Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2004 metų pradėjo dirbti A. J. žemę, o šiuo metu dirba K. žemę. Kiek jam yra žinoma, A. J. buvo D. K. močiutė. J. yra mirusi, žemės paveldėtoja yra D. K.. Jis dirba 4,50 ha žemės sklypą, yra sudarę žemės panaudos sutartį, sutartyje yra nurodytas bendras žemės plotas 4,54 ha, o naudmenų yra 4,49 ha. Žemės sklypą dirba jau 10 metų. Dabar šalia ant tos pačios žemės sklypo užsikėlė dar vienas savininkas. Jis dirba tik 4,49 ha sklypą, o šalia jokio kito sklypo nedirba. Taip pat yra pasirašęs panaudos sutartį su P., tačiau ji neįregistruota. Tas vienas hektaras turėjo kaip ir ribotis su tuo žemės sklypu, tačiau išeina taip, kad jis yra užkeltas ant tos žemės viršaus. Jo sėjamosios sėjant rodo tiek ploto. Jeigu šalia būtų tas viršus - 1,20 ha, tai turėtų būti 5,70 ha žemės plotas, bet randa tik 4,50 ha. Deklaruojant žemę, jis turi turėti pagrindą pagal kurį deklaruoja žemę, tai yra, kad tuo pagrindu deklaruoja žemę. Yra deklaravęs ir tą 1,00 ha, kurį deklaruoja Ž. seniūnijoje, kadangi žemė yra Ž. seniūnijos teritorijoje. Dabar iškilus tokioms problemoms jam nebeleidžia deklaruoti, kadangi nebėra tiek žemės, nes realiai turėtų būti 4,50 ha ir 1,2 ha žemės, jau būtų 5,70 ha, o realiai yra 4,49 ha. Jis pats paklausė D. ir P., jog čia kažkas yra negerai, aiškinasi iki šios dienos, o jis dirba tuos 4,50 ha. Žemės sklypas, kurį jis dirba, iš vienos pusės ribojasi su keliu, iš kitos pusės su mišku, toliau iš kitos pusės yra Ž. žemės ūkio bendrovė. Prie žemės yra griovys ir tik po to yra miškas. Jis dalyvavo 2013 m. gegužės 14 d. surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Buvo ne vieną kartą, nes kiek buvo matininkų, tiek kartų kviesdavo jį, nors ne jo nuosavybė. Žemės sklypo riboženkliai buvo nustatyti. Pagrindinis ir stovintis nuo senų senovės yra didžiausias akmuo (apžiūri faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir parodo akmenį), kuris yra nuo pietinės sklypo pusės. Į šiaurinę pusę atsiranda P. 1,20 hektaras žemės (rodo į planelį). P. jam sakė, kad jis neteisėtai dirba žemę. Deklaruojant žemę reikėdavo pateikti panaudos sutartį, sudarytą su D. K., o anksčiau su A. J., būtent dėl 4,54 ha ir jokių problemų nebuvo gal 8 metus, o dabar gal du metai prasidėjo tos problemos. Panaudos sutartis yra įregistruota Nekilnojamo turto registre, ją turi. Apžiūrėjęs faktinių aplinkybių protokolo nuotraukas, liudytojas nurodė, kad kuolas atsirado vėliau, kai buvo atvažiavę dėl to hektaro, anksčiau jo nebuvo. Dabar kuolas yra į šiaurinę pusę einant nuo kelio pusės, o kiek metrų, nežino. Miškas yra nuo pietvakarių kampo, matosi jo dirbamas rubežius (rodo nuotraukas). Su D. K. panaudos sutartį yra sudaręs 5 metams. Prie panaudos sutarties nėra pridėto žemės sklypo plano, schemos. Žemės sklypo ribos jam buvo parodytos dar A. J., kuri jam buvo davusi tokią schemą. Su A. J. panaudos sutarties neturi, kadangi J. jau mirusi. J. jam buvo davusi tokį preliminarų žemėtvarkos planelį, ne tokį, koks yra dabar, buvo pieštas ranka. J. jam pati parodė sklypo ribas, pats jų nenusistatė, buvo tas pats akmuo, rodė ribas, kad nuo to iki to. Jis žino, kaip atrodo riboženkliai, tačiau tenai tokių riboženklių nebuvo, nes nebuvo atlikti geodeziniai matavimai. Kai buvo atliekami matavimai, buvo pastatomi metaliniai stulpeliai su Vyčio ženklu, o šiuo metu įkalamas kuolas ir viskas. Žino, kad riboženkliai turi atitikti tam tikrus standartus, tačiau akmuo yra patikimesnis. Žino, kad akmuo nėra riboženklis, bet kai vietoje riboženklio pastatai tokį akmenį, jo jau niekas nepastums, o kai pastato tokį kuolą, tai žemdirbys važiuodamas su kažkokiu padargu užkliudo ir jo nelieka, vėl būna ginčai. Tas akmuo yra riba, nuo kurios prasideda jo dirbama žemė, bet nesako, kad tai yra riboženklis ir ant jo yra iškalta, kad tai D. K. žemė. Žemės sklypas, kuriuo naudojasi P., tai yra, tas pats žemės sklypas, išeitų, kad jis ir P. sklypu naudojasi, nes jis yra tame pačiame 4,50 ha plote. Su H. P. yra ant „kelmelio“ pasirašę panaudos sutartį, kuri niekur nėra įregistruota. Jis deklaruoja D. K. 4.50 ha žemės sklypą ir jeigu dar būtų P.,- tai būtų 5,70 ha. Paraiškas tiesioginėms išmokoms teikia tik 4,50 ha. Prie paraiškų jokių planelių neturi. Jam žemės sklypo riba asocijavosi su pastatytu akmeniu. Abrisas jam buvo rodomas kaip A. J. žemės sklypas. Kai buvo atliekami matavimai, buvo ne prie jo. Specialistas prieš pasirašant panaudos sutartį nedalyvavo, žemės abriso ribų neaiškino.

Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės tėvas, M. yra jo sesers dukra, o D. K. pusseserė. Nesupranta, kaip iš 4.50 ha žemės sklypas sumažėjo 1,00 ha, kas ją iš jų konfiskavo. Matuojant 1992 metais žemę, jis dalyvavo, matavo ribas, o kas tokie matavo, nepamena. Pirminiai žemės sklypo matavimai buvo atlikti 1992 metais. Atmatuojant žemę, dalyvavo jis, P., jų buvo daug. Ar braižė ką nors, nepamena, nes tuo laiku nesigilino, atmatavo ir buvo patenkinti. Žemės sklypo atramos taškas buvo tas akmuo. Nuo akmens palei mišką buvo atmatuota 4,54 ha. Koks buvo įregistruotas Registrų centre žemės sklypo ploto dydis, tiksliai nežino, bet toks, koks einant keliu nuo akmens į mišką. Ženklinant žemės sklypą, buvo pastatyti riboženkliai, bet jų niekas neįbetonavo, sukalė laikinus kuoliukus. Matuojant žemės sklypą, kuris priklauso P.i, 2004 m. rugsėjo mėnesį jis nedalyvavo, iš jų niekas nedalyvavo. 1992 metais atmatavus sklypą, pastatė laikinus kuoliukus. Žemė buvo J. J., jo uošvio. Paskui jis mirė ir paveldėjo A. J. Mirus A. J., jos dukros pasidalino žemę, susitvarkė dokumentus. Uošvis turėjo daugiau žemės. Žemės sklypas 17,00 ha buvo parduotas. Sklypas, kuris buvo prie to akmens - 4.50 ha - paliko jo dukrai ir ji yra jos savininkė. Jis gyvena Šiauliuose, o į Ž. tik nuvažiuoja. J. žemė buvo ne vienoje vietoje, su tarpais, tas sklypas - 4,50 ha buvo vienoje vietoje, kitas sklypas buvo kitoje pusėje, už keliuko. 17,00 sklypas yra parduotas, o 5,20 ha sklypas dar yra kitoje vietoje. Dabar iš tų 4,50 ha nebeliko 1,20 ha, nes užmatavo P. sklypą ant viršaus, ant tos pačios žemės, o kas užmatavo nežino. P. yra sesuo ir ji žinojo apie 4,50 žemę, ji nesakė, kad užmatavo ant kitos žemės, jie irgi nieko nežinojo, tik sužinojo, kai ji parodė dokumentus, kad ji turi tą žemę nuo 2003 ar 2004 metų. J. nuosavybė buvo atkurta į 22,22 ha žemės sklypą, kuris susideda iš 17,00 ha ir 4,54 ha. Dar vienas sklypas buvo iš viso atskirai ir atkurtas kitu sprendimu. Žemę J. atmatavo 1992 metais, sukalė laikinus kuoliukus, o toliau jokie kiti riboženkliai nebuvo pastatyti ir visą laiką tą žemę dirbo, nebuvo jokių piktumų. Tas žemės sklypas ribojosi iš vieno galo su Karpavičienės sklypu, su Ž. žemės mokyklos žeme. Kai buvo žemė atmatuota ir sustatyti laikini kuoliukai, ar matuotojai davė kokį planelį, ar padarė kokį planelį, neprisimena.

