- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2-7282-986/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00458-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- V. S., J. S., K. S.
- Trečiasis asmuo
- notarė O
- Advokatai
- Donata Slavinskaitė-Gargasė
dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovei advokatės padėjėjai Donatai Slavinskaitei-Gargasei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams V. S., J. S., K. S., ir V. S. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, tretieji asmenys notarė O. O. (įgaliojimai pasibaigę) ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo R. S. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal palikėjo valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą. Taip pat prašo panaikinti atsakovei J. S. ir atsakovei V. S. 2015 m. spalio 29 d. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. O. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyse dėl 1/5 dalies ir 2/5 dalių R. S. turto paveldėjimo, V. S. paliekant pagal įstatymą turinčias priklausyti 2/6 dalis nekilnojamojo turto, o J. S. 1/6 dalį; panaikinti atsakovui K. S. 2019 m. lapkričio 27 d. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. O. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/5 dalies R. S. turto paveldėjimo, K. S. paliekant pagal įstatymą turinčias priklausyti 1/6 dalis nekilnojamojo turto; panaikinti atsakovui V. S. 2017 m. balandžio 6 d. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. O. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/5 dalies R. S. turto paveldėjimo, V. S. paliekant pagal įstatymą turinčią priklausyti 1/6 dalis nekilnojamojo turto.
Ieškinyje nurodė, kad jis po tėvo mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinio neišprusimo. Jis gyveno užsienyje, sunkiai dirbo, labai retai grįždavo į Lietuvą ir nežinojo jog tėvo palikimą reikia priimti per tris mėnesius po jo mirties. Tačiau nuo pat tėvo mirties jis siuntė ir siunčia į atsakovės J. S. banko sąskaitą lėšas, skirtas po tėvo mirties paveldėtam nekilnojamajam turtui išlaikyti ir jį prižiūrėti, todėl laikytina, jog tėvo palikimą priėmė. Jam grįžus iš Norvegijos ir 2024 m. spalio 22 d. nuvykus pasikonsultuoti su notaru, kurio teritorijoje turi būti tvarkoma palikėjo paveldėjimo byla, kaip įteisinti tėvo palikimo priėmimo faktą, paaiškėjo jog savo teisę į tėvo palikimo priėmimą jis gali įgyvendinti tik kreipdamasis į teismą. Apie tai, kad jo tėvo palikimą yra priėmę jo broliai, atsakovai K. S. ir V. S., jis sužinojo tik pasikreipęs į notarą, o ginčo tarp jo ir atsakovių J. S. bei V. S. nėra. Šios atsakovės pripažįsta, jog jis faktiškai valdė tėvo turtą ir siuntė lėšas jo išlaikymui. Ginčo nebuvimas su jo seserimi ir motina lėmė jo tikėjimą, jog didelių teisinių problemų paveldint tėvo turtą neiškils. Nuo pat tėvo mirties iš jo ir sutuoktinės sąskaitos jo seseriai J. S. siųstos lėšas, skirtos išlaikyti ir prižiūrėti paveldėtą tėvo turtą. Taigi nors tiesiogiai tėvo nekilnojamuoju turtu jis nedisponavo, tačiau netiesiogiai visą laiką po tėvo mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą, aplinką, mokėjo mokesčius už elektros tiekimą ir kitaip savo lėšomis prisidėjo prie turto išsaugojimo. Išlaikydamas bei prižiūrėdamas tėvo turtą jis išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti.
Ieškovas D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2011 m. išvyko į Norvegiją, o Lietuvoje liko gyventi jo sutuoktinė, kuri po jo tėvo mirties atvažiuodavo ir aplankydavo V. S. Jis prisidėdavo pinigais, skyrė juos kurui, už juos buvo daromas remontas, taip pat prisidėdavo prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Dėl to jis tardavosi su savo sutuoktine. Daugiau per J. S. buvo perduodami pinigai, jai buvo daugiau žinoma, kam reikalingi pinigai. Pavedimai buvo daromi prisidedant prie ūkio darbų, kieto kuro pirkimo, mokesčių sumokėjimo, kad motinai būtų lengviau, jai padėti. Rūpinosi tiek savo, tiek ir motinos turtu, padėdavo motinai išlaikyti turtą. Pervesdavo, tiek kiek galėdavo, savo nuožiūra. Pinigai buvo pervedami dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jei likdavo pinigų buvo remontuojamas namas (kambarys, tualetas), kas buvo būtiniausia. Motina ir sesuo pasakydavo ką reikia tvarkyti ir remontuoti, kokie mokesčiai ir pan., Jam dėl to skambindavo, o jis kiek galėdavo, tiek pervesdavo. Po tėvo mirties buvo atvykęs trumpam gal 2015 m. lapkričio mėn., pabuvo pora dienų. Žino, kad motina su seserimi tvarkėsi paveldėjimo reikalus, apie tai jam buvo žinoma daug metų atgal, gal nuo 2015 m. Tiek žinojo tiek ir nežinojo, kad yra priimtas palikimas, net neklausė, ar jau jį susitvarkė. Dėl brolių apie tai nieko nežinojo, tik 2024 m. lapkritį sužinojo, kad palikimas yra priimtas. Apie tai, kad paveldėjimo dokumentus susitvarkė visi atsakovai, sužinojo praeitais metais iš sesers J. S. Jis J. S. neklausė, ar jam reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Į Lietuvą jam grįžti po tėvo mirties neišėjo, tačiau suprato, kad ateityje teks tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Buvo atitolęs nuo Lietuvos. Suvokė, kad jam priklauso dalis tėvo turto, jis turi lygias teises kaip sesuo ir broliai.
Pareiškėjo atstovė advokatė Donata Slavinskaitė-Gargasė paaiškino, kad ieškovui buvo žinoma, kad palikimą po jo tėvo mirties yra priėmusios jo motina ir sesuo J. S. Ieškovas dėl teisinio neišprusimo dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, nežinojo apie termino jam priimti egzistavimą, tikėjo, kad dėl paveldėjimo reikalus bus galima susitvarkyti ir vėliau. Ieškovas iki tėvo mirties ir po jos gyveno Norvegijoje, siuntė pinigus. Ieškovo sutuoktinė L. S. po ieškovo tėvo mirties gyveno Lietuvoje, prisidėjo piniginėmis lėšomis, pirko kurą namo šildymui. Šios lėšos buvo skirtos išlaikyti turtą, mokėti mokesčius, buvo daromas remontas. 2024 m. grįžęs į Lietuvą nusprendė susitvarkyti po tėvo mirties likusį palikimą ir tik tada sužinojo, kad to padaryti ne teismine tvarka negali. Bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, priteisti neprašo.
Atsiliepimas
Atsakovės V. S. ir J. S. į teismo posėdį neatvyko, pateikė bendrą atsiliepimą. Su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas gyventi į Norvegiją išvyko 2010 m, tačiau visą laiką siuntė J. S. pinigus, kurie buvo skirti paveldėto turto išlaikymui. Prie turto išlaikymo prisideda tik jos ir ieškovas, kiti atsakovai paveldėtu turtu nesirūpina ir savo pareigų tinkamai nevykdo.
Atsakovas K. S. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą. Su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas visą laiką prisidėjo prie paveldėto turto išlaikymo.
Atsakovas D. S. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą. Su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad ieškovas išvyko į užsienį ir tėvais visai nesirūpino.
Tretieji asmenys notarė O. O. (įgaliojimai pasibaigę) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Liudytoja L. S., ieškovo sutuoktinė parodė, kad mirus R. S. ji su vaikais dar gyveno Lietuvoje, o D. S. jau važinėjo į Norvegiją. Ieškovo motinai po tėvo mirties pasidarė sunku gyventi, jos pensija nebuvo didelė, jai buvo reikalingas finansinė pagalba ir palaikymas. Ji su vaikais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos. Ji paskaičiuodavo kiek sutuoktiniui pakanka pinigų Norvegijoje pragyventi, o likusią sumą D. S. jai siųsdavo kas mėnesį. Kiek nuspręsdavo kartu su vyru, nuimdavo nuo sąskaitos ir nuveždavo grynaisiais. Prisidėdavo prie mamos gerovės, pirkdavo daiktų, vitaminų. Nuo 2015 m. birželio mėn. jų šeima gyvena Norvegijoje. Pinigus pervesdavo arba J. S., arba grynais perduodavo ieškovo motinai. Nenurodydavo mamai, kam skiria pinigus, ar maistui, ar vitaminams, ar komunaliniams mokesčiams ir pan. motina savo nuožiūra galėjo naudoti pinigus (teismo posėdžio 01.02.25 val.). Po R. S. mirties likusiu turtu rūpinosi ieškovo motina, J. S. ir jos vyras. Ji vyrui perduodavo žinias apie motiną, tada spręsdavo kaip gali padėti motinai, dažniausiai tai būdavo finansinė pagalba. Tik neseniai sužinojo apie palikimo priėmimo terminą. Kiti broliai finansiškai neprisidėjo. Ji taip pat padėjo ieškovo motinai namo viduje tvarkytis, ravėjo gėlyną. V. S. nebuvo sakoma, kam duodami pinigai, nebuvo sakoma, kad duodama už D. S. priklausančio palikimo dalį. Name taip pat buvo tvarkomas tualetas ir kambarys, jų būklė buvo prasta. Prisidėjo lėšomis dėl ieškovo motinos gyvenimo sąlygų gerinimo, kad jai būtų geriau ir patogiau. Buvo perkamas kuras šildymui, nes motinai vienai būtų buvę per sunku. Labiausiai buvo galvojama apie pagalbą mamai, tam buvo skiriami pinigai, apie palikimą nelabai ir kalbėdavo.
Liudytojas A. S., atsakovės J. S. sutuoktinis parodė, kad jis su sutuoktine gyvena netoli atsakovės V. S. Tik D. S. ir J. S. prižiūrėjo tėvus, V. S. buvo tinginys. D. S. prisidėjo pinigais, siuntė pinigus namui, mokesčiams už komunalinius patarnavimus. Viskas buvo daroma, kad ieškovo motinai būtų geriau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo D. S. tėvas R. S. (1 t. b. l. 12-13). Testamentų registro išrašas (1 t., b. l. 15-17) patvirtina, kad notarei O. O. buvo pateikti pareiškimai dėl R. S. palikimo. Pagal įstatymą 2014 m. rugsėjo 29 d. palikimą priėmė atsakovės V. S. ir J. S., 2014 m. spalio 8 d. R. S. (paveldėjimo teises 2015 m. spalio 22 d. perleido V. S.) ir V. S., 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. K. S. Atsakovėms V. S. ir J. S. 2015 m. spalio 29 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (dėl 2/5 dalių turto paveldėjimo V. S. ir 1/5 dalį turto paveldėjimo J. S., 1 t., b. l. 19-33). Atsakovui K. S. 2019 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/5 dalį R. S. paveldimo turto (1 t. b. l. 35-50) Atsakovui V. S. 2017 m. balandžio 6 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/5 dalį R. S. paveldimo turto (1 t. b. l. 51-67). Taigi paminėtais paveldėjimo teisės liudijimais yra išspręstas visas R. S. priklausiusio turto paveldėjimo klausimas.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal palikėjo mirties metu (2014 m.) galiojusio Civilinio kodekso nuostatas įpėdinio veiksmai turėjo būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-381/2011). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš į bylą su ieškiniu pateikto atsakovės J. S. banko sąskaitos išrašo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 9 d. (1 t., b. l. 80) matyti, kad atsakovas pradedant nuo 2015 m. liepos 21 d. dešimčia mokėjimo pavedimų pervedė jai 2 243 Eur sumą. Mokėjimo paskirtyje nurodomas „sąskaitos papildymas“. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 gruodžio 20 d. pinigines lėšas, bendrai 700 Eur sumą, atsakovei J. S. pervedė ir ieškovo sutuoktinė L. S. (1 t., b. l. 81). Mojimo paskirtyje nurodoma sąskaitos papildymas, tai pat dovana. Atsakovei J. S. sutikus teismas papildomai pareikalavo jos banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad D. S. ar L. S. piniginių lėšų atsakovei J. S. šiuo laikotarpiu nepervedė (2 t., 100-101).
Liudytoja L. S. parodė, kad pinigus, jai gyvenant Lietuvoje (iki 2015 m. birželio mėn.) ji nuimdavo nuo banko sąskaitos ir perduodavo ieškovo motinai. Byloje ginčo dėl aplinkybių, susijusių su grynųjų pinigų perdavimu tuo laikotarpiu, tarp šalių nekilo. Tai pat nustatyta, kad po R. S. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio mėnesio ieškovo sutuoktinė su vaikais gyveno Lietuvoje, lankė ieškovo motiną. Jai išvykus, nuo 2015 m. liepos 21 d. piniginės lėšos buvo pervedamos į atsakovo sesers banko sąskaitą. Atsižvelgus šias aplinkybes laikytina įrodyta, kad V. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio mėnesio per L. S. buvo perduodamos D. S. (arba jo ir jo sutuoktinės L. S. bendros) lėšos.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas po jo tėvo R. S. mirties faktiškai nesinaudojo turtu, nes buvo išvykęs gyventi į Norvegiją. Ieškovas įrodinėja, kad jis tėvo palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė faktiniu valdymu, t. y. kad jis prisidėjo piniginėmis lėšomis dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo (pirkdamas kurą), remonto, komunalinių mokesčių sumokėjimo, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio teisių į palikimo priėmimą įgyvendinimą. Paaiškindamas dėl aplinkybių, susijusių su palikimo priėmimo metu atliktais jo aktyviais veiksmais nurodė, kad perduodamą sumą jis nustatydavo savo nuožiūra, o pinigai daugiau buvo perduodami per J. S., nes jai buvo daugiau žinoma, kam jie reikalingi. Paaiškindamas dėl pinigų perdavimo paskirties nurodė, kad pinigai buvo perduodami dėl to, kad padėti motinai, kad jai būtų lengviau, padėdavo motinai išlaikyti turtą. Motina ir sesuo žinojo, ką reikia tvarkyti ir remontuoti, kokie mokesčiai ir panašiai. Jam dėl to skambindavo, o jis kiek galėdavo, tiek ir pervesdavo.
Aplinkybės, susijusios su ieškovo piniginių lėšų perdavimo paskirtimi, yra žinomos ir paaiškintos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų. Liudytoja L. S. parodė, kad ieškovo motinai po sutuoktinio mirties pasidarė sunku gyventi, jai buvo reikalinga finansinė pagalba ir palaikymas. Ji kartu su ieškovu nuspręsdavo kiek gali tam skirti pinigų. Juos iki išvykstant gyventi į Norvegiją 2015 m. birželio mėn., ji nuimdavo nuo sąskaitos ir nuveždavo, tuo prisidėdavo prie mamos gerovės, pirkdavo daiktų, vitaminų. Taip pat parodė, kad V. S. nenurodydavo, kam skiria pinigus (maistui, vitaminams, komunaliniams mokesčiams ir pan.), jai nebuvo sakoma, kad duodama už D. S. priklausančio palikimo dalį. Ji savo nuožiūra galėjo naudoti pinigus (teismo posėdžio 01.02.25 val.). Ji vyrui perduodavo žinias apie motiną, tada spręsdavo kaip gali padėti motinai, dažniausiai tai būdavo finansinė pagalba. Prisidėjo lėšomis dėl ieškovo motinos gyvenimo sąlygų gerinimo, buvo perkamas kuras šildymui, kad jai būtų geriau ir patogiau. Labiausiai buvo galvojama apie pagalbą mamai, tam buvo skiriami pinigai, apie palikimą nelabai ir kalbėdavosi. Aplinkybes apie tai, kad piniginėmis lėšomis buvo teikiama pagalba V. S., patvirtino ir liudytojas A. S. (parodė, kad D. S. prisidėjo pinigais, siuntė pinigus namui, mokesčiams už komunalinius patarnavimus, viskas buvo daroma, kad ieškovo motinai būtų geriau).
Taigi anksčiau nurodyti liudytojų, kviestų paties ieškovo iniciatyva, parodymai patvirtina ieškovo atliktus aktyvius veiksmus, tačiau tik susijusius su finansinės pagalbos teikimu jos reikalingai ieškovo motinai, siekiant pagerinti jos gyvenimo sąlygas, padėti įsigyjant kuro namo šildymui, komunalinių mokesčių apmokėjimui, maisto, vaistų ar kitų jai reikalingų priemonių įsigijimui. Bylos duomenimis ieškovas niekada konkrečiai nenurodydavo, kokiam tikslui yra skiriami perduodami pinigai, taip pat nesiekė kontroliuoti ir negalėjo kontroliuoti jų panaudojimo, t. y. jokios įtakos piniginių lėšų panaudojimo paskirčiai neturėjo. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir teikė įrodymus, susijusius su komunalinių mokesčių už turtą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 109-121), tačiau pateiktuose nurodoma, kad sąskaitos buvo išrašomos ir mokėjimai atliekami išimtinai V. S. vardu. Byloje taip pat nėra duomenų ir nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas būtų kokiu nors būdu rūpinęsis palikimą sudarančiais žemės sklypais, mokėjęs žemės mokesčius arba už ją būtų gavęs pajamų (R. S. palikimą sudaro ir žemės sklypai, kurie išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“). Taigi byloje įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su ieškovo aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, nėra patvirtintos ir jokiais rašytiniais įrodymais.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagalba vienišai, senyvo amžiaus ieškovo motinai, kuriai yra reikalinga finansinė parama, yra ieškovo moralinė ir įstatyminė (CK 3.205 straipsnis) pareiga. Tačiau ieškovo teikta finansinė pagalba palikimą priėmusiam kitam asmeniui (ieškovo motinai) niekaip nepatvirtina jo valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą, nes tam reikalingi kiti aktyvus veiksmai, išreiškiantys valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį kaip savo. Ieškovui visų pirma buvo žinoma, kad jo motina ir sesuo tvarkėsi palikimo, likusio po R. S. priėmimo reikalus, taigi jis turėjo visas galimybes įstatymo nustatytu terminu ar šiek tiek vėliau realizuoti savo teises į palikimą. Toks ieškovo pasyvus, apie 10 metų trukęs elgesys iš esmės rodo, kad jis valios priimti savo tėvo palikimą niekada nebuvo išreiškęs. Byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad ieškovas atliko aktyvius veiksmus, susijusius su po R. S. mirties likusio turto valdymu kaip savo ir laikymo save turto savininku (turto tvarkymu ir priežiūra, naudojimosi juo, prievolių, susijusių su namu, vykdymu (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimu ir pan.). Ieškovo įrodinėtinas aplinkybes paneigia jo kviestų liudytojų L. S. ir A. S. parodymai apie tai, kad ieškovo skirtos piniginės lėšos buvo finansinė pagalba ieškovo motinai. Be to liudytoja L. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad ji atvykdavo tik padėti ieškovo motinai tvarkytis viduje ir ravėti gėlyną, t. y., ji ne pati kaip savininko sutuoktinė rūpinosi turtu, o tik padėdavo ieškovo motinai. Anksčiau aptartų įrodymų visuma darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis atliko aktyvius veiksmus, kuriais būtų siekiama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į po jo tėvo mirties likusį turtą. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog turtą valdė kaip savo, t. y., kad save laikė turto savininku (pats ar per kitus asmenis prižiūrėjo namą, atliko remontą ar kitaip jį pagerino, mokėjo mokesčius ir pan.), todėl ieškinys dalyje dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, atmestinas, kaip neįrodytas.
Ieškovui neįrodžius, kad jis po jo tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą ir ieškinį šioje dalyje atmetus, ieškovas neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius. Ieškovas 2, 3, ir 4 ieškinio reikalavimus (dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalyse panaikinimo, nustatant naujas pagal įstatymą tenkančias dalis) grindžia tik faktiniu palikimo, likusio po jo R. S. mirties, priėmimu. Todėl ieškinį šioje dalyje atmetus ir dėl to nesikeičiant nei palikimą priėmusių asmenų skaičiui nei jiems tenkančioms palikimo dalims, nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais išvestinius ieškovo ieškinio 2, 3 ir 4 reikalavimus, ir ieškinys šioje dalyje taip pat netenkintinas.
Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinos 86,51 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 86,51 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.