Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-182-357/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-07
Bylos Nr.: 2A-182-357/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Vilija Valantienė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-182-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00965-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 30.2.; 30.12.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-50-287/2014 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl savininko teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. K. ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą ir pakeitusi ieškinio dalyką, prašė nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ribas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir (duomenys neskelbtini)rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo Nr. 73-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi brėžinyje mėlynos spalvos linija pažymėtą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą bei 2013-05-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėtą faktiškai naudojamą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 20-180-8203 J. J. buvo atstatyta nuosavybė į jo turėtą 22,22 ha žemę, pasirenkant nuosavybės atstatymo būdą – grąžinti žemę, esančią (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime, natūra. Nuosavybės teisės buvo atstatytos (atkurtos) žemės sklypo, kurio dydis 22,22 ha ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo 1992 m. kovo 20 d. akto pagrindu. 1993 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono valdybos potvarkiu J. J., kaip asmeniui, susigrąžinusiam žemę, 22,22 ha žemės sklypas suteiktas naudotis žemės ūkio veiklai. 2007 m. gegužės 17 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu žemės sklypą lygiomis dalimis paveldėjo A. K. ir H. V. P. Šiame dokumente nurodyta, kad į paveldimą turtą įeina žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,5400 ha, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data – 1993-12-11. 2007 m. gegužės 17 d. paveldėto turto pasidalinimo sutartimi pastarasis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,5400 ha, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, perėjo A. K. nuosavybėn. Šis turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, suteikiant registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą panaudos sutarties pagrindu naudoja R. B.. Faktinį žemės sklypo, kurio plotas 4,5400 ha, naudojimą patvirtina atlikta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, naudojimo patikrinimo vietoje schema. 4,54 ha žemės sklypo dalis – 0,8360 ha, kurio savininkė yra ieškovė, 2005 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas H. V. P., tuo pažeidžiant žemės sklypo savininko teises, nes atkuriant nuosavybės teises, žemė grąžinta natūra, todėl kito būdo savininkui nepasirinkus ir nepageidavus, neteisėta keisti šią valią ir siūlyti kompensaciją, be to, be savininko žinios ir sutikimo, dalis žemės sklypo paimta į Valstybės žemės fondą, t.y. visuomenės poreikiams. Po to, kai žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,5400 ha, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1993-12-11, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, po kadastro duomenų nustatymo jie nebuvo keisti. Įregistravimo viešame registre veiksmu buvo sukurtos įregistruoto žemės sklypo savininko civilinės teisės ir pareigos dėl ieškovės nuosavybės į suformuotą būtent 4,5400 ha dydžio žemės sklypą, taip pat buvo išreikštas sutikimas su sprendime dėl nuosavybės teisės atstatymo akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo ir kadastrinių matavimų atlikimo teisingumu, o kadangi į viešąjį registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka, todėl tokio dydžio sklypas yra ieškovės nuosavybė, o ne 3,88 ha, kaip nurodyta patikrinimo akte. Nacionalinei tarnybai prie ŽŪM pateikus 2013-09-10 žemės naudojimo patikrinimo aktą ir paaiškėjus, kad žemės sklypas mažesnis, nei suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tikėtina, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio suformuoto 4,5400 ha žemės sklypo ribų ir dydžio neatitiktis atsirado dėl neteisingai suformuoto (pamatuoto) šalia besiribojančio valstybinio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimas atliekant kadastrinius matavimus nekeisti preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypų ribų įtvirtintas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, LR Vyriausybės 2005-05-23 nutarimo (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 ir 24 punkte. Kadangi ieškovės turimo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypas suformuotas 1993-12-11, visuose dokumentuose žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, plotas yra 4,5400 ha, todėl atsižvelgiant į atliktus preliminarius kadastrinius matavimus bei draudimą keisti preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas, atsakovas negali remtis aplinkybėmis, jog už žemės sklypo ploto skirtumą ieškovei gali būti sumokėta piniginė kompensacija. Ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, negali turėti žemės sklypo mažiau, nei įregistruota viešame registre.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei pagal 2009 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ribos yra paženklintos 1992 m. kovo 20 d., ribos paženklintos kartu su kitu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). 1992 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte nurodyta, kad dalyvaujant būsimam žemės sklypo savininkui, žemės sklypo ribos paženklintos pastačius laikinus matavimo ženklus. Būsimas žemės sklypo savininkas su parodytomis žemės sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte. Žemės sklypo abrise žemės sklypo rytinės ir vakarinės ribų linijų ilgiai nurodyti po 345 m, šiaurinės ir pietinės ribų linijų ilgiai nenurodyti, tačiau šios ribos sutapatintos su stabiliais vietovės objektais – nuo kelio iki valstybinio miško, nustatant žemės sklypo vakarinę ribą griovio viduriu. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytos pagal žemės sklypo abrisą 1998 m. Šio žemės sklypo planas nebuvo parengtas. Žemės sklypo ribos pažymėtos 1992 m. parengtame (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos mokomojo ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000-02-29 įsakymu Nr. 388. Šis valstybinės žemės sklypas paženklintas vietovėje 2004-09-16 ir jo kadastriniai matavimai atlikti žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2005-01-19. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nenustatė aplinkybių, trukdančių pažymėti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šis žemės sklypas, besiribojantis su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, nekerta ieškovės žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų ir į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų ribų. Todėl negali būti laikoma, kad ieškovės nurodoma jai priklausančio žemės sklypo 0,8360 ha dalis yra užimta žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esamų ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų: 1992-03-20 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akto ir abriso, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukos, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovės žemės sklypo ribos nėra aiškios. Būtent žemės sklypo abrisas, kadangi žemės sklypo planas nebuvo parengtas, yra pirminis dokumentas, nustatant ieškovės žemės sklypo ribas. Iš skaitmeninio rastrinio ortofografinio žemėlapio ištraukų matyti, kad skirtingais laikotarpiais faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos buvo skirtingos, o pagal minėtą 2012-2013 m. laikotarpio žemėlapį matyti, kad ieškovės žemės sklypas ir besiribojantis žemės sklypas buvo dirbamas vienu lauku. Todėl esant šiai situacijai, ieškovės žemės sklypo ribos negali būti pripažintos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą. Iš ieškovės nurodomų argumentų akivaizdu, kad ieškovė siekia ne žemės sklypo ribų nustatymo, bet jai priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo. Ieškovės norimos nustatyti žemės sklypo ribos pagal naudojimą kirstų besiribojantį žemės sklypą, todėl negali būti keičiama pagal ieškovės pateiktą reikalavimą. Ginčo žemės sklypų ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir todėl jos yra aiškios, o ieškovė siekia pakeisti šias aiškias ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo ribas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės D. K. ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovės D. K. 55,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovei D. K. nuosavybės teise priklausančio ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, dokumentus, padarė išvadą, jog iš esamų šio žemės sklypo pirminių dokumentų bei į bylą pateiktų faktinio naudojimo dokumentų ir byloje nustatytų aplinkybių, žemės sklypo ribos nėra aiškios.