Liudytoja H. V. P. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos sesers duktė. Pagal paveldėjimo teisę K. paveldėjo 4,54 ha žemės sklypą. Turtas buvo padalintas ir iš bendro žemės sklypo jai atiteko didesnė sklypo dalis, o K. - 4,54 ha. Dalinantis žemę, žemės sklypo planai nebuvo daromi, važiavo į vietą, buvo darytas planas tik tam 17,68 sklypui, kurį pardavė. 17,68 ha sklypas buvo už kelio. Kitam žemės sklypui planas nebuvo daromas, kadangi 1992 metais, kai buvo grąžinta nuosavybė, pati dalyvavo matavime, tampė liniuotę, o 1993 m. lapkričio 3 d. jai buvo duota pažyma, kad yra skiriami 3,00 ha žemės sklypas. 1994 m. balandžio 1 d. Ž. apylinkės sprendimu Nr. 1 jai buvo įteisinti tie sklypai, kurie jai buvo paskirti, tai yra, tas 1,22 ha, kuris yra prie tų 4,54 ha ir kitas Ž. miestelyje. Tą 1,22 ha žemės sklypą matavo 1993 metais, o sutartys buvo sudarinėjamos tik 2005 metais, nes ją (jų buvo daug) pasikvietė į agrarinę tarnybą, atsivertė žemėlapį ir paklausė, ar viskas tvarkoje, ar niekas nepasikeitė, ji pasakė, kad niekas nepasikeitė ir tada po mėnesio ar dviejų vėl juos pakvietė ir pasirašinėjo ant sutarčių. Kai tik buvo atkurta nuosavybė, kartu su tėvais dirbo žemę, laikė galvijus, šienavo, ganė ir niekas nekreipė dėmesio, kad trūksta tos žemės. Ties tuo dideliu akmeniu baigiasi jos žemė, tas 1,22 ha. Nuo akmens į „gelžkelio“ pusę yra jos žemė. Ji žemės nematavo, kaip atmatavo taip ir yra. Iki akmens J. žeme nesinaudojo, žeme naudojosi ji, kadangi tas 1,22 ha sklypas yra iki akmens. J. žemė yra nuo vieškelio pusės. Nuo akmens į kitą pusę žemės savininkas buvo buvusi M., o kokia dabar jos pavardė nežino. Nuo to akmens, kai pasibaigia jos žemė, kai buvo valstybinė žemė, ten buvo labai daug sklypų, gal koks 10, ar net daugiau, bet žmonės išsikėlė, išvažiavo, kai kurie numirė, o vėliau sužinojo, kad žemę išsipirko M., kadangi nebeliko tų nuomininkų. Kur nuomojasi B., buvo kažkiek ar 5 metrai, ar daugiau metrų už to akmens, tą akmenį pastūmė taip, kaip turi būti. B. pastūmė akmenį, ji nematė, kai stūmė, bet kalbėjo. Iš pradžių niekas nekreipė dėmesio, kad trūksta tos žemės, buvo pieva, ganė gyvulius, šienavo. Mirus mamai, paveldėjo ir tada išlindo, kad trūksta žemės. B. nuomojasi žemę iš K. B. su ja 2009 metais buvo sudaręs nuomos sutartį. Žemė nedirvonuoja, moka mokesčius. Už nuomą pinigų negauna. Su B. yra sudariusi panaudos sutartį, kurią turi. Žemės sklypas buvo ženklinamas 2004 m. rugsėjo 16 d. ir ant to akto yra jos parašas. Ar buvo kviečiami besiribojančių žemės sklypų savininkai, ar buvo jiems pranešta, ar jie buvo atvykę, nežino. Kai jai buvo atmatuojamas 1,22 ha žemės sklypas, niekas iš besiribojančių sklypų savininkų nedalyvavo, matavo Ž. agrarinė, matavo laisvą valstybinę žemę, o už jos dar buvo gal 10 ar 20 žmonių sklypų. Matuojant žemę ji dalyvavo, buvo vietoje, matavo matininkas, riboženklis buvo, nes buvo atmatuota tėvų žemė, buvo riboženklis ir nuo to riboženklio matavo. Negali pasakyti, nuo kur ir kaip buvo pastatyti riboženkliai, nes jau praėjo daugiau nei 20 metų. To akmens nebuvo, jis buvo atvilktas vėliau. Akmenį atvilko kai nupirko iš kitos pusės tą žemę. Už akmens link J. žemės buvo valstybinė žemė, yra planai. Dabar yra nauji planai ir viskas pažymėta. Iki to akmens jai buvo grąžinta, atmatuota žemė, ne J.. Iš kitos pusės iki to akmens tenai buvo gal 10 savininkų. Atkuriant nuosavybę seneliams, žemė buvo atmatuota. Jeigu neteisingai atmatavo, tai yra matininkų klaida. Yra trys žemės planai (parodo teismui), tačiau visi su skirtingais išmatavimais. Akmuo yra ne prie K. sklypo, o prie jos, prie kelio. Už akmens buvo daug tų sklypų, tačiau dabar jau yra mirusių žmonių, išvažiavusių ir žemė liko laisva. Jos žemė ribojasi su K. žeme, tai yra, tas 1,22 ha. Pats B. pastūmė akmenį, nes jis taip sakė. Jai pritrūko, nebuvo tų 1,22 ha, nes rubežius buvo už akmens, pasakė, jog tą akmenį pastūmė, kad būtų tiksliai, kad būtų tas 1,22 ha. Akmuo buvo atvilktas tada, kai iš kitos pusės buvo išpirkta žemė, tenai yra M. sklypas. M. išsipirko tada, kai nebeliko žmonių, žemė tapo laisva valstybinė žemė ir ar M. atsikėlė tėvų žemę, ar išpirko valstybinę žemę, nežino, kadangi nesirūpino, rūpinosi tik sava. Akmenį atvilko gal prieš tris ar keturis metus, kai išsipirko žemę. Akmuo yra prie kelio, akmenį atvilko visai neseniai. Ant J. (2005-01-24) ir B. sudarytos sklypo nuomos sutarties yra jos parašas. Ji tvarkė nuomos reikalus, kadangi jai buvo parašytas įgaliojimas. Ji išnuomojo B. 4,54 ha ir 1,22 ha sklypus. J. įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai, įgaliojimas buvo suteiktas jos vardu. Įgaliojime nėra nurodytas žemės sklypo plotas. Su B. pasirašant nuomos sutartį žinojo žemės plotą, išnuomojo du atskirus 4,54 ha ir 1,22 ha sklypus, orientyras buvo akmuo. Atmatuojant tėvų žemę, atmatavus 17,68 ha sklypą, užkalė kuolus, kitoje kelio pusėje buvo atmatuotas mažasis žemės sklypas, užkalė kuolus, o paskui 1993 metais, kai matavo visiems, matavo nuo tų kuoliukų tolyn. Kuoliukai buvo mediniai, o kiek jie išsilaikė sunku pasakyti. M. vardas yra D. K. sklypas yra prieš J. sklypą, o M. jau už akmens. Kai K. priėmė palikimą, paveldėjo žemę, sklypo riboženklių kaip ir nebuvo, nes žemė buvo naudojama ištisai, tik buvo jos žemės planas, o tenai plano nebuvo. Išnuomojant B. žemę, žinojo žemės pradžią ir pabaigą, žinojo, nes dirbo bendrovė, o jos visai kitoks arimas, nuo ten skaičiuodavo ribas. B. žemę ardavo, sėdavo grūdines kultūras. 1993 m. jai buvo atmatuota 1,22 žemės sklypas nuo J. žemės pusės, nes buvo sutarę su tėvukais, kad nereikėtų lakstyti iš vienos vietos į kitą vietą su galvijais, kad žemė būtų vienoje vietoje. Tos vietos nekeitė ir tvarkant dokumentus dėl nuomos jai paliko tą pačią vietą. Iškvietė juos į agrarinę tarnybą, padėjo ant stalo žemėlapį ir paklausė, ar kas nors pasikeitė, pasakė, kad niekas nepasikeitė ir viskas. Po kokio mėnesio ar po dviejų vėl juos išsikvietė, atvertė planus ir pasirašė sutartis. Kodėl tais metais buvo daromos sutartys ir planai nežino. Kai M. išsipirko tą žemę, vieną kartą tarp jų buvo kilęs konfliktas, jos paklausė, kaip suprasti, nes jai atrodo, kad įėjo į jos žemę, atsakė, kad ne, kad išsipirko, kad riba yra tas akmuo. Tiek K., tiek tėvukų, tiek jos nuomojama žemė buvo matuojama nuo vieškelio į kitą pusę, o M. matuojama iš kito galo į jos žemę. Savininkui nuosavybės teise priklauso pusė griovio ir pusė kelio, o nuomojamai žemei iki griovio ir iki kelio. B. akmenį pastūmė vieną kartą į M. sklypo pusę. Kai seneliui buvo atkurta nuosavybė, to akmens nebuvo, nes kai jai atmatavo 1,22 ha, buvo tokiems V. atmatuoti 2 ha, N. ir kitiems. V. jau mirę, o N. išsikėlė gyventi į I., todėl liko laisva žemė, matomai M. susižinojo, kad yra laisva valstybinė žemė ir ją ar išsipirko, ar atsikėlė tėvų žemę, ji nežino, kaip yra iš tiesų.

