- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-814-796/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kotryna Group“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kotryna Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kotryna Group“ ieškinį atsakovei D. G. dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kotryna Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. G. dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo, juo prašė pripažinti ieškovei teisę nenutraukti su atsakove 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario 28 d. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir negrąžinti atsakovei pagal šias sutartis sumokėtų 1 049,65 Eur.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su prašymu šalių ginčą išnagrinėti iš esmės. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė D. G. ieškovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsigijo vaikišką vežimėlį „Mima Kobi“, po to papildomai įsigijo miegmaišį „Mima“ ir vežimėlio paminkštinimo ir saugos diržų komplektą. 2018 m. balandžio 10 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, nurodydama, kad vežimėlis yra nekokybiškas, nes buvo pažeista vežimėlio sportinės dalies apačia (pakojis). Ieškovė su pretenzija nesutiko, nes manė, kad pažeidimai yra mechaniniai, jie negalėjo atsirasti įprastai naudojant vežimėlį, t. y. vaikui avint įprastinę avalynę. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT), kuri pripažino, jog pažeidimai yra mechaninio pobūdžio. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apskundė 2018 m. spalio 1 d. VVTAT patikrinimo aktą. 2019 m. vasario 6 d. buvo atlikta pakartotinė vežimėlio apžiūra, 2019 m. gegužės 27 d. VVTAT surašytas patikslintas patikrinimo aktas, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminio patikrinimo akto. Jame nurodoma, kad vežimėlio lopšio medžiaga pagaminta iš dirbtinės odos, kurios dengiamasis sluoksnis netinkamai sujungtas su tekstiliniu pagrindu (netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija)), taip pat nurodoma, kad, atlikus testą, pažeidimo vietoje, liečiant dirbtinės odos paviršių, dirbtinės odos dengiamasis sluoksnis atsiskiria nuo tekstilinio pagrindo.
3. Ieškovė nesutinka su VVTAT 2019 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu, kuriuo tarnyba pripažino pagrįstais atsakovės reikalavimus nutraukti vežimėlio ir jo priedų (miegmaišio bei paminkštinimų) pirkimo–pardavimo sutartis ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus, iš viso 1 049,65 Eur. Ieškovė mano, kad vežimėlio pakojo dalies pažeidimas yra mechaninis, jo atsiradimo aplinkybės nėra aiškios, tačiau jis nėra susijęs su netinkama medžiagos (dirbtinės odos) kokybe. Ieškovės teigimu, vežimėlis atitinka Europos Sąjungos standartą EN 1888:2012, pirkėjai vežimėlio pirkimo metu buvo suteikta visa informacija apie prekę. Be to, net ir teismui pripažintus parduotą prekę nekokybiška, šie pažeidimai yra mažareikšmiai, palyginti su prekės verte, jos naudojimo laikotarpiu, o atsakovės pasirinkta gynybos priemonė nėra proporcinga galbūt esamam vartotojo teisių pažeidimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jos pretenzijos nagrinėjimas užtruko dėl to, kad ieškovė nenorėjo spręsti kilusio ginčo geranoriškai. Atsakovės teigimu, ji nesulaukė jokio ieškovės pasiūlymo dėl nekokybiškos prekės pakeitimo, nors prekė buvo naudojama ir buvo reikalinga. Nurodė, kad pirko prekę kaip pagamintą Olandijoje, nes pardavėjas prekės įsigijimo metu nesuteikė informacijos, kad vežimėlis pagamintas Kinijoje, nepateikė lietuviškos vartojimo instrukcijos, nepateikė informacijos, kad vežimėlis yra iš dirbtinės odos, pažeidė įstatymais numatytas ženklinimo taisykles, prekė neatitinka saugumo sertifikatų. Atsakovė ieškovės pasiūlymo pakeisti vežimėlio dalį nauja sulaukė tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. Nurodo, kad dėl ieškovės parduodamų prekių, veiklos, skundžiasi ir kiti vartotojai. Pažymėjo, kad jos papildomai pirktos prekės (miegmaišis ir vežimėlio paminkštinimas bei saugos diržų komplektas) yra sudėtinės pirkto vežimėlio dalys ir negali būti naudojamos atskirai, yra skirtos konkrečiam jos pirktam „Mima Kobi“ vežimėliui. Atsakovė pažymėjo, kad ji niekada nebūtų pirkusi vežimėlio už tokią kainą, žinodama, kad jis pagamintas ne Europos Sąjungoje ir ne iš natūralios odos, nes tai kenkia ir