Pagal byloje pateiktus dokumentus, t.y. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992-12-16 sprendimą Nr. 20-180-8203, 1992-03-20 žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktą, 1993-03-26 Pakruojo rajono valdybos potvarkį Nr. 67v, Valstybinio žemės kadastro duomenų registro medžiagos teismo nustatyta, kad ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, šio žemės sklypo ribos, kaip matyti iš minėtų dokumentų, užfiksuotos tik 1992-03-20 žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte, 1992-03-16 žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo akte bei žemės sklypo abrise. Nors šio sklypo dokumentuose yra nurodoma kadastro duomenų fiksavimo data – 1993-12-11, tačiau kokiu pagrindu šis įrašas padarytas, VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodyti negalėjo, nes Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra ne visi žemės sklypo suformavimo dokumentai. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikti jokie kiti šio žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai ir nors, ginčo žemės sklypo ribos šiuose dokumentuose nurodytos kartu su kitu, atstatant nuosavybės teise J. J. į 22,22 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypu (17,68 ha ploto (Nr. 73₁, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau kitų dokumentų, patvirtinančių ginčo žemės sklypo ribas, byloje nėra: ieškovei D. K. nuosavybės teise priklausančio 4,5400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, planas nėra ir nebuvo parengtas bei pateiktas, kadastriniai matavimai jam neatlikti. Tuo tarpu besiribojantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, patikėjimo teise valdomas atsakovo, paženklintas vietovėje 2004-09-16 ir jo kadastriniai matavimai atlikti, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2005-01-19.

Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo ribos sutapatintos su stabiliais vietovės objektais, o bylos duomenys patvirtina, jog 22,22 ha ploto žemės sklypas formuotas ir ribos žymėtos būtent dviem žemės sklypams, t.y. 17,68 ha ploto ir ginčo 4,54 ha ploto. Tačiau teismo nuomone, vertinant 1992 metais sudarytų dokumentų turinį ir ginčo žemės sklypo ribas, o taip pat ir žemės sklypo abriso duomenis, matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos nuo ieškovės į bylą pateiktų dokumentų, kuriuose užfiksuotas faktiškai naudojamos šio žemės sklypo ribos, skiriasi (nesutampa), tačiau nagrinėjamu atveju negali būti keistinos pagal faktinį naudojimą.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ribas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo Nr. 73-2 (kadastrinis Nr. 6523/0001:10) naudojimosi brėžinyje mėlynos spalvos linija pažymėtą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą bei 2013-05-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėtą faktiškai naudojamą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą. Pakruojo rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo Nr. 73-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi brėžinyje mėlynos spalvos linija pažymėtas 4,5400 ha dydžio žemės sklypas, parengtas UAB „Inreal GEO“ matininko J. P., nes visiškai neatitinka ginčo žemės sklypo ribų pagal 1992-03-20 žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktą, 1992-03-16 žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo aktą bei žemės sklypo abrisus, jo ilgio ir pločio matmenys: rytinės ir vakarinės ribų ilgiai pagal faktinį naudojimą pailgėja nuo abrise nurodyto 345 m ilgio iki brėžinyje nurodyto 430,25 m ilgio, o šiaurinės ir pietinės ribų ilgiai, atitinkamai sutrumpėja: nuo abrise nurodyto 136,5 m ar atsakovo darbuotojų nurodomo 136,0 m iki brėžinyje nurodyto 102,90 m. ir 108,15 m ilgio. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad ieškovės norima nustatyti žemės sklypo riba kirstų atsakovės patikėjimo teise valdomą, H. V. P. nuomojamą, žemės sklypą, t.y. padidinti savo žemės sklypą atsakovo valdomo žemės sklypo sąskaita, kuris, paženklintas vietovėje 2004-09-16 ir jo kadastriniai matavimai atlikti, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2005-01-19.

Nagrinėjamu atveju būtent iš ieškovės suformuluoto reikalavimo, teismui buvo akivaizdu, kad ne tik žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakistų maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, bet pasikeistų ir žemės sklypo dydis (plotas), nes šiame brėžinyje ieškovei D. K. priklausančio žemės sklypo plotas nurodomas 3,6584 ha, o ne 4,5400 ha, o esant galimai paklaidai, kaip nurodo matininkas, 0,2131 ha, trūkumas – 0,8816 ha. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, kintant žemės sklypo dydžiui (plotui), ieškovė nekėlė klausimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčydama jį. Todėl teismas laikė, kad tenkinti ieškovės ieškinį nėra jokio pagrindo. Kita vertus, nustatyti žemės sklypo ribas, kaip prašė ieškovė, ne tik pagal minėtą „Inreal GEO“ matininko J. P. sudarytą žemės sklypo faktinio naudojimo brėžinį, bet ir pagal 2013-05-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėtą faktiškai naudojamą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą, nėra jokio teisinio pagrindo, nes jis nėra asmuo, kuriam suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, o šiame antstolės V. Š. 2013-05-14 protokole Nr. 151 su foto nuotraukomis, užfiksuotas ne faktinis sklypo naudojimas, jo ribos, plotas ir pan., o ieškovės atstovo advokato bei žemės sklypo naudotojo R. B. paaiškinimai antstolei apie šį žemės sklypą ir jo naudojimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad tenkinti ieškovės ieškinį nėra pagrindo, kadangi ji nekėlė klausimo dėl nuosavybės įgijimo pagrindo, ginčydama jį.