Liudytoja G. V. teismo posėdyje parodė, kad su Nacionaline žemės tarnyba sieja tik darbiniai santykiai, nes ji dirba matininke. Abrisas yra lauko išmatavimo brėžinys. Prieš važiuodami į lauką, jie turėjo senus kolūkinius planus, kurie buvo skirti tarnybiniam naudojimui. Tuose planuose projektuodavo sklypus, susirašydavo atstumus ir važiuodavo į lauką matuoti pagal tuos suprojektuotus atstumus. Buvo tik tokie brėžiniai, nes kitokių neturėjo. Atstumas buvo imamas nuo griovio vidurio iki kito griovio vidurio ir ilgis, sudaugindavo, apskaičiuodavo plotus matematiškai ir pasiskaičiavę gavę atstumus išnešiodavo lauke. Pasiėmę popierinį variantą pirmiausia suprojektuodavo sklypą (su liniuote ir pieštuku). Juridinę medžiagą jiems duodavo žemėtvarka, žinodavo, kiek žmogui priklauso nuosavybės, kokioje vietoje ir projektuodavo. Susiprojektavę važiuodavo į lauką. Kiek mato (žiūri į brėžinį), pagal aiškinamuosius ženklus būdavo nuo vieno griovio vidurio iki kito griovio vidurio atstumai. Kelio tuo metu ten nebuvo. Kelią pasidarė ūkininkai patys 1994 ar 1995 metų laikotarpiu. Kada susikūrė daugiau ūkininkų, jie nusprendė, jog reikia tiesaus kelio, kad nereikėtų važiuoti aplinkui pro K., o kokiu būdu jie susitvarkė tą kelią nežino, gal kreipėsi į melioratorius, kad padarytų kelią. Atstatant nuosavybę, jie privalėjo atiduoti pusė griovio, jeigu savininko žemė ribojasi su grioviu. Buvo tokie įstatymai. Šiuo atveju buvo pusė griovio. Jeigu jo sklypas yra abipus griovio, tai reiškia, kad jam priklausė visas griovys. Kaip jie pasidarė kelią, nežino, bet mano, kad į melioratorius tikrai turėjo kreiptis. Abrisą padarydavo popieriuje, o paskui važiuodavo matuoti į vietą, matuodavo su sieksniu, ruletėmis, ką turėjo. Natūroje plotą rasdavo. Ribas sužymėdavo su tuo, ką atsiveždavo savininkas, o vėliau vyriausybė buvo nustačiusi standartus. Būtent tam sklypui, kiek atsimena, buvo mediniai kuolai, nes dar nebuvo patvirtinti nei metaliniai, nei mediniai užsakyti iš miškų. Yra pasirašiusi ant žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akto 1992 m. kovo 20 d. Buvo sustatyti mediniai kuoliukai, kuriuos žmogus pats turėdavo pasidaręs, jie neturėdavo. Nė vienas nelaiko, išdraskomi. Sklypas buvo atžymėtas nuo K. gyvenvietės ganyklų į rytus iki griovio ir nuo griovio iki miško, gretimai ūkininkų nebuvo. Didysis griovys (jeigu prie didžiojo sklypo) buvo iš galo vakarų pusės, o jeigu prie mažo griovio,- tai iš rytų pusės, nes buvo du sklypai. Mažesnio sklypo plotas yra nurodytas 4,71 ha. Paskaičiavimui atstumai paimti iš plano, skirto tarnybiniam naudojimui (parodo planą). Remiantis tuo planu buvo atmatuotas žemės sklypas. Kaip buvo matuota: nuo kokio kelio iki kokio griovio, negali atsakyti už kitus matininkus, kodėl gavosi vietoje matuojant ir padarant abrisą skirtumas beveik 1 ha ir gavosi 3,80 ha plotas. Ar buvo įvertintas griovys, kuris nuosavybės atstatymo metu buvo primatuotas prie sklypo, ar įvertintas tas kelias, kuris atsirado ant privačios žemės, negali atsakyti, nes ji nematavo. Norėtų matyti planą su atstumais. Sutartiniais ženklais yra pažymėta, punktyrais iš vienos ir iš kitos pusės rodomi griovys, kelias, o tai reiškia, kad pusė tos naudmenos yra įmatuota į sklypą. Tuose abrisuose nebuvo reikalaujama to daryti, reikalavo surašyti tik atstumus, visi paaiškinimai eidavo į planus. Kai matavo ji ir skaičiavo plotus, buvo viskas gerai, o dabar ji nemato duomenų, pagal kuriuos apskaičiuotas dabartinis plotas. Sutartiniai ženklai (rodo į planą) plane, kurie rodo, jeigu vienoje pusėje būtų šie punktyrai, tai reiškia, kad šis griovys būtų likęs už sklypo ribų, jeigu rodomi abiejose pusėse brūkšneliai – tai reiškia, kad pusė to griovio įmatuota į sklypą, tokie buvo sutartiniai ženklai. Pagal tą projektą turėjo gautis 4,71 ha. Matuojant sklypą natūroje ribos buvo aiškios, nes iš vienos pusės griovys ir iš kitos pusės griovys. Ji susiprojektavo ir atmatavo 4,54 ha. Pažeisti nuosavybės atstatymo abriso negalima, o jeigu jos matavimo metu būtų padaryta klaida, - šiai dienai atstatyti tos klaidos negalima, turi išlaikyti tuos pačius atstatymus, kadangi tai yra pirminis nuosavybės atstatymo dokumentas ir jeigu trūksta pagal kadastrinius matavimus, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoja tą skirtumą. Ji nesutinka, kad yra padariusi klaidą, kadangi šiuo atveju ji nemato atstumų, kurie dabar parodyti geodeziniuose matavimuose. Jeigu yra primatuota pusė kelio, o tuo metu kelio nebuvo. Pagal jos darytus paskaičiavimus (pagal projektą) negali būti 1 ha skirtumas. Yra atstumai, matavimas, kuris padarytas dabar ir ji mato, kad nuo apsauginio griovio vidurio prie miško ir iki kelio, tas kelias ir už kelio esančio pusė griovio nuosavybės atstatymo metu priklausė tam žmogui, kuriam atstatė nuosavybę. Duomenis, kada atsirado kelias, būtų galima sužinoti Žemės ūkio skyriuje. Negali atsakyti, kur tas kelias įregistruotas ar savivaldybės, ar seniūnijos balanse. Pagal paženklinimo aktą 2004-09-16 ženklinimo ženklai turėjo būti pastatyti (parodo kur). Dėl sklypo ribų paženklinimo visais laikais būdavo kažkokie reikalavimai, buvo standartai, ne pagaliukas, ne akmuo, buvo riboženkliai. Vienu metu ribos buvo ženklinamos rąstais, kurie buvo padaryti miškininkų, 20 diametrų, pusantro metro ūgio, buvo valstybės užsakymas. Tuo metu žemės sklypas 22,22 ha (pagal abrisą) buvo laikytinas vientisas. Sklypai nesusieina, bet gal tuo metu užteko vieno akto, nepamena, nes praėjo 20 metų. Sklypus skiria griovys, atstumas, svetimos žemės. Tas sklypas pažymėtinas vientisu, bet akto turbūt užteko vieno atstatomai nuosavybei. Labai sunku prisiminti tuo laiku buvusius įstatymus, reikia tiesiog įsigilinti, kas tuo metu buvo. Tuo metu matomai buvo reikalaujama atstatyti pirminę nuosavybę, užpildyti abrisą vienam buvusiam sklypui, nežino, kas tai buvo. Tuo metu buvo tokie reikalavimai, jeigu praėjo pro visą komisiją, kuri priimdavo iki sprendimo priėmimo, būdavo svarstymai, tarybos posėdžiai, atvažiuodavo Žemės ministerijos ir priiminėdavo bylas nuosavybės, reiškia, kad taip buvo galima. Sudarant paženklinimo aktą (2004-09-16) nebuvo privaloma kviesti besiribojančių sklypų savininkus, nereikėjo nei pranešti. Registrų centrui pažymas pildydavo ne jie, nes šias pažymas ruošdavo žemėtvarkos skyriai, bet duomenis imdavo iš jų bylų. Į jų bylą įeidavo skaičiavimai, aplikacijos, abrisai, vertės, atstumai. Registrų pažymos sudaromos pagal jų pateiktą bylą. Jeigu Registre žemės plotas yra 4,54 ha, tai ir jos medžiagoje turėjo būti tas pats, jeigu jos medžiagoje buvo 4,57 ha, tai ir Registrų pažymoje turėjo būti tas pats. Jeigu jos medžiagoje būtų buvę 3,70 ha, ir Registrų centre turėjo būti tas pats. Dėl dabar sklypo esant tik 3,70 ha, pasižiūrėjus į planą, tai nebuvo vadovautasi jos abrisu, jeigu pamatuota dabar nuo griovio vidurio iki dabar esamo kelio, tai nėra teisingi išmatavimai. Jos išmatavimai yra nuo vieno griovio vidurio iki kito griovio vidurio, nes kelio nebuvo, kaip galima matuoti iki kelio, jeigu jo 1992 metais nebuvo ir tenai buvo žmogaus žemė. Kelias atsirado vėliau. Pagal abrisą sklypo ilgis yra 345 m., o dabar atmatuoja 3,70 ha, tačiau jie nepamatuoja kelio ir griovio, kas jiems leido iškraipyti pirminį nuosavybės atstatymo dokumentą ir nepamatuoti taip, kaip yra parodyta, kas priklauso. Kelio plotis negali būti 25 metrų pločio, gali būti 8 metrų. Jeigu buvo projektuota ant plano, tas atstumas pločio tarp dviejų stabilių natūros kontūrų galėjo atsirasti iš plano, ne iš natūros. Ji nesakė, kad visas kraštines matuodavo natūra. Plotį paėmė iš plano, kadangi sklypas yra tarp dviejų griovių. Jos skaičiavimuose matosi, kad skaičiavo nuo vieno griovio vidurio iki kito griovio vidurio, tokį atstumą rado plane, susiprojektavo sklypą, jai jis tiko pagal visus jos paskaičiavimus ir tada važiavo į lauką. Paklaida gali būti, bet tik ne 1 ha. Už Registrų centro duomenis neatsako. Preliminarus matavimas - tai reiškia, kad matavimas nėra tikslus. Netgi plane buvo rašoma, kad laikinas žemės sklypo planas galioja iki žemės sklypo kadastrinių matavimų. Preliminariais matavimais galima laikyti abriso sudarymą, viską visumoje, išskyrus kadastrinius arba geodezinius matavimus. Šiam žemės sklypui buvo padarytas tik abrisas, preliminarūs matavimai (darbas, veiksmas). Jeigu nuosavybė atkuriama į bendrą plotą 22,22 ha, jis gali skirtis natūroje, nes tam yra priimtas Vyriausybės nutarimas ir nustatyti kompensavimo būdai. Gali skirtis, bet ne 1,00 ha. Matuojant besiribojantį sklypą, turėjo būti atsižvelgta į duomenis abrise, o ne į natūroje. Matuojant gretimą sklypą, turėjo atsižvelgti į prieš tai buvusio sklypo išmatavimus, jų negalima pažeisti. Matininkai, matuodami sekantį sklypą, neprivalo patikslinti sklypo ploto, jie privalo išlaikyti atstumus. Jeigu tas plotas ir bus neleistinas, skirsis,- ir jie nieko nepakeis. Jos buvo paskaičiuotas 4,71 ha plotas, o kodėl įregistruotas 4,54 ha, gal jie tikslino po kelio įrengimo, nežino. Neturėjo būti skirtumas. Tai turėjo būti daryta 1992 metais, o kelias galėjo atsirasti 1994 ar 1995 metais, tiksliai nežino. Registrų centre gal įregistravo tik tą dirbamą žemę 4,54 ha, nežino. Byla buvo ruošta jų duomenimis, skaičiavimais, o po to jeigu jie ką nors keitė, tai pirmiausia jie turėjo pakeisti savo dalį, o jeigu jie savo dalies nepakeitė, tai negali paaiškinti, kaip tenai buvo. Eksplikacija jos pasirašyta 4,54 ha. Dabar vadovautis galima tik kadastriniais matavimais.

Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Inreal GEO“ firmoje matininku. E. M. užsakė atlikti kadastrinius matavimus K. kaime, tačiau matavimai buvo nutraukti, nes užsakovo netenkino jo atlikti matavimai. Netenkino todėl, kad buvo nustatytas žemės trūkumas. Matavo vadovaudamasis abrisu. Žemės trūko, kadangi plotas ne visada atitinka, nes plotas skaičiuojamas pagal ilgį ir plotį, o praktiškai niekada nebus taip, kaip įregistruota juridiškai. Tai atsitiko todėl, kad tais laikais preliminariais matavimais buvo atmatuota netiksliai (matuodavo metrais), o dabar jie matuoja tikslesniais prietaisais, o anksčiau tiksliai paskaičiuoti negalėjo. Šiuo atveju žemės trūko 72 arų, o galima paklaida gali būti 17 arų, leidžiamas toks nukrypimas. Šiuo atveju žemės trūkumas gali būti dėl to, kad nebuvo tiksliai paskaičiuoti pirminiai matavimai, nes ilgis yra, o pločio nėra. Jis turi abrisą, kuriuo vadovavosi atlikdamas matavimus. Žemės sklypo ženklinimas vyko 2011 metų lapkričio mėnesį, tačiau to paženklinimo akto neturi, nerado, viskas keitėsi, jų įmonėje taip pat buvo pasikeitimas. 2011 m. sklypo matavimo duomenis turi išsisaugojęs skaitmeninėje laikmenoje, todėl konstatuoja tą faktą, kad 2011 m. tą žemės sklypą yra pasimatavęs. Atliekant žemės sklypo matavimus dalyvavo P., M., dar buvo pranešę UAB „Agrokoncernui“, pranešė registruotais laiškais aplinkinių sklypų savininkams, palaukė mėnesį laiko, tačiau jie neatvyko ir atliko matavimus. Žemės sklypo ribas žiūrėjo, kas yra natūroje, bandė pasiskaičiuoti, kiek žemės yra natūroje, kiek naudojasi, žiūrėjo, kiek yra kaimyniniuose sklypuose, žiūrėjo P. sklypą, kiek to ploto yra natūroje, bet jam jis nebuvo toks aktualus, nes apskaitos taškas yra pats pirmasis matavimas. Bandė plotą gauti, nustatant ribas į ilgį, nes iš pločio buvo atskaitos taškai. Atskaitos taškai yra kanalo vidurys ir kelias bendro naudojimo, dalinasi į du sklypus ir yra kitas kanalo vidurys. Bendrajame plane ir teritorijų planavimo dokumente yra nurodyta, kad kelias yra vietinės reikšmės kelias. Tą plotą 4,54 ha įmanoma gauti kitų sklypų sąskaita (projektuojant viskas įmanoma). Galėtų atlikti žemės sklypo ribų nustatymo planą. Abrisai (byloje yra) buvo keli, vienas buvo su atliktais ploto paskaičiavimais ir kitas, kur nėra plotų skaičiavimo. Jo manymu, kad 4,71 ha plotas galėjo būti gautas ilgį padauginus iš pločio. Bendrai natūroje, paėmus nuo vieno kanalo vidurio iki kito kanalo vidurio, gautųsi 123 m., neatitiks, nes skaičiuotei buvo duota pagal reljefą. Sklypo plotis yra 123 m., o yra įrašyta 136,5 m., neteisingai buvo atmatuota, jis vadovaujasi tiek, kiek yra natūroje, gaunasi ploto trūkumas. Pagal abrisą, kur nurodyta 4,71 ha plotas, žemės sklypo ribos nėra aiškios, tik plotas paskaičiuotas. Pagal tą abrisą buvo įregistruotas 4,54 ha žemės sklypas, negali to konstatuoti, nes nežino, kaip tas matininkas atliko 4,71 ha paskaičiavimą. Realiai tas plotis 136 m. gal ir galėtų būti gaunamas, jeigu kanalą paimtų vertikaliai,- bus trumpesnis, o jeigu skersai,- tai būtų 136 m., bet tada pailgėtų sklypas į ilgį. Keičiant žemės sklypo ribas, plotą galima gauti (į UAB „Agrokoncerno“ ir į P. sklypus). Čia turėtų būti atliekamas detalus sklypo projektas. Nuo vieno kanalo iki kito kanalo yra 123 m. Kanalas, kuris yra už kelio, tas kelias neįsiskaičiuoja į K. žemę. Abrise nėra nupiešto kelio. Dėl ploto skaičiavimo negali pasakyti, ar matininkas įskaičiavo, ar neįskaičiavo kelią, griovį, ar bendrai įskaičiavo. Jis atmatavo 375 m. iš ilgio ir į plotį 109 m. Abrisas, kuriame nurodyta 4.54 sklypo plotas, nėra tikslus ir nėra tiksliai paskaičiuotas. Pagrindinis dokumentas yra teritorijų planavimo dokumentas, o abrisas yra susmulkintas sklypo variantas. Pagal dokumentus priklauso 4,54 ha plotas. Iš vieno žemės sklypo šono yra kanalas, o iš kito šono - kelias. Matuojant tą sklypą, priklauso matuoti pusė kanalo ir pusė kelio. Prieš atliekant matavimus pasižiūrėjo dokumentus: projektus, teritorijų planavimo dokumente ir senesniuose dokumentuose (2000 metų buvo daryta matininkų) buvo įbraižyta sklypo ribos nuo vieno kanalo iki kito kanalo, kelias dalina du sklypus. Abrisas yra padarytas anksčiau. Žemės sklypo ribas randa: nuvažiuoja ir išsimatuoja viską, kas yra natūroje: kelią, visus apskaitos taškus, o grįžęs matuoja, braižo kompiuteriu, paskui, žinodamas tikslias sklypo ribas, ženklina. Iki jam atliekant matavimus, sklypas buvo paženklintas riboženkliais, buvo mediniai sukalti, juos paėmė, kaip apskaitos taškus ir vėliau sprendė ar atitinka, ar neatitinka, buvo jais nesivadovauta, nepriėmė jų kaip riboženklių, nes natūroje jam plotas neatitiko pagal tą abrisą. Jis pats buvo sukalęs ženklus, tai buvo atliekama 2011 m. lapkričio 24 d. Dėl kitų sklypų, negalėtų jų stumdyti, tada keistųsi ir kitų sklypų ribos, nebent tada reikėtų matuoti visą masyvą, ieškoti neatitikimų, ar tikrai yra neatitikimai, ar buvo gerai suprojektuota. Pirmiausia reikėtų derintis su Žemėtvarkos skyriumi, ar taip įmanoma padaryti, ar neįmanoma, o jie savavaliauti negali. Galima nustatyti žemės sklypo ribas į ilgį, į P. nuomojamą žemės sklypą, matuojant tik šio sklypo sąskaita, neliečiant kitų sklypų. Nacionalinė Žemės ūkio tarnyba turėtų duoti leidimą, ar jie taip gali keisti teritorijų planavimo dokumentą. Tai turėtų būti pirmutinis 2000 metų, tai žemėtvarkinis projektas. Iš esmės Nacionalinė Žemės tarnyba galėtų pakeisti kadastrinės vietovės patvirtintą žemėtvarkinį projektą. Šio sklypo matavimo abrisas buvo padarytas anksčiau, nei P. išnuomota žemė. Reikėtų pasikelti dokumentus ir pasižiūrėti, kokiu pagrindu P. atmatuotas ir paženklintas jos sklypas. Jis, darydamas sklypo matavimus, vadovavosi abrisu. Abrise iš pločio netiksliai paskaičiuota ir klaida yra skaičiavime. Kad gautų plotą, turi turėti ilgį ir plotį. Viename abrise yra nurodytas tik ilgis, pločio nėra, vadovavosi tuo abrisu, vadovavosi natūra ir plotą gavo, kiek jo yra, nesivadovavo plotu, nes plotas jam nėra rodiklis, nes yra abrisas. Paklaida yra galima, kuri turėtų būti ploto skaičiavime, ploto paklaida, bet ne matavimo. Plotas gaunamas skaičiuojant ilgį ir plotį.