vaiko sveikatai. Pasirinkdama tokį brangų vežimėlį, atsakovė tai vertino kaip investiciją, kuri skirta keliems vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Kotryna“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. pardavė atsakovei vežimėlį „Mima Kobi“ už 907,25 Eur, suteikdama 24 mėnesių garantiją vežimėlių komplektams „Mima“, 2016 m. lapkričio 30 d. pardavė „Mimos“ miegmaišį už 79,20 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. – „Mimos“ komplektą (paminkštinimas, saugos diržai) už 63,20 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė 2018 m. balandžio 10 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kurioje nurodė, kad su lopšiu vežimas buvo naudojamas tik 2 mėnesius, o, perdarius lopšį į sportinę sėdynę, iš pradžių jis buvo naudojamas su „Mimos“ žieminiu miegmaišiu, tačiau išėmus kailinį miegmaišį ir vaiką įsodinus į sėdynę su „Mimos“ komplektu (paminkštinimas, saugos diržai) per kelias dienas toje vietoje, kur vaikui numatyta kojų atrama, nusitrynė (atsilupo) oda. Atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nurodydama kaip pažeidimą vežimėlio sportinės dalies lopšio odos defektus, atsiradusius naudojant daiktą pagal paskirtį, ir prašė netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke arba nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Atlikusi patikrinimą, VVTAT 2018 m. spalio 1 d. surašė patikrinimo aktą ir padarė išvadą, kad vežimėlio kojų atrama pažeista mechaniškai, t. y. mechaninės trinties pasekmė. 2019 m. gegužės 27 d. VVTAT surašė patikslintą patikrinimo aktą, kuriame padarė išvadą, jog vežimėlio lopšio medžiaga pagaminta iš dirbtinės odos, kurios dengiamasis sluoksnis netinkamai sujungtas su tekstiliniu pagrindu (netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija)), „Mimos“ miegmaišis yra pagamintas iš tokios pačios dirbtinės odos, o ant „Mimos“ komplekto paminkštinimo ir saugos diržų nenurodyti įspėjimai bei priežiūros reikalavimai valstybine kalba. Konstatuota, kad nustatyti vežimėlio trūkumai yra esminiai. VVTAT 2019 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino pagrįstais atsakovės reikalavimus nutraukti vežimėlio ir jo priedų pirkimo–pardavimo sutartis ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus, iš viso 1 049,65 Eur.
Šalies argumentai
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad vežimėlis buvo eksploatuojamas 1,5 metų ir nebuvo pateikta nusiskundimų dėl jo kokybės, nes prekės defektai paaiškėjo atsakovei pradėjus naudoti vežimėlį be miegmaišio, t. y. trūkumai negalėjo paaiškėti iš karto nusipirkus daiktą. Be to, ieškovė nepaneigė VVTAT ginčo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių dėl vaikiško vežimėlio komplektacijos, t. y. kad visos atsakovės įsigytos sudedamosios dalys priklauso vienam komplektui – vežimėliui „Mima Kobi“ ir negali būti naudojamos atskirai ar su kita preke. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė jos nurodomos aplinkybės, kad vartotoja nenorėjo ginčo spręsti taikiai, taip pat neįrodė, kad prekės įsigijimo metu vartotojai buvo pateikta lietuviška naudojimo instrukcija, kad vartotojui buvo suteikta visa reikalinga informacija tiek apie gamintoją, tiek apie prekės dokumentus, patvirtinančius jos kokybę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė ieškovės parduotos prekės neatitiktį kokybės ir kitiems įstatymuose nustatytiems reikalavimams, o ieškovės nurodomi argumentai dėl VVTAT patikrinimo aktų prieštaringumo nėra pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad daikto trūkumas nėra mažareikšmis, net ir pakeitus vežimėlio komplekto sėdimąją dalį, prekės savybės išliktų tokios pačios, t. y. sėdimosios dalies pakojis, liečiamas vaiko batų, trinasi, o ieškovė nepateikė jokių garantijų, kad ir vėl neatsiras tų pačių prekės pažeidimų, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Nė viena šalis nepaneigė VVTAT tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad pažeidimai yra mechaniniai. Ieškovė nepaneigė tos aplinkybės, kad mechaniniai pažeidimai padaryti vaiko batais, natūraliai naudojant vežimėlį pagal jo paskirtį. Neatmestinas ir atsakovės argumentas, kad pirkėja įsigijo brangų daiktą, tikėdamasi jį naudoti augindama ne vieną vaiką, tokie vartotojos lūkesčiai yra pagrįsti. Teismas negalėjo daryti išvados, kad vartotojos pasirinktas jos teisių gynimo būdas būtų neproporcingas.
10. Teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytą prekės komplektiškumą, į tai, kad pati ieškovė neginčijo, jog vartotojos papildomai prie vežimėlio įsigytos dalys yra sudėtinė vežimėlio „Mima Kobi“ dalis, todėl konstatavo, kad vartotoja turėjo teisę nutraukti tiek 2016 m. rugpjūčio 23 d. vežimėlio „Mima Kobi“ sutartį, tiek 2016 m. lapkričio 30 d. „Mimos“ miegmaišio ir 2017 m. vasario 28 d. „Mimos“ komplekto (paminkštinimas, saugos diržai) pirkimo–pardavimo sutartis ir pareikalauti grąžinti už juos sumokėtus pinigus, iš viso 1 049,65 Eur, o ieškovei kyla pareiga grąžinti pirkėjai sumokėtą kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kotryna Group“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas nevertino ieškovės į bylą pateiktų vežimėlio testavimo ataskaitų, kurios patvirtina, kad vežimėlis atitinka Europos Bendrijos standarto EN 1888:2012 „Vaiko priežiūros gaminiai. Vaikų vežimėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimus. Apeliantės teigimu, atsakovės įsigyto vežimėlio atitiktis aukščiausiems kokybės reikalavimams yra visiškai įrodyta.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė atsisakė ekspertizės skyrimo, nors byloje yra pateikti Fizinių ir technologijos mokslų centro, taip pat Kauno technologijos universiteto profesorės V. J. atsakymai, iš kurių matyti, jog adhezijos rodikliui nėra nustatyto standarto (privalomo kokybės reikalavimo). Apeliantės teigimu, nesant kokybės standarto, negalima konstatuoti gaminio kokybiškumo / nekokybiškumo ir neįmanoma atlikti panaudotos medžiagos ekspertizės.
11.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad vežimėlis buvo naudojamas daugiau nei metus, todėl galėjo atsirasti įvairaus pobūdžio mechaninių pažeidimų, nesusijusių su gaminio kokybės trūkumais.
11.4. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo remtis VVTAT 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, jog vežimėlio kojų atrama pažeista mechaniškai, o jokie daikto kokybės trūkumai nekonstatuoti, o ne 2019 m. gegužės 27 d. patikslintu patikrinimo aktu, kuriam įtakos galėjo turėti atsakovės spaudimas ir jos pasitelktos žiniasklaidos priemonės. Teismas netinkamai vertino šių patikrinimų išvadas, taip pat patikrinimus atlikusių kaip liudytojų apklaustų specialisčių O. S. ir A. Č. parodymus, nors daikto neatitiktį kokybės reikalavimams jos konstatavo neatlikusios jokio tyrimo.
11.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų suformuotos praktikos ir neatsižvelgė į tai, kad, net ir nustačius vežimėlio sportinės dalies pakojo nukrypimą nuo kokybės reikalavimų, šie defektai yra mažareikšmiai ir gali būti pašalinti vežimėlio sportinę dalį pakeičiant nauja. Be to, atsakovės pasirinktas gynimo būdas yra neproporcingas prievolės pažeidimo mastui ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes, esant minimaliai pažeistai vienai vežimėlio daliai, atsakovė įgyja teisę atgauti visą pusantų metų naudoto vežimėlio ir jo priedų kainą.
11.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad užtrukęs vežimėlio sėdimosios dalies pakeitimas sukėlė didelių nepatogumų atsakovei, nors ieškovė buvo suteikusi atsakovei pakaitinį vežimėlį. Teismas nevertino, jog atsakovė daugiau nei pusantų metų naudojo vežimėlį, pretenzijų dėl jo nereiškė, o visų pinigų grąžinimas būtų visiškai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Teismas nepasisakė, kodėl pirkėjos teisės negalėjo būti ginamos taikant kainos sumažinimą (dalies pinigų grąžinimą).
11.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė lietuviškos vežimėlio naudojimo instrukcijos pateikimo atsakovei. Apeliantės teigimu, atsakovė nesirėmė tuo, kad vežimėlio mežiagos pažeidimas buvo susijęs su instrukcijoje pateiktos informacijos nežinojimu. Be to, teismas netinkamai vertino teismo posėdžio metu atsakovės pateiktos vežimėlio nuotraukos, taip pat kito to paties gamintojo produkto (vežimėlių pakojo apsaugos), kuri yra įsigyjama atskirai, įrodomąją reikšmę nagrinėjamai bylai, taip pat nepagrįstai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą siejo su pirkimo–pardavimo sutarties suma.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. G. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė aplinkybės, jog ji pasiūlė vežimėlio sportinę dalį pakeisti nauja, o atsakovė atsisakė priimti naują vežimėlio dalį ir pareikalavo grąžinti pinigus. Ieškovė vežimėlį pasiūlė tik 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams po atsakovės kreipimosi dėl nekokybiško daikto. Pati atsakovė siekė kuo greičiau išspręsti kilusį ginčą ir iš pradžių prašė arba pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke, arba grąžinti pinigus. Tik vėliau ieškovei nebendradarbiaujant ir neteikiant reikalingos informacijos atsakovė pareikalavo nutraukti sutartį.
