna nemažas pajamas, nors oficialiai nedirba. Turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui teismo sprendimu priteista po 500 Lt per mėnesį. Iki šių metų (2015 m.) balandžio mėnesio atsakovas priteistą išlaikymą mokėdavo, tačiau nuo balandžio mėnesio jo nemoka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas sutiko su ieškinio dalimi, kad priteista dukrai išlaikymo suma yra per maža, tačiau nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad sutiktų mokėti dukters išlaikymui ne daugiau kaip 80 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad nuo balandžio mėnesio nemoka išlaikymo, kadangi bijo, jog kai teismas priteis padidintą išlaikymą, dėl ko reikės mokėti du kartus. Pripažino, kad gauna pajamas tik iš pavienių darbų. Turi dar vieną sūnų, kuriam teikia per mėnesį 300 Lt dydžio išlaikymą, nors teismo yra priteista 500 Lt/mėn. suma. Atsakovas nurodė, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilių, o turi tik tėvo paliktą žemę, pats gyvena močiutės name. Su dukra šiuo metu nebendrauja, nes yra susipykęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino - pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu priteisto iš M. L. išlaikymo dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, padidindamas jį iki 150 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų dukters R. L. išlaikymui iki jos pilnametystės, pradedant mokėjimus nuo 2015 m. balandžio 2 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei R. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskyrė jos motiną A. L.; priteisė iš M. L. 40,32 Eur žyminio mokesčio ir 4,95 Eur pašto išlaidų valstybei.

Atsižvelgdamas į tai, kad 130 Lt (37,65 Eur) išlaikymas šalių dukrai buvo priteistas prieš 8 metus ir ryšium su tuo išaugusius vaiko poreikius, pasikeitusią šalies ekonominę situaciją, teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės lėmė padidėjusias išlaidas vaiko išlaikymui. Teismas nustatė, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su motina, ieškovė turi vieną automobilį „Citroen C3“, val. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vardu registruotą 0,0596 ha ploto sodo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, tačiau turi nekilnojamojo turto – 159010/44700 dalis 4,4700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė su dukra gyvena ieškovės motinai A. R. priklausančiame gyvenamajame name, ten yra deklaravusios ir savo gyvenamąsias vietas. Atsakovas gyvena jo močiutei priklausančiame name, deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra sukūrusi naujos šeimos, tuo tarpu atsakovas po santuokos nutraukimo susilaukė dar vieno sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teikia teismo priteistą 500 Lt/ mėn. išlaikymą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau dirbanti yra tik ieškovė. Jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro kiek daugiau nei 550 Eur. Atsakovas oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje nuo 2014-05-01 iki 2015-05-01 registruotas nebuvo ir išmokų negavo, paskutinį kartą darbo biržoje buvo registruotas nuo 2013-06-13 iki 2013-11-19.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei ieškovės, nes jos gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už minimalų (325 Eur), o atsakovas oficialiai niekur nedirba ir oficialių pajamų negauna, verčiasi tik iš pavienių atsitiktinių darbų. Atsakovas turi ir daugiau išlaikytinių. Tačiau atsižvelgęs į išaugusius vaiko poreikius, pasikeitusią šalies ekonominę situaciją, įvertinęs tai, kad šalių dukra gyvena su motina, teismas sprendė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas šalių dukrai nėra pakankamas, o ieškovės prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta. Remiantis nurodytu ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, teismas padidino iš atsakovo priteistą nepilnametei dukrai Rūtai išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį.

Ieškinį tenkinus visiškai, teismas iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas: 40,32 Eur ((150 Eur – 38 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį, ir 4,95 Eur teismo (pašto) išlaidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. L. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš M. L. išlaikymą dukrai R. L., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 80 Eur iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų bylos įrodymų, kartu ir tų, kurių atsakovas negalėjo pateikti dėl svarbių priežasčių – prieš teismo skundžiamo teismo sprendimo priėmimą atsakovo draugė K. U. pagimdė atsakovui M. L. sūnų A.. Tokiu būdu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą.

2. Teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovės parodymais. Pažymi, kad atsakovas neturi aukštojo išsilavinimo, paklausios specialybės ar gerai darbo rinkoje apmokamos profesijos, dirba pačius paprasčiausius ūkinius darbus, kas ką pasiūlo, kad galėtų pragyventi ir padėti pagal išgales savo nepilnamečiams vaikams.

