Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas ŽŪK (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti apsimestine tarp Č. P. ir I. D. sudarytą 2014-06-30 Dovanojimo sutartį Nr. GP-3866, kuria dovanotojas Č. P. perleido apdovanotajai I. D. 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad tarp Č. P. ir I. D. 2014-06-30 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėjas Č. P. pardavė pirkėjai I. D. 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 737,72 Eur kainą; 3) perkelti pirkėjos I. D. teises ir pareigas pagal 2014-06-30 pirkimo–pardavimo sutartį ŽŪK (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) pirko 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 737,72 Eur kainą, iš pardavėjo Č. P.; 4) priteisti Č. P. 1 737,72 Eur iš ŽŪK (duomenys neskelbtini); 5) perkelti pirkėjų I. D. ir J. D. teises ir pareigas pagal 2014-08-12 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GP-4737, kuria pardavėja E. P. pardavė pirkėjai I. D. ir J. D. 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 15200 Lt (4402,22 Eur) kainą, ŽŪK (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) pirko 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 4402,22 Eur kainą, iš pardavėjos E. P.; 6) priteisti E. P. 4402,22 Eur iš ŽŪK (duomenys neskelbtini); 7) perkelti pirkėjos I. D. ir J. D. teises ir pareigas pagal 2016-09-21 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-5845, kuria pardavėjas E. P. pardavė pirkėjai I. D. ir J. D. (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 25135 Eur kainą ŽŪK (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) pirko 45700/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 25135 Eur kainą iš pardavėjo E. P.; 8) priteisti E. P. 25135 Eur iš ŽŪK (duomenys neskelbtini); 9) perkelti pirkėjos I. D. ir J. D. teises ir pareigas pagal 2016-09-21 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-5845, kuria pardavėja I. K. pardavė pirkėjai I. D. ir J. D. 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 8360 Eur kainą ŽŪK (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) pirko 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 8360 Eur kainą iš pardavėjos I. K.; 10) priteisti I. K. 8360 Eur iš ŽŪK (duomenys neskelbtini); 11) perkelti pirkėjos I. D. ir J. D. teises ir pareigas pagal 2016-09-21 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-5845, kuria pardavėja E. K. pardavė pirkėjai I. D. ir J. D. 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 8360 Eur kainą ŽŪK (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) pirko 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 8360 Eur kainą, iš pardavėjos E. K.; 12) priteisti E. K. 8360 Eur iš ŽŪK (duomenys neskelbtini); 13) perkelti pirkėjos I. D. ir J. D. teises ir pareigas pagal 2016-09-21 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5845, kuria pardavėjas Z. P. pardavė pirkėjai I. D. ir J. D. 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 8360 Eur kainą ŽŪK (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ŽŪK (duomenys neskelbtini) pirko 15200/136900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 8360 Eur kainą iš pardavėjo Z. P.; 14) priteisti Z. P. 8360 Eur iš ŽŪK (duomenys neskelbtini); 15) priteisti ieškovui ŽŪK (duomenys neskelbtini) proporcingai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; 16) atnaujinti ieškovui 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl reikalavimo, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos pagal ginčijamus sandorius, jeigu būtų laikoma, kad terminas yra praleistas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 m. nuomojosi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartis, kurios įregistruotos viešame registre. Ieškovas nuomojosi šias žemės sklypo dalis: 1,52 ha dalį žemės sklypo iš atsakovės E. K. pagal 2004-05-19 privačios žemės nuomos sutartį su pratęsimu, nuomos terminas buvo numatytas iki 2019-05-19; 4,57 ha dalį žemės sklypo nuo 2004-05-19 iš atsakovo E. P. pagal 2004-05-19 privačios žemės nuomos sutartį su pratęsimu, nuomos terminas buvo numatytas iki 2019-05-19; 1,52 ha dalį žemės sklypo nuo 2004-05-19 iš atsakovo Z. P. pagal 2004-05-19 privačios žemės nuomos sutartį su pratęsimu, nuomos terminas - iki 2019-05-19; 1,52 ha dalį žemės sklypo nuo 2004-05-19 iš atsakovės I. K. pagal 2004-05-19 privačios žemės nuomos sutartį su pratęsimu, nuomos