2. Įvertinus 1992 metais sudarytų dokumentų turinį ir ginčo žemės sklypo ribas, o taip pat ir žemės sklypo abriso duomenis, apeliantė teigia, kad ginčo žemės sklypo ribos nuo užfiksuoto faktiškai naudojamo šio žemės sklypo ribos, skiriasi (nesutampa) ir nėra aiškios. Tai pripažino ir pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ginčo žemės sklypo ribos nėra aiškios. Tuo pagrindu teismas turėjo žemės sklypo ribos neaiškumą pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo žemės sklypo ribas bei kitus įrodymus ir taip galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apeliantė 2009 m. kovo 13 d. dovanojimo sandoriu įgijo būtent 4,5400 ha žemės sklypo plotą, kuris negali būti mažinamas, nes nuosavybės neliečiamumo principas yra įtvirtintas ir garantuojamas kiekvienam piliečiui.

3. Apeliantė įžvelgia teismo išvadų prieštaringumą, vienu atveju teigia, kad žemės sklypo ribos yra skirtingos, kitu atveju, ribų negalima keisti pagal faktinį naudojimą. Apeliantės manymu, tokia teismo išvada taip pat prieštarauja žemės sklypo ribų nustatymo tikslui, ribos tikslinimu galutinai išspręsti ginčą ir nesudaryti prielaidų ginčui kilti ateityje, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

4. Nors abrisai prieštarauja vienas kitam, tačiau teismui pripažinus, kad ginčo žemės sklypo ribos yra neaiškios, žemės sklypo ribos turėjo būti nustatomos pagal faktinį žemės sklypo naudojimą, kuris pažymėtas tiek atsakovo 2013-09-10 žemės sklypo naudojimo patikrinimo akte, tiek pagal UAB ,Inreal GEO“ matininko J. P. sudarytą žemės sklypo faktinio naudojimo brėžinį. Teismui nurodžius, kad UAB „Inreal GEO“ matininko J. P. visiškai neatitinka ginčo žemės sklypo ribų pagal 1992-03-20 žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktą, 1992-03-16 žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo aktą bei žemės sklypo abrisus, privalėjo šiuos dokumentus sprendime nurodyti, kaip nustatančius žemės sklypo ribą. Oficialiais dokumentais nustačius, jog žemės sklypas, kurio dydis yra 4,5400 ha, yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad tokie duomenys yra neteisingi ar nepakankami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2004-09-16 žemės sklypo paženklinimo akte, kuriuo vadovaujasi teismas, nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų pavardžių, parašų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų dalyvavimą ir sutikimą su žemės sklypo ribomis, todėl toks kadastrinių matavimų nustatymas yra niekinis ir juo teismas, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturėjo remtis, ko pasekmėje teismo išvada, kad negalima padidinti ieškovės žemės sklypą atsakovo valdomo žemės sklypo sąskaita, kuris yra paženklintas vietovėje 2004-09-16, yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti apeliacinio skundo reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