3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kad su atsakovo pasiūlyta 80 Eur išlaikymo suma ieškovė sutiko, kad priteista 150 Eur išlaikymo suma atsakovui, pagal jo turtinę padėtį yra nepakeliama našta. Atsakovas pažymi, kad turi dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam jau yra priteistas 500 Lt per mėnesį išlaikymas. Apeliantas nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. yra registruotas darbo biržoje, gyvena pas močiutę, savo būsto neturi. Be to, pats teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis prastesnė nei atsakovės, tačiau, nežiūrint į tai, priteisė iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį išlaikymą, kas sąlygojo esminės žalos padarymą atsakovui. Atsižvelgiant į atsakovo ir nepilnametės dukters interesus, atsakovo nuomone, tikslinga sumažinti priteistą sumą iki 80 Eur, tuo labiau, kad iki šiol atsakovas rėmė dukrą Rūtą ir kitais būdais, nupirkdamas jai reikiamus daiktus, drabužius ir kt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, apeliacinis skundas grindžiamas tik apelianto nuomone. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie nebūtų aptarti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą sprendimą. Teismas priėmė byloje sprendimą išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs bylos rašytinius įrodymus, įvertinęs šalies ekonominę situaciją. Apeliacinis skundas pateiktas siekiant vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, ką įrodo antstolio D. J. 2015 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. K060160, kurioje nurodyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. antstolio D. J. kontoroje vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-723-359/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš M. L. išieškotojos A. L. naudai. 2015 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola sudaro 1050 Eur. Tokiu būdu apeliantas nuo 2015 m. balandžio 2 d. neteikia jokio materialinio išlaikymo savo dukrai Rūtai ir yra skolingas. Be to, nors apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 80 Eur per mėnesį, tačiau po teismo sprendimo neteikia nei tokio išlaikymo, kas bent iš dalies pagrįstų apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo galimybės teikti padidintą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, sukakusiam 17 metų amžiaus.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir bylos nagrinėjimo metu sulaukusiai 17 metų amžiaus, pirmasis išlaikymas buvo priteistas 2007 m. balandžio 2 d. teismo sprendimu, kuomet mergaitei buvo tik 9 metai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo (su nurodyta išvada sutiko ir atsakovas), kad mergaitės poreikių tenkinimui priteisto 130 Lt (37,65 Eur) išlaikymo nepakanka net minimalių vaiko poreikių, susijusių su vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra, poilsio ir laisvalaikio organizavimu, kultūriniu gyvenimu ir buitimi (lėšos maistui, aprangai, būsto išlaikymui ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė gyvena su motina, teismas pagrįstai konstatavo, kad jai tenka ir didesnė mergaitės išlaikymo našta nei atsakovui, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 350 Eur (2015-12-02 Vyriausybės nutarimas Nr. 1240), o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 150 Eur, taigi yra mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 175,50 Eur dydžio kriterijaus.

Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas yra palyginus jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, turintis pareigą dėti visas įmanomas pastangas, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti turtinę padėtį ir realiai gaunamas pajamas. Nors atsakovas teigia, kad pragyvena iš pavienių nekvalifikuotų darbų, tačiau pastebėtina, kad tokių pajamų užtenka ne tik atsakovo pragyvenimui, bet ir galimybei teikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu priteistą 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymą kitam jo vaikui – sūnui K. L. (b. l.. 89-90, 91-94). Be to, atsakovas sutiko gera valia padidinti išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 80 Eur per mėnesį ir neginčijo ieškovės skaičiavimų, susijusių su išlaidų dydžiu, reikalingu būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui, kurie, ieškovės skaičiavimais, siekia 300 Eur per mėnesį. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad tikroji atsakovo finansinė padėtis yra galimai geresnė už oficialiai deklaruojamą, dėl ko spręstina, kad atsakovas yra pajėgus mokėti dukters išlaikymui 150 Eur dydžio išlaikymą. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie trečiojo atsakovo vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimą, nes, kaip jau buvo minėta, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, planuodamas savo šeimyninė ateitį, turi planuoti ją taip, kad nenukentėtų nuo to nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, minėti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu ir priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui būtinųjų poreikių, susijusių su vaiko ugdymu, vystymusi ir jo auklėjimu, tenkinimui, todėl keisti teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir pagrįstai padidino šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas