- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 2-1307-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Termona“
- Atsakovas
- Uždarajai akcinei bendrovei „Lipatas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Termona“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Lipatas“ dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 177,89 Eur žalos atlyginimą, 2 000 Eur ekspertizės išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2016 m. spalio 10 d. su atsakove sudarė Subrangos sutartį Nr. 2016-10-10, pagal kurią atsakovė įsipareigojo poliuretano puta apšiltinti Bagdoniškės g. 30, Raseiniai, stogo konstrukciją, šiai užduočiai naudojant sertifikuotas medžiagas. Nurodė, kad minėta sutartimi buvo sutarta, jog atsižvelgiant į tai, kad prieš atliekant darbus neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti darbų apimties ir jiems atlikti reikalingų medžiagų kiekio, atliktų darbų apimtis bus nustatyta faktiškai atlikus darbus. Paaiškino, jog atsakovė privalėjo tinkamai informuoti apie atliktus darbus, todėl išsiuntė atsakovei Darbų įvykdymo - priėmimo akto formą, kad ji, atlikusi darbus, ją tinkamai užpildytų, juos priduotų ir su užsakovu patvirtintų parašais. Nurodė, kad atsakovė nepaisant to, kad Subrangos sutartį, kurios pagrindu atliko darbus, pasirašė su ja, 2016 m. spalio 21 d.- Darbų įvykdymo - priėmimo aktą perdarė savo vardu, kaip tiesioginis rangovas ir pasirašė tiesiogiai su pagrindiniu statybos darbų užsakovo - V. K. transporto įmonės – atstovu. Paaiškino, jog aukščiau minėtame akte atsakovė nurodė, kad darbams atlikti sunaudojo 11 kubinių m termoputos, tačiau ji būdama atsakinga už atsakovės atliktų darbų kokybę, turėdama prievolę atsiskaityti su atsakove už pastarosios atliktus darbus, neturėjo galimybės nei įvertinti atliktų darbų kokybės, nei sunaudoto medžiagų kiekio. Be to, pažymėjo, jog atsakovė Darbų įvykdymo - priėmimo aktą pasirašė su Generaliniu darbų užsakovu, kaip generalinis Rangovas, bet apie medžiagas, jų kilmę, bei sunaudotą jų kiekį su ja nesuderino, tinkamai neinformavo. Nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų apie darbams atlikti naudotas medžiagas, jų kokybę, sudėtį, kilmę, nors pagal tarp šalių sudarytą subrangos ji įsipareigojo darbams atlikti naudoti sertifikuotas medžiagas. Paaiškina, kad atsakovė už atliktas paslaugas išrašė jai PVM sąskaitą 1 768,60 Eur sumai plius PVM t. y. iš viso 2140 Eur. Nurodė, jog šią pateiktą sąskaitą apmokėjo ir su atsakove pateiktos sąskaitos pagrindu pilnai atsiskaitė ir savo ruožtu dėl šių darbų apmokėjimo kaip generalinė rangovė kreipėsi į darbų užsakovą. Paaiškino, jog kadangi užsakovas su ja neatsiskaitė, buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Nurodė, jog minėto teisminio ginčo metu užsakovas ginčijo atsakovės atliktų darbų kokybę, todėl ir vengė atsiskaityti su ja dėl atsakovės atliktų darbų. Paaiškino, jog minėto ginčo metu atlikus ekspertizę, buvo konstatuota, jog atsakovei atliekant darbus buvo sunaudota daug mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje bei darbų priėmimo akte. Be to, teismo ekspertizė konstatavo, kad atsakovė atlikti perdangos šiltinimo darbai dėl netolygaus ir nepakankamo storio įrengto šiltinamosios medžiagos sluoksnio iš esmės nepagerino patalpų šiluminės techninės charakteristikos, t. y. nebuvo pasiektas rezultatas, kurio užsakovas tikėjosi. Nurodė, jog kadangi ginčas vyko tarp jos kaip generalinio rangovo ir darbų užsakovo, teismas sprendė, kad užsakovas neturi prievolės jai mokėti kaip generaliniam rangovui už tą atliktų darbų dalį, kurių užsakovas faktiškai negavo, nes atsakovė sunaudojo gerokai mažiau medžiagų, be to, atsakovės darbai buvo atlikti nekokybiškai ir tam netinkamomis medžiagomis. Pažymėjo, jog teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, remiantis toje byloje esančiais duomenimis, jai iš užsakovo priteisė tik 416,81 Eur sumą, konstatavęs, kad tokia yra faktiškai atsakovės atliktų darbų/paslaugos vertė, kurią darbų užsakovas ir turi sumokėti generaliniam rangovui. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti iš atsakovės be pagrindo sumokėtą sumą bei aukščiau minėtoje byloje patirtas ekspertizės atlikimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog 2016 m. spalio 10 d. su ieškove sudarė subrangos sutartį Nr. 2016-10-10, kuria ji įsipareigojo atlikti stogo konstrukcijų šiltinimo poliuretano puta darbus objekte, esančiame adresu Bagdoniškės g. 30, Raseiniai, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Nurodė, jog remiantis sutarties nuostatomis, ieškovė 2016 m. spalio 13 d. sumokėjo jai 800 Eur dydžio avansinį mokėjimą, po kurio ji pradėjo vykdyti darbus. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 21 d. jai atlikus darbus, ji juos perdavė pagrindiniam darbų užsakovui V. K. transporto įmonei, darbų priėmimo – perdavimo aktu. Nurodė, kad darbai buvo perduoti menamam užsakovo atstovui A. G., kadangi šis asmuo užsakovo vardu priėmė ir ieškovės atliktus sienų apšiltinimo darbus. Paaiškino, kad jai atlikus darbus , ieškovė 2016 m. spalio 28 d. galutinai ir pilna apimtimi atsiskaitė už jos atliktus darbus, sumokėdama likusią 1 340 Eur dydžio sumą, taip patvirtindama, jog jokių pretenzijų nei dėl atliktų Darbų kokybės nei dėl jų kiekio neturi. Pažymėjo, jog kaip ir nurodo ieškovė, tarp ieškovės ir užsakovo kilo ginčas dėl užsakovo atsiskaitymo su ieškove (kaip genrangovu) už jos, kaip subrangovo, atliktus darbus t. y. užsakovui vengiant atsiskaityti su ieškove, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, reikalaudamasi iš užsakovo priteisti 2 299 Eur skolos už atliktus darbus. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje e2-354-674/2018 ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, t. y. už jos atliktus darbus priteisė ieškovei iš užsakovo 416,18 Eur sumą, o iš ieškovės užsakovui priteisė 2 048,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje patirtas ekspertizės išlaidas. Pažymėjo, kad sprendime, kuris buvo priimtas byloje dėl užsakovo skolos, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: trečiajam asmeniui atlikus darbus buvo pasiekta tik 24,53 procentai atsakovo norimo ir rangos sutartimi sulygto rezultato. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau rangos sutartimi buvo susitarta dėl 3,18 šiluminės varžos, tuo tarpu pagal ekspertizės išvadas buvo pasiekta tik 0,78. Taip pat vadovaujantis ekspertizės išvada atliekant darbus buvo sunaudota ženkliai mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje bei darbų priėmimo akte (sunaudota 8,13 m³, o sąskaita išrašyta už 11 m³), todėl ieškovo sąskaitoje nurodyta suma mažintina iki 1699,17 Eur (209 Eur x8,13 m3). Įvertinus šias aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisinat iš atsakovo ieškovui 416,81 Eur (1699,17 Eur x 24,53 procentų). t. y. ieškovės ieškinys pilna apimtimi nebuvo patenkintas dėl 2 aplinkybių, susijusių su atliktais darbais: 1) tarp ieškovės ir užsakovo buvo susitarta dėl 3,18 šiluminės varžos, tuo tarpu pagal ekspertizės išvadas buvo pasiekta tik 0,78 šiluminė varža, kas sudaro 24,53 procentų sutarto rezultato; 2) vadovaujantis ekspertizės išvada atliekant darbus buvo sunaudota ženkliai mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje bei darbų priėmimo akte (sunaudota 8,13 m3, o sąskaita išrašyta už 11 m3). Paaiškino, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų sprendimus ir bylų medžiagą, o tiksliau į byloje dėl užsakovo skolos pateiktą eksperto išvadą, ieškovė 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo priteisti iš jos skirtumą tarp apmokėto ir realiai (faktiškai) sunaudoto putų kiekio t. y. ieškovė prašė priteisti iš jos 545,30 Eur bei 150 Eur sumą už apgadintus garažo vartus ir 500,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias byloje dėl užsakovo skolos teismas priteisė iš ieškovės užsakovui. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14138-1089/2019 ieškovės ieškinį iš dalies patenkino, t. y. iš jos ieškovei priteisė: 545,30 Eur sumą, kuri apsiskaičiavo kaip skirtumas tarp apmokėto ir realiai (faktiškai) sunaudoto putų kiekio (skirtumas sudaro 2,87 kubinių m.), 150 Eur nuostolių dėl garažo vartų remonto; ir 497,38 Eur byloje dėl užsakovo skolos priteistų bylinėjimosi išlaidų (už ekspertizę). Pažymėjo, jog ieškovė reikalaudama priteisti 1 177,89 Eu sumą nurodo, jog už atlikus darbus pilnai apmokėjo jos išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, ko pasėkoje už darbų atlikimą iš viso buvo sumokėta 2 140 Eur suma. Tuo tarpu užsakovas ieškovui sumokėjo tik 416,81 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškovei iš jos buvo priteista 545,30 Eur suma (įvertinus sunaudotų medžiagų kiekį), ieškovė laiko, kad skirtumą (2 140 Eur – 416,81 Eur – 545,30 Eur) kuris sudaro 1 177,89 Eur, turi jai