UAB „Inreal GEO“ matininko J. P. 2014-07-31 naudojimosi brėžinys neatitinka norminių aktų reikalavimų, keliamų žemės sklypo kadastrinių matavimų planui, ir, kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmos instancijos teismas, šis brėžinys visiškai neatitinka ginčo žemės sklypo ribų pagal 1992-03-20 žemės sklypo ribų parodymo ir vietoje paženklinimo aktą bei žemės sklypo abrisus. Antstolis, atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, konstatuoja paties antstolio objektyviai matomas aplinkybes, tačiau, kaip visiškai pagrįstai ginčo sprendime nustatė pirmos instancijos teismas, antstolis nėra asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, todėl antstolės V. Š. 2013-05-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik atspindi trečiųjų asmenų nuomonę dėl žemės sklypo ploto, o ne įrodo naudojamo sklypo plotą ir ribas. Kol kadastriniai matavimai nėra atlikti ir teisės aktų nustatyta tvarka kadastrinių matavimų byla nėra pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui, nėra pagrindo teigti, jog apeliantei trūksta ploto. Apeliantė pagal viešo registro duomenis iki šiol naudojasi 4,5400 ha dydžio žemės sklypu. Jokių veiksmų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų pagrindą patikslinti naudojamo sklypo ribas bei jo plotą, šiuos duomenis patikslinti viešajame registre, kas atitinkamai suponuotų pagrindą spręsti klausimą dėl kompensavimo procedūros taikymo, esant nukrypimams nuo pradinių matavimų, apeliantė neatliko. Todėl teismas ginčo sprendime padarė visiškai pagrįstas išvadas, jog ieškovė procese siekia ne žemės sklypo ribų nustatymo, bet jai priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo greta esančio valstybinės žemės sklypo sąskaita. Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo interesus, akivaizdžiai pati nepaiso kitų žemės sklypų savininkų interesų. Visiškai pagrįsta ir teisėta yra pirmos instancijos teismo išvada, jog apeliantės norimos nustatyti žemės sklypo ribos pagal faktinį naudojimą kirstų besiribojantį žemės sklypą, todėl ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami ir jos valdomo žemės sklypo ribos negali būti keičiamos pagal pateiktą reikalavimą. Atsakovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnį ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal ieškovės pateiktą reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad tenkinti ieškovės ieškinį nėra pagrindo, kadangi ji nekėlė klausimo dėl nuosavybės įgijimo pagrindo, ginčydama jį.

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės į 4,5400 ha dydžio žemės sklypą, teisės įgijimo pagrindą kildino iš administracinio akto dėl nuosavybės teisės atkūrimo bei vėliau tuo pagrindu sudarytų sandorių. O būtent, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 20-180-8203 pil. J. J. buvo atstatyta nuosavybė į jo turėtą 22,22 ha žemę, pasirenkant nuosavybės atstatymo būdą: grąžinti žemę, esančią (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime, natūra. Minėtu administraciniu aktu piliečiui J. J. buvo grąžintas iki nacionalizacijos turėtas 22,22 ha žemės sklypas, kuris buvo paženklintas ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje. 1992-03-20 Žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte nurodyta, kad Valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto inž. G. V., dalyvaujant suteikiamos žemės privatinei nuosavybei savininkui J. J., pagal sudarytą žemės reformos preliminarini žemėtvarkos projektą parodė vietoje ir paženklino (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime suteiktos žemės sklypo Nr. 73 ribas ir pastatė 8 laikinus matavimo ženklus (1 t., 5 b. 1.). 1993 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono valdybos potvarkiu J. J., kaip asmeniui susigrąžinančiam žemę, 22,22 ha žemės sklypas buvo suteiktas naudotis žemės ūkio veiklai. Žemės sklypo ribos sutapatintos su stabiliais vietovės objektais, o eksplikacijoje nurodyta, kad 22,22 ha ploto žemės sklypas formuotas ir ribos žymėtos būtent dviem žemės sklypams, t.y. 17,68 ha ploto ir ginčo 4,54 ha ploto. Byloje nustatyta, kad ginčo 4,54 ha žemės sklypas buvo suformuotas, atliekant preliminarius matavimus; kadastro duomenų fiksavimo data – 1993-12-11. 2007 m. gegužės 17 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu žemės sklypą lygiomis dalimis paveldėjo A. K. ir H. V. P. Šiame dokumente nurodyta, kad į paveldimą turtą įeina žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,5400 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone (1 t., 7-10 b. l.). 2009 m. kovo 13 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pagrindu A. K. neatlygintinai perdavė ieškovei D. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,5400 ha, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone (1 t., 17-21 b. l.). Iš 2009-03-23 Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad D. K. jai padovanotą 4,5400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k. v., esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k., įregistravo asmeninės nuosavybės teise (1 t., 22-23 b. l, 2 t., 62-63 b. l.). Kadangi ieškovė, įgydama nuosavybę, negalėjo įgyti mažiau teisių į nuosavybę nei jų buvo suteikta Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 20-180-8203, kuriuo pil. J. J. buvo atstatyta nuosavybė į jo turėtą 22,22 ha žemę, 2007 m. gegužės 17 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu ir 2009 m. kovo 13 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi bei nekilnojamojo turto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ieškovė šių sandorių neginčijo, tačiau ieškiniu prašė nustatyti neaiškias žemės sklypo ribas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai ir jų pagrindu sudarytos turto perleidimo sutartys patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise įgijo būtent 4,5400 ha ploto žemės sklypą, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, Nacionalinei tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikus 2013-09-10 žemės sklypo naudojimo patikrinimo vietoje schemą, paaiškėjo, kad žemės sklypas yra 0,8360 ha mažesnis nei suformuotas, 1993-12-11 atlikus preliminarius kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai yra ieškovė neteko nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, kurio teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos nesutampa.