terminas - iki 2019-05-19; 1,52 ha dalį žemės sklypo nuo 2004-04-20 iš atsakovės E. P. pagal 2004-04-20 privačios žemės nuomos sutartį su pratęsimu, nuomos terminas - iki 2014-04-20; 1,52 ha dalį žemės sklypo nuo 2004-04-20 iš atsakovo A. P. pagal 2004-04-20 privačios žemės nuomos sutartį su pratęsimu, nuomos terminas - iki 2014-04-20; 1,52 ha dalį žemės sklypo nuo 2009-03-02 iš atsakovo Č. P. pagal 2009-03-02 privačios žemės nuomos sutartį, nuomos terminas - iki 2014-03-02. Atsakovai I. D. ir J. D. 2016-09-22 ieškovui atsiuntė susitarimą dėl privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog pasikeitus žemės sklypo savininkams, nuomos sutartys su ieškovu yra nutraukiamos. Tuomet paaiškėjo, kad atsakovai I. D. ir J. D. tapo 121700/136900 dalies žemės sklypo savininkais pagal 2014-06-30 Dovanojimo sutartį Nr. GP-3866, 2014-08-12 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GP-4737 ir 2016-09-21 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5845. Šiai dienai žemės sklypo savininkai yra A. P. ir atsakovai I. D. bei J. D.. Ieškovo nuomone, 2014-06-30 Dovanojimo sutartis buvo apsimestinė, nes realiai tai buvo pirkimo–pardavimo sandoris. Šis sandoris įformintas kaip dovanojimo sutartis, siekiant apeiti ieškovo pirmumo teisę pirkti parduodamas žemės sklypo dalis bei padaryti atsakovę I. D. žemės sklypo bendrasavininke, jog ši, įgijusi pirmumo teisę prieš ieškovą, vėliau galėtų supirkti visų kitų bendraturčių žemės sklypo dalis. Dovanojimo sutartimi nesąžiningai ir neteisėtai buvo atimta iš ieškovo pirmumo teisė pirkti žemės sklypo dalis. Ieškovo sudarytos nuomos sutartys su žemės sklypo savininkais buvo įregistruotos viešame registre, todėl ieškovas buvo teisėtas žemės sklypo naudotojas žemės ūkio veiklai nuo 2004 m. iki 2014 m. ir 2016 m. Pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ieškovas turėjo pirmumo teisę pirkti žemės sklypą ar jo dalis. Atsakovė I. D. iki Dovanojimo sutarties sudarymo nebuvo nei žemės sklypo naudotoja, nei bendrasavininkė, todėl neturėjo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą ar jo dalis. Č. P. savo žemės sklypo dalį neatlygintinai perleido svetimam asmeniui, kas sukelia abejonių tokio sandorio realumu. Kiti atsakovai su atsakovu Č. P. yra susiję giminystės ryšiais, savo tokias pat žemės sklypo dalis atsakovei I. D. pardavė, o ne dovanojo. Ieškovui kyla pagrįstų abejonių dėl Dovanojimo sutarties, nes labiau tikėtina, kad ji buvo apsimestinė ir realiai Č. P. pardavė 1,52 ha dalį žemės sklypo atsakovei I. D.. Kadangi Dovanojimo sutartis pripažintina apsimestine, taikytinas tikrasis sandoris - pirkimas–pardavimas - bei ieškovui perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos, kas reiškia, kad atsakovė I. D. pagal minėtą Dovanojimo sutartį netapo bendrasavininke. Atitinkamai ji negalėjo sudaryti kitų žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarčių. Ieškovui turėtų būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas turi sumokėti žemės sklypo dalių kainas pagal pirkimo–pardavimo sandorius, o tarp atsakovų taikytina restitucija.Atsakovai ir trečiasis asmuo Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. P. su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai I. D., J. D. ir E. P. prašė byloje taikyti ieškinio senatį. Atsakovai nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinyje keliamų reikalavimų. Tiek dovanojimo sutarties sudarymo metu, tiek ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo parduodamos žemės sklypo dalies naudotojas, kadangi nuomos sutartys su atstovais buvo pasibaigusios ir nepratęstos. Ieškovas neįrodė, kad turi įstatymų jam nustatytą pirmumo teisę pirkti tiek dovanojimo sutartimi, tiek pirkimo–pardavimo sutartimis perleistą turtą, lyginant su kitais asmenimis. Atsakovų nuomone, ieškovas taip pat praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Ieškovas apie sudarytą tariamai jo pirmumo teisę ribojantį sandorį turėjo realią galimybę žinoti iš karto po jo išviešinimo.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad reikšdamas ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir reikalaudamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, ieškovas turi įrodyti, kad turi įstatymų jam nustatytą pirmumo teisę pirkti dovanojimo sutartimi perleistą turtą palyginus su kitais asmenimis. Ginčijamos 2014-06-30 Dovanojimo sutarties, sudarytos tarp Č. P. ir I. D., sudarymo dieną ieškovas nebuvo šio žemės sklypo bendraturčiu, o tai reiškia, kad ieškovas neturėjo pirmumo teisės palyginus su kitais asmenimis pirkti bet kokią žemės sklypo dalį. 2009-03-02 tarp ieškovės ir atsakovo Č. P. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią Č. P. išnuomojo ŽŪK (duomenys neskelbtini) 1,52 ha žemės sklypo, sutartis buvo sudaryta penkeriems metams, t. y. iki 2014-03-02 dienos. Taigi, žemės sklypo dalies nuomos sutartis pasibaigė suėjus sutartyje nustatytam terminui, byloje nėra įrodymų, kad žemės nuomos sutartis buvo pratęsta ar atnaujinta. Dovanojimo sutartis tarp atsakovų Č. P. ir I. D. buvo pasirašyta praėjus keturiems mėnesiams nuo nuomos sutarties pabaigos. Tokiu būdu, dovanojimo sutarties sudarymo metu, ieškovas jau nebuvo parduodamos žemės sklypo dalies naudotojas.Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, jog atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kad ieškovas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrus reikalavimus, taikomus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo (turi) teisę įsigyti ginčo žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo pirmumo teisės pirkti atsakovui Č. P. priklausančios 15200/136900 dalies žemės sklypo nei bendru CK 4.79 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nei specialiajame įstatyme – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nurodytais pagrindais, todėl ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio dėl dovanojimo sandorio, sudaryto tarp atsakovų Č. P. ir I. D. perkvalifikavimo į pirkimo–pardavimo sandorį ir pirkėjo teisių ir pareigų jam perkėlimo.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, nes ieškovo nurodytos jo praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Atsakovai jiems nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis pardavė atsakovei I. D., kai nuomos sutartys jau buvo pasibaigusios. Kadangi atsakovams perleidžiant jiems priklausiusias žemės sklypo dalis atsakovei I. D. ieškovas nebuvo atsakovų žemės sklypo dalių naudotojas, todėl nei vienas iš atsakovų neturėjo pareigos teikti ieškovui informaciją apie žemės sklypo dalių dovanojimą ar pardavimą. Pasibaigus nuomos sutartims, sudarytoms tarp ieškovo ir E. P. ir A. P., buvo sudarytos žemės nuomos sutartys su atsakove I. D.. Teismas konstatavo, kad jau 2014 m. ieškovas akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties sklypo perleidimą, kadangi ginčo žemės sklype tvarkėsi kiti asmenys, tačiau ieškovas savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuomos sutartys būtų pratęstos. Teismo nuomone, ieškovas šiuo atveju neturi teisės reikšti ieškinio, ir šis argumentas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, taip pat yra praleistas senaties terminas ieškiniui pareikšti, ir šis terminas neatnaujintinas.Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, kurie leistų suabejoti tarp Č. P. ir I. D. sudarytos 2014-06-30 Dovanojimo sutarties šalių valios ydingumu ar sandorio neatlygintinumu. Ieškovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, sąlygojančių išvadą dėl tokių faktų buvimo. Tarp Dovanojimo sandorio šalių nebuvo jokio susitarimo žemės sklypą parduoti, taip pat nebuvo gauti jokie pinigai. Vien ta aplinkybė, kad kiti giminaičiai savo sklypo dalis pardavė, o Č. P. padovanojo atsakovei I. D., nesudaro pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu. Turtas gali būti dovanojamas ne tik giminaičiams, dovanotojas yra laisvas pasirinkti asmenį, kuriam dovanoja savo turtą. Ginčijamas sandoris yra notariškai patvirtintas, atlikta jo teisinė registracija. Notarė, tvirtindama sandorį elgėsi teisėtai, įsitikino šalių valia, išaiškino šalims sandorio sudarymo pasekmes, patikrino, ar turtas nėra areštuotas, įkeistas, ar kiti asmenys neturi teisių į jį, bei atliko visus kitus veiksmus, kurie yra numatyti teisės aktuose tvirtinant Dovanojimo sandorį. Nei viena sandorį sudariusi šalių, jo neginčija. Tikroji sandorio šalių valia buvo būtent siekis perleisti žemės sklypo dalis dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui konstatuoti, kad 2014-06-30 Dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris ar sudarytas nesąžiningai.Teismas konstatavo, kad ieškinys grindžiamas ne įrodymais, bet prielaidomis ir abejonėmis, yra nepagrįstas nei faktine, nei teisine prasme. Atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, kaip ir kiti atsakovai, sudarę pirkimo–pardavimo sutartis. Nenustačius, kad atsakovų 2014-06-30 sudarytas dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovės reikalavimų – perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su atsakovais E. P., E. P., I. D., J. D., I. K., E. K. ir Z. P..

Apeliaciniu skundu ieškovas ŽŪK (duomenys neskelbtini), atstovaujamas advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ŽŪK (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė Žemės įsigijimo įstatymo, Žemės įstatymo ir Kadastro įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, jog Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas nebuvo parduodamos žemės sklypo dalies naudotojas. Teismas žemės sklypo dalį nepagrįstai laikė vientisu žemės sklypu, ginčo žemės sklypas 13,69 ha ploto nebuvo atidalintas, jis priklausė atsakovams tam tikromis dalimis. Tuo metu, kai atsakovai Č. P. ir E. P. sudarė sandorius su atsakove I. D., ieškovas buvo žemės sklypo naudotojas pagal VĮ Registrų centre įregistruotas nuomos sutartis su E. K., atsakovu E. P., Z. P. ir I. K.; sutartys galiojo iki 2019-05-19. 2014-06-30 dovanojimo sandorio ir 2014-08-12 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas buvo žemės sklypo naudotojas, todėl galėjo pirmumo teise pirkti šį žemės sklypą ar jo dalį. Teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atitinka Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius reikalavimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas iki ginčijamų sandorių sudarymo vykdė žemės ūkio veiklą nuo 2010 m., deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ieškovo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentu visų gautu pajamų. Ieškovas iki šiol užsiima žemės ūkio veikla. Tai patvirtina, jog ieškovas 2014-2016 m. atitiko ir šiuo metu atitinka Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir subjektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė, jog nuosavybes teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypu. Tačiau ieškovas negrindė savo ieškinio Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o įrodinėjo, jog turi pirmumo teisę pagal Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kaip žemės sklypo naudotojas). Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra eilės tvarka nurodyti subjektai, galintys pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę.Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad turėjo (turi) teisę įsigyti ginčo žemę pagal Žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas aiškiai netyrė ir nevertino byloje pateiktų esminių įrodymų (buhalterinių pažymų), VĮ Registrų centro 2017-05-24 pažymos bei dėl jų nepasisakė. Minėti dokumentai patvirtina, jog ieškinio tenkinimo atveju nebūtų viršyta 500 ha žemės ploto riba.Teismas tyrė tik pavienius įrodymus, dalies jų net netyrė ir nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinį. Anksčiau aptartos teisės normos ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas turi teisėtų interesų į ginčo objektą ir įrodė, jog jam priklausė pirmumo teisė pirkti parduodamą žemės sklypo dalį, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį. Teismas nepagrįstai senaties termino pradžią siejo su ginčo sutarčių įtraukimo į viešuosius registrus faktu, todėl neteisingai sprendė, jog yra praleistas senaties terminas ieškiniui pareikšti ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Byloje pateikti įrodymai - atsakovų T. ir I. D. pasirašytas 2016-09-22 susitarimas įrodo, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016-09-22, kai el. paštu gavo atsakovų susitarimą, kuriame nurodyta, jog pastarieji nutraukia žemės nuomos sutartį pasikeitus žemės sklypo savininkams. Todėl ieškovas nepraleido senaties termino.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai. Teismas išskirtinai rėmėsi Dovanojimo sutarties forma ir tekstu, tačiau nepakankamai atsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, jų santykį su vėliau sudarytais pirkimo–pardavimo sandoriais ir kitais įrodymais, kurių visuma leidžia daryti išvadą dėl dovanojimo apsimestinumo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Č. P. motina buvo ligota, faktiškai nevaldė savo gaunamų piniginių lėšų, be to, jai už parduotą žemės sklypo dalį atsakovė I. D. sumokėjo keletą kartų daugiau nei žemės sklypo dalis yra faktiškai verta. Tai leidžia daryti išvadą, jog antruoju sandoriu buvo atsiskaityta ir už dovanojimo sandorį. Be to, Č. P. neatlygintinai perdavė žemės sklypo dalį visiškai svetimam žmogui, kas yra viena iš dovanojimo apsimestinumą įrodančių aplinkybių.Teismas nepagrįstai sprendė, kad jeigu Dovanojimo sutartis būtų pripažinta apsimestine, tai nebūtų jokio pagrindo perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui nei pagal šį sandorį, nei kitus ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius bei priteisti prašomas pinigų sumas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad visi žemės sklypo bendraturčiai (atsakovai) siekė parduoti savo turimas žemės sklypo dalis, nebuvo žemės sklypo bendraturčių, kurie siektų pasinaudoti pirmumo teise pirkti kurią nors parduodamą žemės sklypo dalį. Atsakovas Č. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 7 d. sprendimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ginčo žemės sklypo dalies, priklausančios Č. P., dovanojimo metu ieškovas nebuvo nei jo naudotojas, nei bendraturtis, todėl neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemę, net jeigu atsakovas Č. P. būtų ją ketinęs parduoti. Ieškovas per visą žemės nuomos laikotarpį niekada neišreiškė pageidavimo iš Č. P. pirkti jam priklausančią žemės dalį. Žemę perleidžiant kitu pagrindu, tarp jų ir dovanojimo sutarties, pirmenybės teisė negalioja.Ieškovas praleido 3 mėn. terminą teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes jau 2014 metais ieškovas akivaizdžiai galėjo sužinoti apie dalies žemės ūkio paskirties žemės savininkų pasikeitimą, nes pasibaigus žemės nuomos sutarčių terminui atsakovams priklausančiomis žemės sklypo dalimis ieškovas nebesinaudojo. Ieškovas, dirbdamas likusioje žemės sklypo dalyje, negalėjo nematyti, kad žemėje tvarkosi kiti asmenys.Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas jau nebuvo parduodamos žemės sklypo dalies naudotojas, kadangi nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi, o jokios kitos sutarties su atsakovu Č. P. nebuvo sudaryta ir išviešinta nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus.Kadangi apeliantas nėra ir niekada nebuvo ginčo objekto bendraturtis, jam netaikomos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisinius santykius. Apeliantas komentuoja Kadastro įstatymo, Žemės įstatymo normas, kurių taikymas šioje byloje nėra susijęs su pareikštais reikalavimais. Kai parduodamas vientisas žemės sklypas, pirmumo teisę jį įsigyti turi viso žemės sklypo naudotojas, o parduodant žemės sklypo dalį, pirmumo teisę ją įsigyti turi bendraturčiai, o šiems atsisakius - parduodamos žemės sklypo dalies naudotojas. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio dėl dovanojimo sandorio perkvalifikavimo į pirkimo–pardavimo sandorį ir pirkėjo teisių ir pareigų jam perkėlimo.Po nuomos sutarties pasibaigimo atsakovas Č. P. ne kartą kreipėsi į ieškovo vadovus, teiravosi, ar jie ketina toliau pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, galbūt nori sklypą įsigyti, tačiau jam nebuvo atsakyta, žemės sklypo nuoma taip pat nebuvo pratęsta. Dovanojimo sandorio šalys, sudarydamos dovanojimo sutartį, neturėjo jokių paslėptų tikslų. Notarei nekilo jokių abejonių, kad sandoris yra apsimestinis ar sudarytas turint kitokią valią nei dovanojimas. Įstatymai nedraudžia dovanoti turto asmeniui, nesusijusiam su dovanotoju artimais giminystės santykiais.Byloje nėra įrodymų, kad Č. P. būtų gavęs už savo žemės sklypo dalį kiek nors pinigų. Ieškovo argumentai, kad pinigai už žemės sklypą neva buvo pervesti ne tiesiogiai atsakovui, o jo mamai E. P. už jos sklypą pervedant dvigubai didesnę sumą, nepagrįsti jokiais įrodymais.Ieškovas neprašė pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, o tik perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal sudarytus galiojančius sandorius. Kadangi I. D. yra sumokėjusi žemės sklypo pardavėjams (išskyrus dovanotoją Č. P.) pirkimo–pardavimo kainą, pinigai iš ieškovo turėtų būti priteisti I. D., nes priešingu atveju kiti atsakovai nepagrįstai praturtėtų.Atsakovai I. D. ir J. D., atstovaujami advokatės Inos Kurauskienės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ginčijamos 2014-06-30 Dovanojimo sutarties sudarymo dieną ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturčiu, o tai reiškia, kad ieškovas neturėjo pirmumo teisės palyginus su kitais asmenimis pirkti bet kokią žemės sklypo dalį būtent kaip bendraturtis.Dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo buvęs žemės sklypo dalies, priklausančios Č. P., naudotojas. Pasibaigus sutarties terminui ir jos nepratęsus ieškovas nuo 2014-03-02 nebeturėjo pirmumo teisės įsigyti perleidžiamos sklypo dalies pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį.Dovanojimo sutartis buvo pasirašyta praėjus keturiems mėnesiams nuo nuomos sutarties pabaigos, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas jau nebuvo parduodamos žemės sklypo dalies naudotojas. Tai reiškia, kad ieškovas nebuvo viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, todėl negalėjo būti subjektu, kuriam įstatymas numato pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, priklausiusią Č. P..Patikslinto ieškinio teismui pateikimo dieną (2016-12-21) ieškovui buvo įregistruota nuosavybės teisė į 119 žemės ūkio paskirties sklypų, kurių bendras plotas 489,60393 ha. Kadangi ieškiniu ieškovas prašė perkelti jam pirkėjo teises į visų atsakovų perleistą I. D. žemės ūkio paskirties žemę, kurios suminis plotas yra 12,17 ha, patenkinus ieškinį gautųsi, kad ieškovas įgytų nuosavybės teisę į 501,77393 ha ploto žemės ūkio paskirties žemę, t. y. viršytų įstatyme numatytą leistiną žemės ūkio paskirties žemės plotą 500 ha.Jau 2014 m. ieškovas akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties sklypo perleidimą, kadangi ginčo žemę sklype tvarkėsi kiti asmenys, tačiau ieškovas savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuomos sutartys būtų pratęstos. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, jo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis praleistam trijų mėnesių terminui atnaujinti.Teismo sprendime pasisakyta dėl visų ištirtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jie motyvuotai įvertinti ir pateiktos pagrįstos tokio vertinimo išvados. Teismas ne tik išsamiai ištyrė rašytinius įrodymus, bet ir analizavo šalių ir trečiojo asmens notarės paaiškinimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Atsakovai E. P. (teisių perėmėjas Č. P.), E. P., I. K. ir E. K., Z. P., atstovaujami advokatės Nijolės Petraitienės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodomus bei bylos aplinkybes, pažeidė įstatymus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Apeliantas nėra ir niekada nebuvo ginčo objekto bendraturtis, todėl jam nėra taikomos įstatymų nuostatos reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisinius santykius, o ir neturėjo pirmumo teisės pirkti atsakovams Č. P. ir E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių, nes sandorių sudarymo metu jis nebebuvo šių dalių naudotojas.Jei ieškovas 2016-09-21 būtų įsigijęs nuosavybėn dalį (12,17 ha) žemės sklypo, į kurį prašo perkelti pirkėjo teises ir pareigas, jo nuosavybės teise valdomas bendras žemės plotas viršytų leistiną įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotą. Aplinkybė, kad ieškovas 2017 m. perleido vieną 3 ha žemės sklypą, taip sumažindamas bendrą žemės plotą iki 486,60393 ha, nereiškia kad ginčo byloje jis atitiko ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus.Teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai sprendė, kad apeliantas kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų jo teisių gynimo ženkliai praleido 3 mėnesių terminą. Teismas ieškovo neveiklumą vertino kaip nesirūpinimą savo interesų apsauga ko pasėkoje ieškovo nurodytas priežastis nelaikė svarbiomis praleistam trijų mėnesių terminui atnaujinti ir jo pagrįstai neatnaujino.Dauguma apelianto teiginių, kuriais įrodinėjamas dovanojimo sutarties apsimestinumas, yra apelianto vaizduotė, nesudaranti pagrindo teigti, kad 2014-06-30 sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinė. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad 2014 m. sandorių sudarymo metu apeliantas nebuvo atsakovams Č. P. ir E. P. priklausiusių žemės sklypo dalių naudotojas bei neatitiko įstatyme išvardintų asmenų, turinčių pirmumo teisę prieš kitus asmenis pirkti žemės ūkio paskirties žemę, kategorijai. Priešingai ieškovas neįrodė.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys grindžiamas ne įrodymais, bet prielaidomis ir abejonėmis, yra nepagrįstas nei faktine, nei teisine prasme. Atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, kaip ir kiti atsakovai, sudarę pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.