12.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad VVTAT patikrinimo aktai yra prieštaringi, nors antrasis patikrinimo aktas papildė pirmąjį, atliekant antrąjį patikrinimą buvo vertinamos papildomos aplinkybės ir duomenys.
12.3. Ieškovė byloje neįrodė, kad ginčo vežimėlis atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Ieškovės pateiktose ataskaitose nėra duomenų apie atsakovės pirktą „Mima Kobi“ „camel“ spalvos vežimėlį, kuris yra ginčo objektas. Ieškovė neįrodė, kad ginčo vežimėlis atitinka EN 1888:2012 standartus.
12.4. Ieškovės argumentai apie pakaitinio vežimėlio suteikimą nepatvirtina jos geranoriškumo siekiant išspręsti kilusį ginčą, nes atsakovei buvo suteiktas iš esmės bevertis, nekokybiškas, sulūžęs, nusidėvėjęs ir nurašytas vežimėlis, kuriame vaikas nesėdėjo.
12.5. Vežimėlio trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes, net ir pakeitus sportinę dalį nauja, prekės savybės išliks tos pačios, vežimėlio medžiaga netaps natūralia oda, jis netaps sertifikuota ir saugia naudoti preke, todėl didelė tikimybė, jog vėl atsiras tų pačių daikto pažeidimų.
12.6. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl vartotojo teisių įgyvendinimo ir jų gynimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei vežimėlį „Mima Kobi“ už 907,25 Eur, suteikė 24 mėnesių garantiją vežimėlių komplektams „Mima“. Šalys taip pat papildomai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl vėžimėlio priedų įsigijimo, t. y. 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė nusipirko iš ieškovės „Mimos“ miegmaišį už 79,20 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. – „Mimos“ komplektą (paminkštinimas, saugos diržai) už 63,20 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kurioje nurodė, kad su lopšiu vežimas buvo naudojamas tik 2 mėnesius, o, perdarius lopšį į sportinę sėdynę, iš pradžių jis buvo naudojamas su „Mimos“ žieminiu miegmaišiu, tačiau išėmus kailinį miegmaišį ir vaiką įsodinus į sėdynę su „Mimos“ komplektu (paminkštinimas, saugos diržai) per kelias dienas toje vietoje, kur vaikui numatyta kojų atrama, nusitrynė (atsilupo) oda. Atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nurodydama vežimėlio sportinės dalies lopšio odos defektus, atsiradusius naudojant daiktą pagal paskirtį, ir prašė netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke arba nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. VVTAT 2019 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino pagrįstais atsakovės reikalavimus nutraukti vežimėlio ir jo priedų pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus, iš viso 1 049,65 Eur. Nesutikdama su minėtu nutarimu, remdamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo.
Dėl vežimėlio kokybės
17. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė pardavė atsakovei nekokybišką vežimėlį. Apeliantė kelia netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo klausimą ir nurodo, kad teismas netinkamai vertino VVTAT patikrinimo aktus, vežimėlių testavimo ataskaitas, liudytojų parodymus, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Kauno technologijos universiteto profesorės V. J. pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės atsakovei parduoto vaikiško vežimėlio kokybės.
18. Remiantis 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.363 straipsnio 1 dalies nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d.), laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.363 straipsnio 3 dalies nuostatas daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
20. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
21. Apeliantė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo remtis VVTAT 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, jog vežimėlio kojų atrama pažeista mechaniškai, o jokie daikto kokybės trūkumai nekonstatuoti, o ne 2019 m. gegužės 27 d. patikslintu patikrinimo aktu, kuriam įtakos galėjo turėti atsakovės spaudimas ir jos pasitelktos žiniasklaidos priemonės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino šių patikrinimų išvadas, taip pat patikrinimus atlikusių kaip liudytojų apklaustų specialisčių O. S. ir A. Č. parodymus, kurios daikto neatitiktį kokybės reikalavimams konstatavo neatlikusios jokio tyrimo.