padengti. Nurodo, jog ieškovė visiškai neatsižvelgia į šalių sudarytos sutarties nuostatas, t. y. nevertina to, dėl ko iš tikrųjų šalys susitarė ir neatsižvelgia į tai, kad ji savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai, nepriklausomai nuo to, ką įsipareigojo atlikti pati ieškovė užsakovui, todėl savo reikalavimą grindžia ne šalių tarpusavio susitarimo apimtimi, bet ieškovės įsipareigojimais, prisiimtais prieš užsakovą. Pažymėjo, jog atitinkamai šiuo atveju reikalinga nustatyti, kokia buvo jos įsipareigojimų prieš ieškovę apimtis ir ar šalys buvo susitarusios dėl šiluminės varžos rodiklių, kurių nepasiekus užsakovo ieškovei mokėtina suma buvo sumažinta. Nurodė, jog tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl atitinkamo šiluminės varžos rodiklio pasiekimo. Pažymėjo, kad reikšdama ieškinį šioje byloje, ieškovė remiasi byloje dėl užsakovo skolos teismui pateikta ekspertizės išvada, laikydama, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas šalims turi prejuducinę galią, tačiau nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kokia buvo užsakovo ir ieškovės susitarimo dėl darbų kokybei keliamų reikalavimų tikroji esmė, tuo tarpu jokio susitarimo dėl konkretaus šilumos laidumo koeficiento tarp šalių nebuvo. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė nesiėmė būtinų veiksmų atliktų darbų priimti, todėl jai tenka tokio neveikimo pasekmės. Dėl prašomų priteisti išlaidų už ekspertizės atlikimą nurodė, jog pastarosios buvo patirtos kitoje civilinėje byloje, todėl yra procesinio, bet ne materialaus teisinio pobūdžio ir negali būti reikalavimu naujoje byloje. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė netinkamai paskaičiavo jai neatlygintų ekspertizės išlaidų dydį, nes nors ekspertizė kainavo 2 500 Eur, tačiau iš ieškovės buvo priteista tik šių išlaidų dalis, tuo tarpų ieškovė į tai neatsižvelgia. Galiausiai nurodė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog be darbams atlikti panaudotų medžiagų kiekio neatitikimų atsakovės atlikti darbai turi ir kitų trūkumų, o konkrečiai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, todėl mano, jog turi teisę į atliktų darbų kainos sumažinimą tiek, kad atgautų permokėtą sumą, viršijančią atliktos ekspertizės pagrindu nustatytą atliktų darbų vertę, t. y. viršijančią 416,81 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Pažymėjo, jog atliktų darbų kainos sumažinimo klausimas jau buvo išspręstas kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl panaudotų medžiagų pertekliaus sukeltų nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai reiškiami kitu pagrindu, tačiau neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog sutartyje yra numatyta, kokie netekimai yra sąlygoti atitinkamos oro temperatūros. Kadangi darbai buvo atliekami esant minusiniai temperatūrai, nebuvo gautas sutartimi sulygtas išsipūtimas. Apie netinkamas oro sąlygas darbams atlikti ieškovė buvo informuota išvakarėse, tačiau nurodė darbus atlikti ir sakė, jog jokių pretenzijų neturės. Dėl minėto mano, jog tai, yra pagrindas sutikti su panaudotų medžiagų kiekio neatitikimu, tačiau nesutinka dėl to, jog darbai buvo atlikti su trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. ieškovė UAB „Termona“ ir atsakovė UAB „Lipatas“ pasirašė Subrangos sutartį Nr. 2016-10-10 (toliau – Subrangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti stogo konstrukcijų šiltinimo poliuretano puta darbus ieškovės, veikiančios kaip genrangovas, užsakovo V. K. transporto įmonės objekte adresu Bagdoniškės g. 30, Raseiniai. Subrangos sutarties 2.5 punkte šalys sulygo dėl 1 kubinio metro kainos – 190 Eur be PVM ir susitarė, kad galutinė darbų kaina priklausys nuo faktiškai suvartoto putų kiekio. Ieškovė už pagal Subrangos sutartį atliktus darbus sumokėjo atsakovei 2 140 Eur kainą, apskaičiuotą laikant, kad buvo sunaudota 11 kubinių metrų putų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė darbus apmokėjo, nepareikšdama jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų, tačiau tokias pretenzijas ieškovei pareiškė darbų užsakovas - V. K. transporto įmonė, atsisakydama apmokėti ieškovei už atliktus darbus. Ginčas dėl atliktų darbų trūkumų ir jų apmokėjimo buvo nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, o vėliau Šiaulių apygardos teisme, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 (apeliacinės bylos Nr. e2A-54-267/2019).