Nagrinėjamu atveju būtent iš ieškovės suformuluoto reikalavimo, nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio 4,5400 ha ploto žemės sklypo ribas pagal UAB „Inreal GEO“ matininko J. P. sudarytą žemės sklypo faktinio naudojimo brėžinį (mėlynos spalvos linija pažymėtą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą), pirmosios instancijos teismui buvo akivaizdu, kad ne tik žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakistų maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, bet pasikeistų ir žemės sklypo ploto ribos, nes šiame brėžinyje ieškovei D. K. priklausančio žemės sklypo plotas nurodomas 3,6584 ha, o ne 4,5400 ha.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumu, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiama (didėti ar mažėti) žemės sklypo dalis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą nustatyti žemės sklypo, kurio plotas 4,5400 ha ribas pagal žemės sklypo naudojimo patikrinimo vietoje schemą bei 2013-05-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kinta žemės sklypo dydis (plotas), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog ieškovė, kintant žemės sklypo dydžiui, nekėlė klausimo ir neginčijo nuosavybės teisės įgijimo pagrindo.

Dėl žemės sklypo ribų aiškumo

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju visiškai teisi apeliantė, kad įvertinus 1992 metais sudarytų dokumentų turinį ir ginčo žemės sklypo ribas, o taip pat ir žemės sklypo abriso duomenis, ginčo žemės sklypo ribos nuo užfiksuoto faktiškai naudojamo šio žemės sklypo ribos, skiriasi (nesutampa) ir nėra aiškios. Tai pripažino ir pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, jog iš esamų šio žemės sklypo pirminių dokumentų bei į bylą pateiktų faktinio naudojimo dokumentų ir byloje nustatytų aplinkybių, nėra aiškios žemės sklypo ribos. Tačiau vertinant ieškovės ieškinio dalyką, neteisi apeliantė teigdama, kad teismas turėjo žemės sklypo ribos neaiškumą pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo žemės sklypo ribas bei kitus įrodymus ir taip galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui pripažinus ginčo žemės sklypo ribas neaiškiomis, šio neaiškumo nepašalino, taip pažeisdamas CK 4.45 straipsnio reikalavimus. Apeliantė įžvelgia teismo išvadų prieštaringumą, vienu atveju teigia, kad žemės sklypo ribos yra skirtingos, kitu atveju, ribų negalima keisti pagal faktinį naudojimą. Apeliantės manymu, tokia teismo išvada taip pat prieštarauja žemės sklypo ribų nustatymo tikslui.