Iš 1992-12-16 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 20-180-8203 (1 t. 4 b. l.) matyti, kad J. J. atstatyta nuosavybės teisė į jo turėtą žemę 22,22 ha, esančią Pakruojo rajono Ž. apylinkės K. kaime, ją grąžinant natūra 22,22 ha.

Iš 1992-03-20 Žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akto (1 t. 5 b. l.) matyti, kad Valstybinio vandens ūkio projektavimo instituto inž. G. V., dalyvaujant suteikiamos žemės privatinei nuosavybei savininkui J. J., pagal sudarytą žemės reformos preliminarinį žemėtvarkos projektą parodė vietoje ir paženklino Pakruojo rajono Ž. apylinkės K. kaime suteiktos žemės sklypo Nr. 73 ribas ir pastatė 8 laikinus matavimo ženklus. Sklypas atžymėtas nuo K. gyv. ganyklų į rytus iki griovio ir nuo griovio iki miško. Paženklinimo metu greta ūkininkų nebuvo.

Iš 1993-03-26 Pakruojo rajono valdybos potvarkio Nr. 67v (1 t. 6 b. l.) matyti, kad J. J. Ž. apylinkės K. kaime suteikta bendro 22,22 ha ploto žemė naudotis; iš jo: žemės ūkio naudmenų – 22,12 ha, tvenkinių ir griovių – 0,10 ha. Nusausintos žemės – 22,12 ha.

Iš 2007-05-17 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (1 t. 7-10 b. l.) matyti, kad E. J., mirusios 2007-01-06, turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos dukros A. K. ir H. V. P. Nurodyta, kokį paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro, tame tarpe nurodytas ir ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) K. k. v., esantis Pakruojo r. sav. K. k., matavimų tipas – žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų fiksavimo data – 1993-12-11.

Iš 2007-05-17 paveldėto turto pasidalinimo sutarties (1 t. 11-16 b. l.) matyti, kad E. J., mirusios 2007-01-06, turtą lygiomis dalimis paveldėjusios jos dukros A. K. ir H. V. P. susitarė paveldimą turtą pasidalinti. Nurodyta, koks turtas perėjo kiekvienai įpėdinei. Ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) K. k. v., esantis Pakruojo r. sav. K. k., nuosavybėn perėjo įpėdinei A. K.

Iš 2009-03-13 Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties ir 2009-03-23 Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (1 t. 17-21, 22-23 b. l., 2 t. 62-63 b. l.) matyti, kad A. K. padovanojo D. K. nekilnojamojo turto: žemės sklypus ir eilę pastatų, tame tarpe ir ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) K. k. v., esantis Pakruojo r. sav. K. k., kuris įregistruotas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Šiam žemės sklypui įregistruoti juridiniai faktai – 2003-12-10 panaudos sutartis, 2009-12-27 panaudos gavėjas – R. B.. Šio žemės sklypo žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės) plotas 4,4900 ha, vandens telkinių plotas – 0,0500 ha, specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, žemės sklype įrengtos valstybei priklausančio melioracijos sistemos ir įrenginiai.

Iš 2013-09-10 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 29ŽN-(14.29.73.)-66 ir žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 202-5), esančių K. kaime, Ž. seniūnijoje, Pakruojo rajone, naudojimo patikrinimo vietoje schemos (1 t. 24-26 b. l.) matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus vyresnysis specialistas K. K., patikrinęs ieškovei D. K. nuosavybės teise priklausančio ginčo 4,54 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio K. kaime, Ž. seniūnijoje, Pakruojo rajone, naudojimą, nustatė, kad jis naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tausojamas. Geodeziniu GNSS imtuvu užfiksuotos sklypo posūkio taškų (esamų riboženklių) koordinatės, parengta naudojimo patikrinimo vietoje schema. Nustatyta, kad atstumas tarp šiaurinės ir pietinės ribos vietovėje yra didesnis negu nurodytas žemės sklypo abrise. Padaryta išvada, kad galimai yra pažeistos gretimo valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)5, naudotojos H. V. P. teisės, nes savavališkai užimta valstybinės žemės sklypo dalis. Be to, nustatyta, kad tikrinamo sklypo plotas vietovėje yra mažesnis nei žemės sklypo plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Iš 2013-08-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašto (1 t. 27-31 b. l.) matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje įbraižytos 1998 metais pagal abrisą. Šio žemės sklypo planas parengtas nebuvo. Kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, neatlikti. Su ieškovės valdomu žemės sklypu besiribojantis 1,22 ha žemės sklypas Ž. apylinkės tarybos 1994-04-01 sprendimu Nr. 1 buvo suteiktas naudotis asmeniniam ūkiui H. V. P.. Šio žemės sklypo ribos pažymėtos asmeninio ūkio žemės naudotojų suvestiniame plane, patvirtintame tuomečio Šiaulių apskrities viršininko 2000-02-29 įsakymu Nr. V-388, taip pat pažymėtos vėlesniame šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymu Nr. V-939. Šis žemės sklypas vietovėje paženklintas 2004-09-16 ir parengtas žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2004 m., kadastriniai matavimai neatlikti. Šis žemės sklypas 2005-03-14 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas H. V. P. Rašte nurodyta, kad ieškovė, siekdama, jog būtų nustatytas nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslus plotas, turi kreiptis į matininką dėl žemės sklypo kadastrinių matavimo darbų atlikimo. Kadangi ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti ir žemės sklypo kadastro duomenų byla Pakruojo skyriui nepateikta, todėl teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas žemės sklypo ploto trūkumas, viršijantis leistiną ribinę paklaidą, gali būti kompensuojamas tik atlyginant pinigais.

Iš žemės sklypo plano (1 t. 50 b. l.) matyti su ieškovės 4,54 ha ploto žemės sklypu besiribojančio valstybinio 1,22 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)5, pažymėtos ribos, kadastro ir kiti duomenys.

Iš kadastro žemėlapio ištraukų (1 t. 51-55 b. l.) matyti ieškovės D. K. ginčo žemės sklypo faktinio naudojimo skirtingais laikotarpiais vaizdas.

Iš žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų (1 t. 60 b. l., 2 t. 55-58 b. l.) matyti, kad D. K. apskaičiuoti 2010 m. ir 2013 m. mokėtini žemės mokesčiai už tris žemės sklypus, tame tarpe ir už ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime.

Iš 2009-12-27 Žemės sklypo panaudos sutarties (1 t. 61-62 b. l., 2 t. 60-61 b. l.) matyti, kad tarp D. K. ir R. B. 2009-12-27 buvo sudaryta terminuota – 5 metams Žemės sklypo panaudos sutartis, kuria D. K. perdavė neatlygintinai naudotis jai priklausantį 4,5400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime, R. B. žemės ūkio paskirčiai.

Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo rašto (1 t. 79 b. l.) matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo rajono Ž. seniūnijoje, K. kaime, buvo įregistruotas 1994-06-06 LR Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (registro Nr. 65/1903). Ši institucija duomenų, kurių pagrindu padarytas įrašas – „Kadastro duomenų nustatymo data – 1993-12-11“ neturi galimybės, nes archyve saugomoje šio žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra ne visi žemės sklypo suformavimo dokumentai.