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ir toje pačioje byloje kaip apeliacinės instancijos teismo priimta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, išanalizavus byloje pateiktus įrodymus (įskaitant atliktos teismo ekspertizės akto išvadas), nustatytos tokios šioje byloje reikšmingos faktinės aplinkybės:
· atsakovė UAB „Lipatas“ lubų šiltinimo darbus V. K. transporto įmonei priklausančiose patalpose atliko kaip ieškovės UAB „Termona“ pasitelktas subrangovas;
· Užsakovas - V. K. transporto įmonė ir genrangovas – UAB „Termona“ sudarydami rangos sutartį susitarė, kad pastato lubų apšiltinamojo sluoksnio varža turi būti ne mažesnė nei 3,18, o tai pagal komercinį pasiūlymą turėjo būti pasiekta 7 cm storio poliuretano putų sluoksniu, kuriam preliminariai turėjo būti sunaudota 8,4 kubinių metrų putų;
· ieškovė UAB „Termona“ priėmė atsakovės UAB „Lipatas“ atliktus lubų šiltinimo putomis darbus jų nepatikrinusi;
· pradėjusi atlikinėti darbus pagal esamą situaciją (esant tokiai temperatūrai kokia buvo) subrangovė (atsakovė) kartu prisiėmė ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką;
· šiltinimo darbams atsakovė UAB „Lipatas“ sunaudojo ne 11 kubinių metrų, bet 8,13 kubinių metrų putų.
· apšiltinimo sluoksnis įrengtas netolygiai (svyruoja nuo 10 iki 71 mm) ir tai įtakoja atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertę, kas tiesiogiai neigiamai įtakoja atitvarų šilumos mainų procesus ir blogina šilumines technines charakteristikas, dėl ko atlikti darbai iš esmės nepagerino patalpų šilumines technines charakteristikas, buvusias iki perdangos šiltinimo;
· pagal užsakovo ir genrangovo sutartį buvo pasiektas tik dalinis – 24,53 procentų rezultatas, nes buvo susitarta dėl 3,18 šiluminės varžos, tuo tarpu pagal ekspertizės išvadas buvo pasiekta tik 0,78.
Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 ieškovei iš užsakovo - V. K. transporto įmonės už atsakovės atliktus apšiltinimo darbus priteista 416,18 Eur; tuo tarpu iš ieškovės V. K. transporto įmonei priteista 2 048,50 Eur bylinėjimosi išlaidų – ekspertizės atlikimo išlaidų.
Po sprendimo įsiteisėjimo minėtoje byloje ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl inter alia 545,30 Eur permokos už nesunaudotą putų kiekį ir 500,05 Eur kompensacijos už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 iš jos priteistas išlaidas už ekspertizės atlikimą priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14138-1089/2019, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetus atsakovės apeliacinį skundą (civilinės bylos Nr. e2A-439-619/2020), ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies: priteisė 545,30 Eur permoką už deklaruotus, bet nepanaudotus 2,87 kubinius metrus putų, ir 497,38 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, patirtų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus dėl nuostolių patirtų dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų priteisimo bei dėl dalies ekspertizės išlaidų, patirtų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 priteisimo. Pareikšti reikalavimai yra betarpiškai susiję su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose išnagrinėta civiline byla Nr. e2-354-674/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-54-267/2019) bei Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-14138-1089/2019 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-439-619/2020). Minėtų bylų nagrinėjime dalyvavo abi nagrinėjamos bylos šalys, todėl bylose nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų padarytų išvadų šalys nebegali ginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Dėl kiekvieno reiškiamo reikalavimo teismas pasisakys atskirai.
