Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Laimutė Bukauskienė, spręsdama kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atstovaujamo advokato D. K., pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 1920,42 Lt skolos, 479,32 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 18 Lt bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį ir 423,50 Lt už advokato teisines paslaugas išieškojimo iš skolininko A. U..

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pareiškimą, nes jis yra aiškiai nepagrįstas.

Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-09-14 apžvalgoje dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose yra pažymėjęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

Iš kreditoriaus teismui pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinio matyti, kad kreditorius pareiškimo reikalavimus grindžia tarp pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir skolininko sudarytu susitarimu dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorius prašo priteisti iš skolininko ne tik skolą, bet ir 479,32 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-06-14 iki 2013-06-10. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuria fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Vadovaujantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Nagrinėjamu atveju kreditorių ir skolininką sieja vartojimo sutartiniai santykiai, todėl kreditoriaus reikalavimui priteisti palūkanas, taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas, tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniai. CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos apibrėžiančios vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus numato, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad dėl reikalavimo priteisti palūkanas nepagrįstumo, esant vartojimo sutarčiai, yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-471-479/2013.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pareiškimu kreditorius prašo iš skolininko priteisti 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų “Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.6 punktą už pareiškimą išduoti teismo įsakymą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 0,5 minimalios mėnesinės algos, tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama ne tik į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius, bet ir į rekomendacijų 2 punkte išvardintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą kreditoriaus prašomos priteisti advokato išlaidos vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kreditoriaus pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 435 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir kartu su priedais grąžinti pareiškimą padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą. Pateikiant skundą kartu turi būti pateikti ir teismo grąžinti dokumentai.