Iš 2013-05-14 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 151 su foto nuotraukomis (1 t. 80-84 b. l.) matyti, kad antstolė Vaiva Šimkienė 2013-04-15 konstatavo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 4,54 ha, esančio Pakruojo rajono Ž. seniūnijoje, K. kaime, ribų (riboženklių) faktinio išsidėstymo aplinkybes ir konstatavo besiribojančio žemės sklypo, priklausančio H. V. P., dalies įsiterpimo į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktines aplinkybes pagal E. M. ir R. B. parodytas D. K. nuosavybės teise priklausančio 4,5400 ha ploto žemės sklypo ribas bei paaiškinimą, jog į minėtą sklypą 0,8360 ha dalimi įsiterpia Valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0493-2213, sklypo dydis 1,22 ha, kuris 2005-03-14 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomotas H. V. P.. Dėl to susidaro 0,8360 ha dalies D. K. žemės sklypo trūkumas.

Iš 2004-09-16 Asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto su Ž. žemės ūkio mokyklos mokomojo ūkio žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto ištraukos (2 t. 11-12 b. l.) matyti, kad H. V. P. asmeninio ūkio žemės viso 3,00 ha išsidėsto trijuose žemės sklypuose, suteikta žemė paženklinta vietovėje 2004-09-16.

Iš 2014-02-27 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos rašto, 2014-02-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštų (2 t. 22-26 b. l.) matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrius, nagrinėdamas, kaip H. V. P. naudoja valstybinės žemės sklypus, kurie Ž. apylinkės tarybos sprendimais buvo suteikti asmeniniam ūkiui, nustatė, jog R. B. dirba ir deklaruoja H. V. P. išnuomotą valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)5, plotas 1,22 ha, esantį Pakruojo rajone, K. kaime. Ž. seniūnija nurodė, kad R. B. dirba ir deklaruoja H. V. P. šį išnuomotą valstybinės žemės sklypą pagal panaudos sutartį.

Iš 2014-04-01 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos rašto bei paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų (2 t. 38-47 b. l., 59, 64-65 b. l.) matyti, kokiais plotais laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. R. B. deklaravo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (2 t. 49-50 b. l.) matyti, kad A. K. apskaičiuoti mokėtini žemės mokesčiai už keturis žemės sklypus, tame tarpe ir už ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime.

Iš 2005-01-24 Žemės sklypo nuomos sutarties (2 t. 51-52 b. l.) matyti, kad tarp E. J. ir ūk. R. B. 2005-01-24 buvo sudaryta terminuota – 5 metams Žemės sklypo nuomos sutartis, kuria E. J. išnuomojo jai priklausantį 4,5400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime, R. B. žemės ūkio paskirčiai.

Iš 2014-04-29 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos rašto (2 t. 81 b. l.) matyti, kad kelią, esantį Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime, tarp žemės sklypų, unikalus Nr. 6523-0001-0009, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūri Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnija, šis kelias apskaitomas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos apskaitoje, tačiau nėra atskirai išskirtas ir įregistruotas. Duomenų, kieno iniciatyva (prašymu) šis kelias buvo pastatytas, Pakruojo rajono savivaldybės administracija neturi.

Iš 2014-07-31 žemės sklypo naudojimosi brėžinio (3 t. 1-2 b. l.) matyti, kad UAB „Inreal GEO“ matininko J. P. 2014-07-31 nubraižytos ieškovei D. K. nuosavybės teise priklausančio 4,5400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio K. kaime, Ž. seniūnijoje, Pakruojo rajone, faktinio naudojimosi ribos pagal 2011-11-24 naudojimosi situaciją.

Ieškovė D. K., pakeitusi ieškinio dalyką, savo reikalavimą - nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio K. kaime, Pakruojo rajone, ribas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir Pakruojo rajono, Ž. seniūnijos, K. kadastro vietovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi brėžinyje mėlynos spalvos linija pažymėtą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą bei 2013-05-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėtą faktiškai naudojamą 4,5400 ha dydžio žemės sklypą, pareiškė būtent Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio pagrindu.

Iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 20-180-8203 J. J. buvo atstatyta nuosavybė į jo turėtą 22,22 ha žemę, grąžinant žemę, esančią Pakruojo rajone, Ž. apylinkės K. kaime, natūra, suformuoti du žemės sklypai: 17, 68 ha ploto žemės sklypas ir 4,54 ha ploto žemės sklypas. Pastarasis - 4,5400 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime, 2009-03-13 Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei D. K.. Šis 4,5400 ha ploto žemės sklypas ribojasi su 1,2200 ha ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)5, patikėjimo teise valdomu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, 2005-03-14 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomotu H. V. P.. Šiuo atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad ji įgijo būtent 4,5400 ha ploto žemės sklypą, todėl ji ir turi turėti tokio dydžio sklypą, kokį ji įgijo. Tačiau po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus specialistų 2013-09-10 buvo atliktas ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimas, padaryta išvada, kad galimai yra pažeistos gretimo valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)5, naudotojos H. V. P. teisės, nes savavališkai užimta valstybinės žemės sklypo dalis, o tikrinamo sklypo plotas vietovėje yra mažesnis nei žemės sklypo plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Minėta, kad žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ieškovei D. K. nuosavybės teise priklausančio ginčo 4,5400 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo rajone, Ž. seniūnijoje, K. kaime, dokumentus, daro išvadą, jog iš esamų šio žemės sklypo pirminių dokumentų bei į bylą pateiktų faktinio naudojimo dokumentų ir byloje nustatytų aplinkybių, nėra aiškios žemės sklypo ribos. Ieškovė iš esmės ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nesutampa faktinės ir teisinės sklypo ribos, todėl, kaip matyti iš suformuluoto reikalavimo, siekia jai priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo – 4,5400 ha ploto žemės sklypo ribas nustatyti teismo sprendimu būtent pagal faktinį sklypo naudojimą. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010), kad žemės sklypo ribos gali būti pripažintos neaiškiomis ir dėl to nustatinėtinos teismine tvarka, kai yra faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010), tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, esant tokiam nesutapimui, sklypų ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą, t.y. jos nebūtinai turi būti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010 konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Taip pat pažymėjo, kad šių reikalavimų turi laikytis ir žemės sklypų savininkai, teikdami pasiūlymus teismui dėl ribų nustatymo: jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose taip pat kiek įmanoma turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypo ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypo riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypo ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).