Dėl 1 177,89 Eur žalos atlyginimo, mažinant atliktų darbų kainą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau - CK) įtvirtinta, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Įprastai atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo užsakovas ir rangovas.
Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, jog ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė ir apmokėjo jų nepatikrinusi; pretenzijas atsakovei pradėjo reikšti tik po to, kai darbų užsakovė atsisakė juos apmokėti. Tokį ieškovės elgesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-14138-1089/2019 įvertino kaip aplaidų, tačiau nusprendė ginti ieškovės teises dėl permokos už nepanaudotas putas priteisimo, nes padarė išvadą, jog aplinkybės dėl faktiškai panaudotų putų kiekio nebuvo vizualiai matomos, tokiam darbų trūkumui nustatyti buvo būtinas ekspertinis tyrimas, t. y. tokie trūkumai atitiko paslėptų trūkumų požymius (teismo sprendimo 16 punktas). Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog net tuo atveju, jei ieškovė būtų patikrinusi atsakovės atliktus darbus, paslėpti trūkumai dėl medžiagų (putų) kiekių neatitikimo nebūtų nustatyti be specialaus tyrimo, todėl nusprendė ginti ieškovės teises ir pažeistus interesus dėl apmokėjimo už faktiškai panaudotą putų kiekį.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl sumokėtos atliktų darbų kainos sumažinimo reiškia kitu pagrindu – dėl atliktų darbų trūkumų (kokybės). Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės Raseinių rūmų teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės apie atsakovės atliktų darbų neatitikimą kokybės reikalavimams, apie apšiltinimo sluoksnio įrengimo netolygumą (svyruoja nuo 10 iki 71 mm) ir tai, kad tokie darbai iš esmės nepagerino patalpų šiluminių techninių charakteristikų, buvusių iki perdangos šiltinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-14138-1089/2019, nurodė, jog dalis atsakovės atliktų darbų trūkumų – netolygus putų išpurškimas – buvo akivaizdūs (teismo sprendimo 16 punktas). Kitaip vertinti šio trūkumo matomumo nagrinėjamoje byloje teismas neturi jokio pagrindo, nes ir pati ieškovė priešingai neįrodinėjo. Teismo vertinimu apšiltinimo sluoksnio netolygumo svyravimo amplitudė yra labai didelė, nuo 1 iki 7 cm, kas suponuoja, jog tokie trūkumai patikrinimo metu tikėtina būtų aptikti. Kadangi nustatytų trūkumų dėl apšiltinimo sluoksnio netolygumo nėra jokio teisinio pagrindo vertinti neakivaizdžiais, o ieškovė darbus priėmė jų nepatikrinusi, remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi konstatuotina, jog ieškovė prarado teisę remtis darbo trūkumų faktu, todėl reikalavimas dėl šiuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo – sumokėtos kainos mažinimo, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo taip pat prašė taikyti CK 6.697 straipsnyje numatytas ieškinio senaties nuostatas ir ieškinį atmesti dėl senaties. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme ar sutartyje nustatyti terminai reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti ir (ar) garantiniai terminai nepaneigia aptartų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto teisinės reikšmės, t. y. užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų aptariamu teisiniu pagrindu atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui rangos darbus priimant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, punktas 39). Kadangi ginčo darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti užsakovui priimant darbus, įstatymo nuostatos dėl ieškininio senaties nuostatų reikalavimams dėl statybos rangos darbų trūkumų pareikšti nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Dėl kitoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 iš ieškovės priteista 2 048,50 Eur bylinėjimosi išlaidų – ekspertizės atlikimo išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje e2-14138-1089/2019 įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalis minėtų išlaidų – 500,05 Eur teismas ieškovei priteisė iš atsakovės. Teismas konstatavo, jog minėtos išlaidos nebūtų patirtos tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai atlikusi rangos darbus, todėl atsakovė nepagrįstai siekia išvengti dalies ekspertizės atlikimo išlaidų kompensavimo (teismo sprendimo 22 punktas). Tokiai pirmos instancijos teismo išvadai pritarė apeliacinės instancijos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje pažymėdamas, jog aplinkybė, kad UAB „Lipatas“ būdama trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 nebuvo įtraukta į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepaneigia ieškovės teisės reikšti atsakovei atgręžtinio reikalavimo dėl nuotolių, kuriuos sudaro dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų minėtoje byloje (teismo nutarties 38 punktas).
Kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, teismas atmeta atsakovės argumentus dėl negalėjimo reikšti materialaus reikalavimo dėl kitoje byloje patirtų procesinių išlaidų priteisimo, nes tokia ieškovės teisė yra teismų pripažinta.
Šiuo atveju ieškovė atgręžtinį reikalavimą dėl dalies patirtų ekspertizės atlikimo išlaidų iš atsakovės priteisimo grindžia civilinės atsakomybės pagrindais, vertindama ekspertizės išlaidas kaip nuostolius, patirtus, dėl netinkamo atsakovės darbų pagal Subrangos sutartį atlikimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje e2-14138-1089/2019 patirtų ekspertizės išlaidų kompensaciją apskaičiavo remdamasis deklaruotų ir nepanaudotų putų procentine išraiška, nes kaip minėta, pastarojoje civilinėje byloje prašomos priteisti kompensacijos dydį ieškovė siejo su mažesnio nei deklaruoto putų kiekio sunaudojimo aplinkybe. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl kitos dalies patirtų ekspertizės išlaidų kompensacijos sieja su atliktų darbų trūkumais. Nors bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovas nurodė, jog pripažįsta medžiagų neatitikimą, tačiau nesutinka su atliktų darbų trūkumais, tačiau pastarieji nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimai. Šiuo atveju sutiktina, jog šalių pasirašytoje Subrangos sutartyje nėra sutartinių nuostatų dėl apšiltinamojo sluoksnio šiluminės varžos tam tikro dydžio pasiekimo, tačiau sutarties 2.5 punkte šalys sulygo dėl apšiltinimo sluoksnio dydžio (storio) – 0,07 m ± 0,02 m, t. y. mažiausias sulygtas apšiltinamojo sluoksnio storis- 5 cm. Tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovės atliktų darbų apšiltinimo sluoksnis svyruoja nuo 1 iki 7,1 cm, kas ekspertizę atlikusio eksperto vertinimu niekaip nepagerino objekto šiluminių savybių iki apšiltinimo darbų atlikimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog tarp ieškovės patirtų ekspertizės išlaidų bei atsakovės netinkamai atliktų darbų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovė reikalavimas dėl patirtų ir kitoje civilinėje byloje neatlygintų ekspertizės išlaidų dalies priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pažymėtina, jog tokio reikalavimo tenkinimui neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, jog ieškovė atsakovės darbus priėmė jų nepatikrinusi ir atitinkamai prarado teisę remtis darbų trūkumais, reikšdama reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo, nes ekspertizės išlaidų atsiradimą sąlygojo netinkamas rangos darbų atlikimas (tiek dėl paslėptų, tiek dėl akivaizdžių trūkumų), o tokiu atveju ekspertizės išlaidos pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį tenka rangovui.
Tai pat teismas atmeta atsakovo atstovo teismo posėdžio pareikštus argumentus, jog apšiltinamasis sluoksnis nebuvo pasiektas dėl netinkamų oro sąlygų, nes esant žemai temperatūrai putos neišsipūtė ir ieškovė apie tai buvo informuota bei su tuo sutiko. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, jog atsakovė informavo ieškovę apie darbų atlikimo rizikas dėl netinkamų oro sąlygų ir kad ieškovė su jomis sutiko; tuo tarpu įsiteisėjamaisiais teismo sprendimas yra konstatuota, jog pradėjusi atlikinėti darbus pagal esamą situaciją (esant tokiai temperatūrai kokia buvo) subrangovė (atsakovė) kartu prisiėmė ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, taip pat tai, jog ieškovė iš viso patyrė 2 048,50 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, o dalis jų – 500,05 Eur išlaidų jai priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14138-1089/2019, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 548,45 Eur nuostolių dėl ekspertizės atlikimo.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 548,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovės ieškinys dėl 3 177,89 Eur priteisimo tenkintinas 48,73 procentais, priteisiant 1 548,45 Eur, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 48,73 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 51,27 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 95 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio). Atsakovė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisimo neprašė.
Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priteistina 46,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,04 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes iš kiekvienos šalies priteistina išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovei UAB „Termona“, juridinio asmens kodas 145281859, iš atsakovės UAB „Lipatas“, juridinio asmens kodas 304314204, 1 548,45 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 45 euro centus) nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 46,29 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.