22. Iš byloje esančio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akto matyti, kad, dalyvaujant VVTAT Vilniaus apskrities vyriausiajai specialistei O. S., ieškovei ir atsakovei, 2018 m. liepos 25 d. buvo atlikta vežimėlio apžiūra, kurios metu buvo aiškiai matoma eksploatacijos metu pažeista vežimėlio kojų atrama, t. y. mechaninės trinties pasekmė. Be to, patikrinimo akte nurodoma, kad gamintojo puslapyje www.mimakids.com yra nurodyta, jog vežimėlio audinys yra odinis, tačiau apžiūros metu nustatyta, kad vežimėlio audinys yra EKO oda. Patikrinimo akte pateikta išvada, jog vežimėlio kojų atrama pažeista mechaniškai, t. y. mechaninės trinties pasekmė, tačiau VVTAT negali nustatyti mechaninių pažeidimų atsiradimo aplinkybių. Pardavėjo klaidingai nurodyta informacija galėjo turėti įtakos vartotojos sprendimui įsigyjant vežimėlį. Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 27 d. VVTAT patikslinto patikrinimo akto matyti, kad, gavus ieškovės ir atsakovės skundus, 2019 m. vasario 6 d. buvo atlikta papildoma vežimėlio apžiūra. Patikslintame patikrinimo akte konstatuota, kad vežimėlio lopšio medžiaga pagaminta iš dirbtinės odos, kurios dengiamasis sluoksnis netinkamai sujungtas su tekstiliniu pagrindu (netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija)), „Mimos miegmaišis yra pagamintas iš tokios pačios dirbtinės odos, o ant „Mimos“ komplekto paminkštinimo ir saugos diržų nenurodyti įspėjimai bei priežiūros reikalavimai valstybine kalba. Konstatuota, kad nustatyti vežimėlio trūkumai yra esminiai.
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad anksčiau aptartos VVTAT patikrinimo išvados yra prieštaringos, o, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas turėjo remtis tik pirmojo patikrinimo išvada. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, kad atliekant pirmąjį produkto patikrinimą nebuvo vertinamos vežimėlio dalies ties vaiko kojomis atramos nusitrynimo priežastys, taip pat nebuvo vertinama, ar vaiko kojų atramai panaudota tinkama medžiaga. Tiek ieškovei, tiek atsakovei pateikus skundus dėl 2018 m. spalio 1 d. patikrinimo akto, buvo nuspręsta tikslinti pirmąjį patikrinimo aktą ir jame pateikti išvadas, papildomai įvertinant ir nurodant, dėl kokių priežasčių galėjo nusitrinti vežimėlio kojų atrama, kokia panaudota medžiaga ir ar tinkamai ji panaudota. Iš 2019 m. gegužės 27 d. VVTAT patikslinto patikrinimo akto turinio matyti, kad šiuo tikslu 2019 m. vasario 6 d. buvo atlikta papildoma vežimėlio apžiūra, jos metu atliktas testas, t. y. pažeidimo vietoje, liečiant dirbtinės odos paviršių, dirbtinės odos dengiamasis sluoksnis atsiskiria nuo tekstilinio pagrindo. Vadinasi, prieš parengiant antrąją patikrinimo išvadą, buvo atlikti papildomi veiksmai, t. y. atlikta pakartotinė vežimėlio apžiūra, jos metu atliktas vežimėlio medžiagos testas, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog išvada dėl vežimėlio kokybės buvo padaryta neatlikus jokio papildomo tyrimo. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai apie Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atsakovės ir žiniasklaidos darytą spaudimą ir šių aplinkybių įtaką patikrinimo aktų turiniui yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis, juolab kad teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta patikrinimą atlikusi VVTAT vyriausioji specialistė O. S. neigė bendravusi su žurnalistais nagrinėjamu klausimu.
24. Pažymėtina, kad patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojos apklaustos ginčo vežimėlio apžiūrą atlikusios VVTAT vyriausiosios specialistės O. S. ir A. Č. Liudytoja O. S. parodė, kad pirminio patikrinimo metu iš esmės buvo vertinama tik tai, ar vartotojai nebuvo suteikta klaidinanti informacija apie prekę, nes apžiūros metu paaiškėjo, jog vežimėlio lopšys yra dengtas EKO oda. Liudytoja taip pat parodė, kad anksčiau minėti VVTAT patikrinimo aktai nėra skirtingi, antrasis aktas tik papildė pirmąjį, nes atsirado poreikis ištirti ir patikrinti ieškovės ir atsakovės skunduose dėl pirmojo patikrinimo akto nurodytas papildomas aplinkybes, susijusias su vežimėliui dengti panaudota oda. Liudytoja A. Č. paaiškino, kad yra odos gaminių ir avalynės specialistė, ir dalyvavo atliekant antrąją ginčo vežimėlio apžiūrą. Liudytoja nurodė, kad apžiūros metu paaiškėjo, kad lopšyje (ties kojų dalimi) buvo mechaninių vežimėlio pažeidimų, palietusi medžiagą ji suprato, kad medžiaga nėra gera, nes liečiant pažeidimo vietoje medžiaga nusiima, todėl, liudytojos nuomone, padengimas tokia medžiaga šiuo atveju buvo per silpnas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų, pagrindžiančių, jog posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai buvo įvertinti netinkamai. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. spalio 1 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. aktais, taip pat vežimėlių apžiūrą atlikusių VVTAT darbuotojų O. S. ir A. Č. parodymais.
25. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino ieškovės į bylą pateiktų vežimėlio testavimo ataskaitų, kurios patvirtina, jog vežimėlis atitinka Europos Bendrijos standarto EN 1888:2012 „Vaiko priežiūros gaminiai. Vaikų vežimėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimus. Apeliantės teigimu, atsakovės įsigyto vežimėlio atitiktis aukščiausiems kokybės reikalavimams šioje byloje yra visiškai įrodyta, o, priimdamas sprendimą, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, jog vežimėlis buvo naudojamas daugiau nei metus, todėl galėjo atsirasti įvairaus pobūdžio mechaninių pažeidimų, nesusijusių su gaminio kokybės trūkumais.
26. Įrodinėdama ginčo vežimėlio atitiktį kokybės reikalavimams, ieškovė pateikė į bylą dvi testavimo ataskaitas, t. y. ataskaitą Nr. GZHG1404013680IP dėl vežimėlio atitikties Europos Sąjungos standartui EN 1888:2012 „Vaiko priežiūros gaminiai. Vaikų vežimėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ ir testavimo dėl pavojingų cheminių medžiagų ataskaitą Nr. GZHG1408028988IP. Iš ieškovės pateiktos testavimo ataskaitos Nr. GZHG1404013680IP matyti, kad joje yra fiksuoti ne ginčo vežimėlio bandymų rezultatai, o 2014 m. balandžio 24 d. pateikto „Kobi 2G“ modelio vežimėlio testavimo rezultatai dėl terminių ir mechaninių pavojų, žymų patvarumo ir bendrosios informacijos (t. 1, b. l. 131–134). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra įrodinėjama aplinkybė, jog visi atsakovės įsigytos rūšies vežimėliai neatitinka kokybės reikalavimų ir nėra saugūs naudoti, ginčo vežimėlio neatitiktis kokybės reikalavimams šioje byloje nėra grindžiama tuo aspektu, jog vežimėlis neatitinka standarto EN 1888:2012 reikalavimų dėl terminių ir (ar) mechaninių pavojų. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas tik dėl atsakovės nupirkto vežimėlio sportinės dalies medžiagos ir jos padengimo (ne)tinkamumo. Nors ieškovė pateikė testavimo dėl pavojingų cheminių medžiagų ataskaitą Nr. GZHG1408028988IP, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog šioje ataskaitoje nėra duomenų, kokio modelio vežimėlio medžiagos buvo testuotos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo testuotos tos medžiagos, iš kurių yra pagamintas ginčo vežimėlis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testavimo ataskaitoje Nr. GZHG1408028988IP yra aprašyti skirtingų spalvų odos mėginiai, nors VVTAT patikrinimo aktuose nurodoma, kad ginčo vežimėlio lopšio medžiaga yra pagaminta iš dirbtinės odos. Vadinasi, nė viena iš ieškovės pateiktų ataskaitų patikimai nepatvirtina, kad atsakovės vežimėlis atitinka įprastus šios rūšies daiktų kokybės reikalavimus, ir nepaneigia VVTAT 2019 m. gegužės 27 d. patikslintame patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių, jog vežimėlio lopšio medžiagai panaudotos dirbtinės odos dengiamasis sluoksnis netinkamai sujungtas su tekstiliniu pagrindu.
27. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius Fizinių ir technologijos mokslų centro, taip pat Kauno technologijos universiteto profesorės V. J. atsakymus, iš kurių matyti, jog adhezijos rodikliui nėra nustatyto standarto (privalomo kokybės reikalavimo). Apeliantės teigimu, nesant kokybės standarto, apskritai negalima konstatuoti gaminio kokybiškumo / nekokybiškumo ir neįmanoma atlikti panaudotos medžiagos ekspertizės.
28. Ieškovė pateikė į bylą susirašinėjimo elektroniais laiškais su Kauno technologijos universiteto mokslininke V. J. medžiagą, kuri atsisakė vertinti vežimėlio pažaidų prigimtį ir nurodė, jog nėra patvirtintų metodų pažaidų prigimčiai įvertinti, taip pat nėra reikalavimo adhezijos rodikliui, todėl išvados padaryti nėra įmanoma. Iš byloje esančio Fizinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės instituto vadovės elektroninio laiško taip pat matyti, kad privalomų kokybės reikalavimų vežimėlio medžiagai nėra, todėl dangos adhezijos (sukibimo jėgos) tyrimo atlikimas būtų galimas, tačiau institutas negalėtų patvirtinti, ar gaminys yra kokybiškas, ar ne.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti ieškovės pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės pretenzijos pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nėra patvirtinta tam tikro produkto kokybės standarto (šiuo atveju – dirbtinės odos adhezijos privalomojo rodiklio) savaime nereiškia, jog šalių sudarytos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas negali būti vertinamas kokybės aspektu. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatas laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad oda (dirbtine oda) dengtą vaikišką vežimėlį įsigyjančio vartotojo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, susijęs su produkto kokybe, apima ne tik galimybę šį daiktą naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, bet ir patrauklaus estetinio vežimėlio vaizdo išlaikymą jo naudojimo metu, įvertinus normalų daikto nusidėvėjimą. Atsakovė ieškovei adresuotoje pretenzijoje nurodė, kad su lopšiu vežimas buvo naudojamas tik 2 mėnesius, o ,perdarius lopšį į sportinę sėdynę ir vėliau iš jo išėmus kailinį miegmaišį ir vaiką įsodinus į sėdynę su „Mimos“ komplektu (paminkštinimas, saugos diržai), per kelias dienas vaiko kojų atramai numatytoje vietoje nusitrynė (atsilupo) oda. Iš bylos duomenų matyti, kad VVTAT specialistei 2018 m. liepos 25 d. atliekant vežimėlio apžiūrą buvo aiškiai matoma eksploatacijos metu pažeista vežimėlio kojų atrama, t. y. mechaninės trinties pasekmė. Byloje esantys duomenys rodo, jog vežimėlio sportinės dalies kojų atramos mechaninį pažeidimą galėjo lemti vežimėliui dengti naudotos dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio netinkamas sujungimas su tekstiliniu pagrindu, t. y. netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija). Teisėjų kolegijos vertinimu, įsigydama ginčo vežimėlį, atsakovė negalėjo protingai tikėtis, kad per tokį trumpą vežimėlio naudojimo laikotarpį jis praras savo estetinį vaizdą, todėl darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu vartotoja apie tokius trūkumus būtų žinojusi sutarties sudarymo metu, ji apskritai nebūtų pirkusi šio daikto arba nebūtų už jį tiek mokėjusi (CK 6.333 straipsnio 2, 6 dalys). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti ginčo vežimėlio neatitikį kokybės reikalavimams.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvados dėl vežimėlio neatitikties kokybės reikalavimams pagrįstumą, ieškovė iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tie atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
31. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas klausimą dėl vežimėlio kokybės, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Išanalizavusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu teismo padaryta išvada, jog ieškovė pardavė atsakovei nekokybišką vežimėlį.
Dėl trūkumų mažareikšmiškumo ir atsakovės teisių gynybos būdo proporcingumo
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų suformuotos praktikos ir neatsižvelgė į tai, jog, net ir nustačius vežimėlio sportinės dalies pakojo nukrypimą nuo kokybės reikalavimų, šie defektai yra mažareikšmiai ir gali būti pašalinti vežimėlio sportinę dalį pakeičiant nauja. Be to, atsakovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas yra neproporcingas prievolės pažeidimo mastui ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes, esant minimaliai pažeistai vienai vežimėlio daliai, atsakovė įgyja teisę atgauti visą pusantų metų naudoto vežimėlio ir jo priedų kainą.
33. Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, galiojusi CK 6.363 straipsnio 7 dalis nustatė, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretaus pažeistos teisės gynybos būdo pasirinkimo teisė priklauso pirkėjui.
34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).
35. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d. ieškovei pateiktoje pretenzijoje atsakovė prašė pakeisti nekokybišką prekę į kokybišką arba grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. 2018 m. gegužės 8 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir taip pat pareiškė alternatyvaus pobūdžio reikalavimus – netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke arba nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Vėliau vartojimo ginčo nagrinėjimo metu atsakovė papildė savo reikalavimą ir prašė nutraukti ginčo vežimėlio pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat „Mimos“ miegmaišio ir „Mimos“ komplekto paminkštinimo ir saugos diržų pirkimo–pardavimo sutartis, atlyginti 500 Eur neturtinę žalą ir apginti viešąjį interesą, nes ieškovės vykdoma veikla galbūt pažeidžia ir kitų vartotojų interesus.
36. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai analizavo ir pasisakė dėl atsakovės pasirinkto vartotojo teisių gynimo būdo proporcingumo, taip pat mažareikšmiškumo aspektu vertino nustatytus vežimėlio kokybės trūkumus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, net ir pakeitus vieną iš vežimėlio sudedamųjų dalių (sėdimąją dalį), šio vežimėlio savybės, susijusios su lopšiui dengti panaudotomis medžiagomis, iš esmės išliktų tokios pačios. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo. Vadinasi, net ir pakeitus dalį vėžimėlio, atsakovė gali turėti pagrįstų abejonių dėl pakeistos vežimėlio dalies estetinės išvaizdos naudojant vežimėlį pagal paskirtį. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovės įsigyto vežimėlio trūkumai nelaikytini mažareikšmiais, o atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas, prašant nutraukti 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, laikytinas proporcinga vartotojo teisių gynimo priemone. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė siūlė atsakovei pakeisti vežimėlio dalį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pavirtino, kad atsakovė tiesiogiai nebuvo informuota apie ieškovės sprendimą pakeisti sportinę vežimėlio dalį nauja, kuris, ieškovės atstovės teigimu, buvo priimtas 2018 m. vasarą, o nauja vežimėlio dalį ieškovė gavo 2018 m. rugsėjo mėnesį, nors pretenzija dėl nekokybiškos prekes ieškovei buvo pateikta dar 2018 m. balandžio mėnesį. Visa tai nepatvirtina ieškovės pastangų taikyti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 2 piunkte įtvirtintą vartotojo teisių gynybos būdą – pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu.
37. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atskirų vežimėlio dalių pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir ieškovės pareigos grąžinti pagal šias sutartis gautus pinigus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo vežimėlis nupirktas 2016 m. rugpjūčio 23 d., o kiti vežimėlio priedai buvo pirkti atskirai, t. y. 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė nusipirko „Mimos“ miegmaišį už 79,20 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. „Mimos“ komplektą (paminkštinimas, saugos diržai) už 63,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėti vežimėlio priedai yra tiesiogiai susiję su ginčo vežimėliu, tačiau ta aplinkybė, jog šie priedai yra komplektuojami ir parduodami atskirai, leidžia teismui daryti išvadą, kad tai nėra būtinosios vežimėlio komplektacijos dalys. Atsižvelgiant į tai, tiek „Mimos“ miegmaišis, tiek „Mimos“ komplektas (paminkštinimas, saugos diržai) laikytini savarankiškais ieškovės ir atsakovės sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių objektais, kuriems atskirai taikytini daikto kokybės reikalavimai. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, jog paminėti vežimėlio priedai yra nekokybiški ir negali būti naudojami pagal savo paskirtį, taip pat nėra įrodyta, jog dėl netinkamai panaudotų medžiagų šios prekės yra praradusios savo estetinę išvaizdą, išskyrus normalų daikto nusidėvėjimą. Tokios aplinkybės nebuvo konstatuotos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atlikto patikrinimo metu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog 2016 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas „Mimos“ miegmaišis ir 2017 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas „Mimos“ komplektas (paminkštinimas, saugos diržai) neatitinka kokybės reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimo dalį, kuria buvo prašoma pripažinti ieškovei teisę nenutraukti su atsakove 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. vasario 28 d. sudarytų sutarčių ir negrąžinti pagal šias sutartis gautų 142,40 Eur (79,20 Eur + 63,20 Eur).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. vasario 28 d. tarp šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir pagal jas sumokėtų pinigų grąžinimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir pripažinti ieškovei teisę nenutraukti 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutarčių ir negrąžinti atsakovei pagal šias sutartis gautų 142,40 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
41. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, iš viso sumokėjo1 475 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, jog yra patenkinta 14 proc. ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 206,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
43. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 300 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nepateikė įrodymų apei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai (14 proc.) ieškovei iš atsakovės priteistina 52,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl teisės nenutraukti 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. vasario 28 d. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo ir pagal šias sutartis gautų 142,40 Eur negrąžinimo ir pripažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kotryna Group“ teisę nenutraukti 2016 m. lapkričio 30 d. su atsakove D. G. sudarytos „Mimos“ miegmaišio pirkimo–pardavimo sutarties ir negrąžinti pagal šią sutartį gautų 79,20 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. su atsakove D. G. sudarytos „Mimos“ komplekto (paminkštinimas, saugos diržai) pirkimo–pardavimo sutarties ir negrąžinti pagal šią sutartį gautų 63,20 Eur.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kotryna Group“ iš atsakovės D. G. 206,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kotryna Group“ iš atsakovės D. G. 52,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.