Pirmosios instancijos teismui įvertinus 1992 metais sudarytų dokumentų turinį ir ginčo žemės sklypo ribas, o taip pat ir žemės sklypo abriso duomenis, nepaneigta teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo ribos nuo ieškovės į bylą pateiktų dokumentų, kuriuose užfiksuotas faktiškai naudojamos šio žemės sklypo ribos, skiriasi (nesutampa), todėl nagrinėjamu atveju negali būti keistinos pagal faktinį naudojimą. Visiškai pagrįsta ir teisėta laikytina pirmos instancijos teismo išvada, jog apeliantės norimos nustatyti žemės sklypo ribos pagal faktinį naudojimą kirstų besiribojantį žemės sklypą, todėl ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami ir jos valdomo žemės sklypo ribos negali būti keičiamos pagal jos pateiktą reikalavimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnį ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal ieškovės pateiktą reikalavimą. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio patenkinimo atveju, būtų ne nustatytos, bet pakeistos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribos.

Dėl faktinių ir teisinių žemės sklypo ribų nesutapimo bei teisinių pasekmių

Šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams dėl kompetencijos nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis. Byloje nustatyta, kad D. K. nuosavybės teise valdomam sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai. Pažymėtina, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, vykdo nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nurodytus veiksmus ir specialių žinių bei specialių techninių priemonių (įrankių) pagalba nustato žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo plotą. UAB „Inreal GEO“ matininko J. P. 2014-07-31 naudojimosi brėžinys neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau Nuostatai), 35-37 punktų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 48-56 punktų reikalavimų, keliamų žemės sklypo kadastrinių matavimų planui, ir, kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmos instancijos teismas, – šis brėžinys visiškai neatitinka ginčo žemės sklypo ribų pagal 1992-03-20 žemės sklypo ribų parodymo ir vietoje paženklinimo aktą bei žemės sklypo abrisus. Antstolis, atlikdamas faktinių aplinkybių konstatavimą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, konstatuoja paties antstolio objektyviai matomas aplinkybes, tačiau, kaip visiškai pagrįstai ginčo sprendime nustatė pirmos instancijos teismas, antstolis nėra asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, todėl antstolės V. Š. 2013-05-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik atspindi trečiųjų asmenų nuomonę dėl žemės sklypo ploto, o ne įrodo naudojamo sklypo plotą ir ribas. Atsižvelgiant į tai, neteisi apeliantė teigdama, kad žemės sklypo ribos turėjo būti nustatomos pagal faktinį žemės sklypo naudojimą.

Minėta, kad D. K. nuosavybės teise valdomam sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tik žemės sklypo savininkui atlikus jo naudojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, jog jo naudojamo žemės sklypo plotas viršija leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Nuostatų 1 priede, atsiranda teisinis pagrindas svarstyti klausimą dėl ploto trūkumo ar viršpločio ir atitinkamai, vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl kompensavimo. Kol kadastriniai matavimai nėra atlikti ir teisės aktų nustatyta tvarka kadastrinių matavimų byla nėra pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui, nėra pagrindo teigti, jog apeliantei trūksta ploto. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog apeliantė pagal viešo registro duomenis iki šiol naudojasi 4,5400 ha dydžio žemės sklypu. Jokių veiksmų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų pagrindą patikslinti naudojamo sklypo ribas bei jo plotą, šiuos duomenis patikslinti viešajame registre, esant nukrypimams nuo pradinių matavimų, apeliantė neatliko. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas ginčo sprendime padarė visiškai pagrįstas išvadas, jog ieškovė procese siekia ne žemės sklypo ribų nustatymo, bet jai priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo greta esančio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patikėjimo teise valdomo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sąskaita. Šiuo atveju teisus atsakovas, teigdamas, kad pati ieškovė, siekdama įgyvendinti savo interesus, akivaizdžiai nepaiso kitų žemės sklypų savininkų interesų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pagrindžiančių įrodymų, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė